Vaistinių kainodara: dėl gudrių schemų klientai moka gerokai brangiau

Dėl gudrių spekuliacijų klientams tenka smarkiai permokėti už tos pačios sudėties vaistus

Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga viešai pranešė apie itin spekuliatyvią vaistinių tinklų veiklą. Pasak profesinės sąjungos, vaistinių tinklams būdinga kainų manipuliacija, verčianti klientus mokėti gerokai daugiau už tą patį vaistą.

Vienas iš šios praktikos pavyzdžių – odos kremas „Soolantra“, kurio kaina svyruoja nuo 22,05 euro iki net 57,75 euro. Be to, pigesni variantai tampa neprieinami, nes, kaip rašo profesinė sąjunga, klientai yra priversti mokėti didžiausią sumą dėl monopolinių vaistinių tinklų taisyklių ir jų specialiai pritaikytos kainodaros.

„Galima rasti tris visiškai skirtingas kainas: 22,05 euro, 36,75 euro ir 57,75 euro. Tačiau jei tikitės užsakyti pigiausią variantą iš Eurovaistinės, pamirškite. Nes tai, ką gausite, bus Soolantra už... 57,75 euro Niromed (PI),“ – socialiniame tinkle rašo Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga^[1].

Nors tai gali skambėti itin keistai, tačiau čia kalbama apie identišką produktą su ta pačia veikliąja medžiaga ir pakuote, kurio kaina yra daugiau nei dvigubai didesnė. Atrodo, kad kainų skirtumai, kaip kad minėtasis 22,05 eurų ir 57,75 eurų skirtumas, yra dirbtinai sukuriami vaistinių tinklų siekiant maksimalaus pelno. Dėl to klientai priversti pirkti brangesnį variantą be jokių objektyvių priežasčių.

„Ką sako laisvos rinkos dėsniai? Jeigu produkcija ta pati, kokybė nesiskiria, papildomos pridėtinės vertės nėra, tai brangesnį pirks tik kvailys. Taigi kas šiuo atveju lieka kvailio vietoje? Vaistinių tinklai perkantys, farmacininkai užsakantys ir parduodantys ar klientai įsigiję Niromed PI produkciją. Matome iš vaistinių tinklų sąmoningą Niromed PI produkcijos skatinimą, tad čia viskas apskaičiuota,“ – pabrėžia Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga.

Už brangesnių vaistų pardavimus vaistininkai gauna premijas

„Soolantra“ atvejis „Eurovaistinėje“ nėra vienintelis – profesinė sąjunga pastebi panašią situaciją su vaistu „Sustanon“ „Gintarinėje“ vaistinėje. Šio vaistinio preparato kaina gali skirtis nuo 7,02 iki 19,08 eurų. Ir ši kaina neturi nieko bendra su kokybe ar saugumu.

Tačiau klientai šios informacijos dažnai nežino, o brangesnė vaisto versija papildomai „apdovanota“ farmacininkams skirta premija už pardavimą. Tad darbuotojai susiduria su moraline dilema: parduoti brangesnį variantą, kad uždirbtų papildomų „karmos taškų“ pas savo darbdavį, ar siūlyti pigesnį produktą, tačiau rizikuoti būti patikrinami dėl prastų rezultatų.

Ar žmogaus sveikata tampa antraeiliu klausimu? Tokia kainodara paverčia vaistininkus tarpininkais tarp pelno siekiančių tinklų ir pacientų, kurie tikisi įsigyti vaistų už priimtiną kainą. Neturėdami galimybės užsakyti pigesnių vaistų, vaistininkai priversti aiškintis klientams dėl aukštų kainų, o klientai lieka nesusipratę, kodėl pigesnių pasirinkimų nėra, nors jie egzistuoja kitose rinkose.

Kainodaros manipuliacijos palieka žmones be galimybės įsigyti pigius vaistus

„Tokios kainodaros architektas turbūt gavo nemenką premiją, gal net metų darbuotojo diplomą. Pakloti beveik 60 eurų už kremą, kurį galima įsigyti vos už trečdalį šios sumos, gali sugalvoti tik aukščiausios prabos protas. Logika čia paprasta – brangesnis variantas reiškia didesnę maržą ir, žinoma, didesnį pelną vaistinių tinklams. O vargšai klientai, jie visada sumokės, juk „kokybė kainuoja“, taip sakant,“ – pabrėžia Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga.

Šis fenomenas, kaip tikina profesinė sąjunga, nėra atsitiktinumas, o kryptinga vaistinių tinklų politika, siekiant maksimaliai pasipelnyti iš klientų. Nors kainų skirtumai nėra pagrįsti nei gamybos kaštais, nei kokybės standartais, jie yra puikus pavyzdys, kaip monopolija sukuria dirbtines kliūtis, kuriomis naudojasi, kad padidintų savo pajamas.

Kainos kyla ne dėl didėjančių žaliavų kainų ar sudėtingesnio gamybos proceso, bet dėl sąmoningo siekio didinti pelną. Toks rinkos iškraipymas ypač skaudžiai paveikia vaistininkus ir jų santykius su pacientais. Farmacininkai tampa situacijos įkaitais, neturėdami galimybės pasiūlyti klientams priimtinesnių alternatyvų, nes kainodaros kontrolė priklauso nuo vaistinių tinklų politikos.

Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pastangos pakeisti situaciją nuolat slopinamos

Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga teigia, kad jau ne kartą bandė atkreipti dėmesį į šią problemą, tačiau diskusijos dažniausiai slopinamos. Profesinė sąjunga kelia klausimą: kas užtikrins, kad ateityje planuojamos mobiliosios vaistinės nebus prikimštos tik „Niromed“ produkcijos, nes pigesnių alternatyvų klientai galbūt neturės?

Išvada, paskaičius profesinės sąjungos metamus kaltinimus, tampa aiški: šiuolaikinis farmacinis verslas dažnai remiasi ne sveikatos, o pelno logika, todėl kenčia ne tik pacientai, bet ir patys vaistininkai. Tik aktyvus dialogas tarp profesinių sąjungų ir vaistinių tinklų bei griežta politinė valia galėtų pakeisti šią situaciją. Tačiau kol kas, atrodo, vaistinių darbuotojai ir pacientai yra palikti spekuliacijų valiai.