<p><strong>Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Aukščiausiajai Radai pateikė įstatymo projektą dėl Stambulo konvencijos – smurto prieš moteris prevencijos – ratifikavimo. Šią žinią patvirtino šalies parlamento interneto svetainėje birželio 18 d. paskelbtas įrašas.</strong></p>
<p>Įstatymo projekte siūloma ratifikuoti Konvenciją, kad į Ukrainos teisės aktus būtų perkelti tarptautiniai standartai smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo srityje[1].</p>
<p>Dokumente priduriama, kad Konvencijos ratifikavimas visų pirma padės pagerinti Ukrainos, kaip šalies, „nuosekliai besilaikančios įsipareigojimų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos srityje", politinį įvaizdį tarptautinėje arenoje.</p>
<p>Ratifikuodama Konvenciją Ukraina nelaikys, kad jos nuostatos įpareigoja šalį keisti Konstituciją, Šeimos kodeksą ar kitus įstatymus, susijusius su santuokos, šeimos ir įvaikinimo institucijomis.</p>
<p>Ukraina valdžios pareigūnai pažymi, kad Konvencijos įsipareigojimų įgyvendinimas laikinai okupuotose teritorijose neužtikrinamas, o visos ten įsteigtos institucijos yra niekinės, jų aktai, sprendimai ir dokumentai neturi teisinės galios.</p>
<p>Ukraina taip pat pasilieka teisę netaikyti Konvencijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl tinkamos valstybės kompensacijos smurto šeimoje aukoms, kol nebus suderinti nacionaliniai teisės aktai.</p>
<p>Šalies aktyvistai teigiamai sutiko žinią apie Stambulo Konvencijos ratifikavimą. Iniciatyvos „Moterų maršas" dalyvės pareiškė, kad visiško karo sąlygomis moterų apsaugos klausimas yra dar aktualesnis:</p>
<blockquote>
<p>„Tai bus svarbus žingsnis Ukrainai Europos integracijos procese. Kitaip nei Rusijos pasaulyje, kur smurtas šeimoje yra dekriminalizuotas ir nelaikomas nusikaltimu, o moterys niekaip neapsaugomos, turime pabrėžti kryptį, kuria juda mūsų šalis. Tai yra Europos integracijos kelias!"</p>
</blockquote>
<p>Ukraina Stambulo konvenciją pasirašė dar 2011 m., tačiau tuomet, dokumentas nebuvo ratifikuotas dėl bažnyčių ir konservatyvių politikų protestų. Kaip ir Lietuvoje, Ukrainoje kritikos sulaukė konvencijoje vartojamas terminas „lytis".</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gleb-albovsky-sbpi02mzqxs-unsplash-6.jpg" alt="" /></p>
<p>Liberali Ukrainos visuomenės dalis jau keletą metų aktyviai ragina valdžią priimti konvenciją. 2020 ir 2021 m. Stambulo konvencijos ratifikavimas buvo pagrindinis moterų eitynių Ukrainoje reikalavimas[2].</p>
<p>Šioje tarptautinėje Europos Tarybos sutartyje numatyta kriminalizuoti smurtą prieš moteris, smurtą šeimoje, persekiojimą, priverstinę santuoką ir abortus, sterilizaciją, taip pat nukentėjusiųjų apsaugą, teisėsaugos institucijų galimybes reaguoti į įvairias smurto formas ir kitas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui ar už jį bausti.</p>
<p>Dar 2020 m. birželį V. Zelenskis parėmė peticiją, kuria raginama Ukrainai ratifikuoti konvenciją ir pasirašė dekretą dėl smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priemonių sukūrimo bei smurtą patyrusių asmenų teisių apsaugos.</p>
<p>Remdamasis dekretu, Ministrų kabinetas patvirtino atitinkamą veiksmų planą 2021 m. balandžio mėn. 2021 m. birželio 17 d.</p>
<blockquote>
<p>Ankstesnis mėginimas ratifikuoti dokumentą 2016 m. žlugo dėl „lyties" ir „seksualinės orientacijos" sąvokų.</p>
</blockquote>
<p>Tuomet parlamento nariai nusprendė, kad pirmiausia reikia parengti konvencijos išlygas, kurios atitiktų „moralines Ukrainos vertybes"[3].</p>
<p>Ukrainos Bažnyčių taryba ne kartą prieštaravo Stambulo konvencijos ratifikavimui. Jie mano, kad ji tariamai primeta lyties ideologiją, kuri pakeičia įprastą biologinės lyties sampratą. Bažnyčios mano, kad taip tiesiogiai skatinami tos pačios lyties asmenų santykiai.</p>
