Vis daugiau vaikų naudojasi internetu ir susiduria su jame tykančiomis grėsmėmis
Tobulėjant technologijoms ir daugėjant įvairių prietaisų pasirinkimui, vis labiau plečiasi ir jų naudotojų kiekis bei amžius. Jei prieš dvidešimt metų kompiuterį ar mobilųjį telefoną turėjo palyginus mažesnė dalis gyventojų, tai dabar be tokių prietaisų neapsieina ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Deja, tačiau internete yra nemažai įvairių pavojų ir su jais nors sykį tenka susidurti tikriausiai didžiajai daliai mažamečių.
Virusai, apgaulingi laiškai ar klaidinga informacija yra tik maža dalis problemų, su kuriomis internete gali susidurti paaugliai ir vaikai. Deja, nepaisant to, kaip nuolat stengiamasi didinti interneto saugumą, jame vis dar apstu daug žalingos informacijos, kuri dažnai patenka net ir iš pirmo žvilgsnio š visiškai saugius interneto puslapius. Negana to, internete vaikų bei paauglių tyko ir dar didesnės grėsmės: patyčios, pavojingi žaidimai, į kuriuos įtraukti nepilnamečiai gali būti verčiami daryti tai, ko nenori ar net pokalbiai su suaugusiais, kurie apsimeta vaikų bendraamžiais, taip laimėdami jų pasitikėjimą.
Visų tėvų pareiga stengtis apsaugoti savo atžalas nuo internete pasitaikančių pavojų, tačiau tai kur kas sudėtingiau įgyvendinama nei gali pasirodyti. Tėvai dažnai nežino kaip tinkamai ugdyti vaikų sąmoningumą ir kaip elgtis vaikui pradėjus naudotis įvairiais prietaisais, su kuriais galima patekti į internetą. Iš to kyla daug problemų, kurių būtų buvę įmanoma išvengti, tad pravartu įsidėmėti kokios saugumo rizikos gali pasitaikyti virtualioje erdvėje ir kaip jų išvengti.
Internete vaikai gauna įtartinų laiškų, atsisiunčia virusus ir susiduria su kitomis saugumo problemomis
Virusai – problema, su kuria internete susiduria ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Mažamečiai dažnai pernelyg nesusimąsto prieš paspausdami ant spalvingos reklamos ar įdomaus elektroninio laiško. Taip jie rizikuoja netyčia užkrėsti įrenginį kokiu nors virusu. Žinoma, to iš dalies įmanoma išvengti gan paprastu būdu – įdiegiant į kompiuterį patikimą antivirusinę programą. Tačiau net ir ji ne visada išgelbėja nuo kibernetinių grėsmių, todėl svarbu ugdyti vaikų sąmoningumą ir kritinį mąstymą.
Be to, pasitaiko atvejų, kai internete pasklido kokia nors informacija, kurios mažametis iš tikrųjų nenorėjo paskleisti. Pavyzdžiui, netyčia patalpino savo nuotrauką į internetą, viešai įdėjo kokį nors vaizdo įrašą, kuris neturėjo tapti prieinamas visiems ir panašiai. Tik po atlikto veiksmo vaikas ar paauglys pradeda galvoti kaip ištaisyti situaciją ir pašalinti tam tikrus failus iš viešos erdvės. O kai kuriais atvejais jau būna per vėlu, nes tam tikra nuotrauka ar vaizdo įrašas gali itin greitai plisti internete – ypač socialiniuose tinkluose. Todėl būtina mokyti vaikus nuo mažumės kuo atidžiau stebėti savo veiksmus internete ir neplatinti informacijos, kuri turėtų likti nepasiekiama kitiems asmenims.
Deja, tačiau vaikams daug sunkiau kritiškai vertinti situaciją internetinėje erdvėje nei tai geba suaugusieji. Todėl jie daug lengviau įklimpsta į įvairias apgavystes, patiki netikrais elektroniniais laiškais ir panašiai. Suaugusieji greičiau pastebi įvairias nerimą keliančias smulkmenas, kurios leidžia suvokti, jog lankomas interneto puslapis ar gautas elektroninis laiškas yra pavojingas. Vaikams tokia užduotis yra kur kas sunkesnė ir dėl to kalti ne tik raidos ypatumai, bet ir per mažas tėvų indėlis, mokant vaikus kaip reikėtų elgtis internete ir kokie pavojai jų gali laukti naudojantis technologijomis. Lygiai tas pats pasakytina apie įvairias nuotraukas, vaizdo įrašus ir kitus failus, nes dažnai nepilnamečiai net nesusimąsto kiek bėdų gali pridaryti įkelta netinkama nuotrauka ar kiti duomenys.
Patyčios, neaiškūs asmenys ir šantažas – liūdna socialinių tinklų kasdienybė
Nors įvairūs virusai gali pridaryti daug nemalonumų, tačiau vaikams bei paaugliams daug skaudesnė ir didesnę žalą daranti patirtis – įvairios su bendravimu susijusios grėsmės, nuo kurių nukenčia socialiniuose tinkluose. Pati dažniausia bėda, su kuria susiduria mažamečiai, yra patyčios. Jos gali prasidėti visiškai nekaltai, tačiau gan greitai virsti į tokias žiaurias, iš daugybės skirtingų asmenų sklindančias patyčias, jog tai gali paveikti nepilnamečio emocinę ir psichinę būseną.
Internete taip pat apstu asmenų, kurie apsimeta mažamečiais vaikais ar paaugliais ir bendrauja su jais per socialinius tinklus. Ilgainiui toks bendravimas gali išsirutulioti iki raginimų atsiųsti nuotraukų, bendrauti vaizdo skambučiais ir panašiai. Po to gali sekti dar pavojingesni žingsniai, kuomet nepilnametis ne tik pradeda sulaukti seksualinio turinio žinučių ar raginimų atsiųsti nepadorias nuotraukas, bet ir šantažo ar reikalavimų pervesti tam tikrą pinigų sumą. Arba atvirkščiai – siūlymo susitikti gyvai, kuomet paauglys ar vaikas net neįtaria, jog už internetinės asmenybės slepiasi suaugęs, piktų kėslų turintis žmogus.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į socialiniuose tinkluose laikas nuo laiko sklindančius pavojingus žaidimus, iššūkius ar kalbas apie savižudybes. Deja, tačiau vaikai, ypač paaugliai, lengvai įsitraukia į pavojingus žaidimus, net nesusimąstydami kuo tai gali baigtis. O tokių žaidimų būna įvairių – nuo raginimų atlikti kokius nors veiksmus, kurių iš tiesų savo noru nedarytum, iki vertimo susižaloti ar net nusižudyti. Pasauliniu mastu jau buvo daugybė paauglių susižalojimo bei mirčių atvejų, kuriuos iššaukė tokio tipo žaidimai.
Patarimai, kaip apsaugoti vaikus nuo internete slypinčių pavojų
Labai svarbu įsidėmėti, jog pavojai tyko visame internete. Todėl jokiais būdais negalima jau nuo mažų dienų vaiką palikti su kompiuteriu ar telefonu vieną, tikint, jog paleidus kokį nors vaikišką „Youtube“ vaizdo įrašą jis yra visiškai saugus. Tokiu būdu vaikas tiesiog pratinamas prie mąstymo, kad naršyti internete be tėvų priežiūros yra įprasta praktika ir tai yra visiškai saugu.
Dažnai tėvai prisimena apie galimas saugumo problemas ir norą kontroliuoti vaikų veiklą internete tik tada, kai šie jau įžengia į paauglystę. O tai – gan neteisinga praktika, nes paaugliai jau būna įpratę, kad internetas yra jų kasdienybės dalis ir tai yra tik jų privatus reikalas. Tad neverta stebėtis, jog staiga sulaukę tėvų kišimosi ir beribių klausimų paaugliai į tai žiūri neigiamai ir dar labiau užsisklendžia.
Svarbu nuo mažų dienų sudėti tam tikrus saugiklius. T. y., apriboti prieigą prie tam tikrų svetainių, riboti internete praleidžiamą laiką, atvirai kalbėtis apie virtualioje erdvėje tykančius pavojus ir panašiai. Vaiko ugdymas kaip elgtis internetinėje erdvėje turėtų būti gausus pokalbiais su tėvais, jų gilinimųsi ką kasdien veikia atžala, o ne barimu ir visišku neįsiklausymu į vaiko kalbas. Deja, tačiau vien barimu padarius kokią nors klaidą vargu ar bus įmanoma kažką pasiekti, nes vaikas paprasčiausiai nesupras, kodėl ant jo pykstama. Dar blogiau – rizikuojama, jog ateityje vaikas tiesiog bijos atvirai pasitarti su tėvais, kai nutiks rimtesnė su internetu susijusi problema. Internetas – tai šių dienų kasdienybė, kuri atneša daug teigiamų aspektų, tačiau gali sukelti ir įvairių pavojų. Todėl svarbu išmokti jame saugiai elgtis patiems bei to nuo mažų dienų mokyti vaikus.
