V. Zelenskis Jungtinėse Tautose paragino nenutraukti sankcijų Rusijai ir mažinti jos pajamas iš tarptautinės prekybos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 23 dieną Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje paragino pasaulio valstybes išlaikyti ekonominį ir politinį spaudimą Rusijai. Niujorke kalbėjęs Ukrainos vadovas teigė, kad Maskvos gaunamos pajamos iš tarptautinės prekybos padeda tęsti karą, todėl diplomatinės pastangos turi būti derinamos su konkrečiomis priemonėmis, ribojančiomis Rusijos galimybes finansuoti karines operacijas.
V. Zelenskis suabejojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirengimu užbaigti karą. Jo teigimu, Maskva ir toliau siekia užimti daugiau Ukrainos teritorijos, telkia papildomas pajėgas ir ieško užsienio partnerių, kurie galėtų prisidėti prie karo veiksmų. Ukrainos prezidentas ragino valstybes vertinti Rusijos ketinimus pagal jos karinius veiksmus, o ne vien pagal viešus pareiškimus apie pasirengimą deryboms.
Kalba nuskambėjo praėjus dienai po V. Zelenskio susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuriame abu vadovai aptarė galimus karo užbaigimo žingsnius ir paramą Ukrainai prieš žiemą. Rugsėjo 22 dieną Ukrainos prezidentas paskelbė, kad Kyjivas ir Vašingtonas norėtų užbaigti karą iki žiemos, tačiau kol kas nėra patvirtinto susitarimo dėl paliaubų ar konkretaus derybų grafiko.
Ukrainos prezidentas apkaltino Rusiją verbuojant kovotojus iš 47 valstybių ir naudojantis Šiaurės Korėjos karine parama
Viena iš V. Zelenskio kalbos temų buvo užsienio piliečių dalyvavimas Rusijos kare prieš Ukrainą. Prezidentas pareiškė, kad Rusijos kariuomenė verbuoja kovotojus iš 47 pasaulio valstybių. Tarp jo paminėtų šalių buvo Gana, Nepalas ir Indija. Ukrainos vadovo teigimu, Maskva naudojasi užsienio piliečiais, siekdama papildyti savo karines pajėgas ir išlaikyti puolimo intensyvumą.
„Putinas nuolat ieško, kas galėtų padėti jam nužudyti daugiau žmonių dėl kiekvieno žemės kilometro, užimti daugiau teritorijos ir pulti kitą šalį, užuot paprasčiausiai sustojęs ir valdęs savo valstybę“, – JT tribūnoje pareiškė V. Zelenskis.
Kalbėdamas apie Rusijos tarptautinius karinius ryšius, Ukrainos prezidentas atskirai paminėjo Šiaurės Korėją. Jis pranešė, kad du Šiaurės Korėjos kariai, anksčiau patekę į Ukrainos nelaisvę, neseniai buvo perduoti Pietų Korėjai. Kyjivas šį atvejį pateikia kaip dar vieną Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinio bendradarbiavimo įrodymą. Vis dėlto Ukrainos prezidento nurodytas 47 valstybių skaičius reiškia užverbuotų žmonių kilmės šalis, todėl jo nereikėtų suprasti kaip 47 valstybių oficialaus karinio dalyvavimo Rusijos pusėje.
Per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius Rusija prieš Ukrainą panaudojo 63 tūkst. atakos dronų
Didelę V. Zelenskio kalbos dalį užėmė bepiločių orlaivių vaidmuo kare. Prezidento pateiktais duomenimis, per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius Rusija prieš Ukrainą panaudojo apie 63 tūkst. įvairių tipų atakos dronų. Daugiau kaip 7 700 iš jų buvo reaktyviniai bepiločiai orlaiviai. Ukrainos vadovas taip pat nurodė, kad nuo metų pradžios Rusija paleido daugiau kaip 2 100 įvairių tipų raketų, iš kurių daugiau kaip 950 buvo balistinės.
Šiuos skaičius V. Zelenskis pateikė aiškindamas, kokio masto oro grėsmę patiria Ukrainos miestai, energetikos objektai ir kita infrastruktūra. Jo teigimu, Rusijos strategija apima nuolatinį smūgių pavojų, dėl kurio Ukraina turi be pertraukų naudoti oro gynybos pajėgumus, o gyventojai priversti gyventi nuolatinių oro pavojaus signalų sąlygomis. Prezidentas klausė kitų valstybių vadovų, ar jų šalys būtų pasirengusios atlaikyti tokio intensyvumo atakas.
Ukraina savo ruožtu didina bepiločių orlaivių gamybą ir plečia tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje. Rugsėjo 23 dieną V. Zelenskis paskelbė apie pasirašytą susitarimą dėl dronų su Suomija ir saugumo susitarimą su Australija, apimantį bendradarbiavimą bepiločių technologijų srityje. Pasak jo, panašūs susitarimai rengiami su Kanada ir kitomis valstybėmis. Kyjivas siekia, kad karo metu sukaupta patirtis būtų naudojama kuriant bendras oro gynybos, žvalgybos ir kritinės infrastruktūros apsaugos sistemas.
Rusija ir Ukraina tęsia smūgius energetikos objektams, o V. Zelenskis perspėja apie dar vieną sunkią žiemą
V. Zelenskis JT tribūnoje įspėjo, kad artėjanti žiema Ukrainai gali būti ypač sudėtinga. Prezidentas mano, kad Rusija ir toliau mėgins sutrikdyti elektros, šildymo ir vandens tiekimą, siekdama padidinti spaudimą civiliams gyventojams. Ukrainos energetikos sistema jau kelerius metus patiria raketų ir dronų atakas, todėl pasirengimas šildymo sezonui tapo vienu svarbiausių Kyjivo nacionalinio saugumo klausimų.
„Ukrainiečiai supranta, kad ši žiema mums gali būti labai sunki, tačiau atsakydami neturėsime kito pasirinkimo, kaip padaryti ją skausmingą ir Rusijai“, – pareiškė V. Zelenskis. Šiais žodžiais jis perspėjo, kad Ukrainos pajėgos gali tęsti smūgius Rusijos energetikos ir šildymo infrastruktūrai, jeigu Maskva nesustabdys atakų prieš Ukrainos civiliniam gyvenimui svarbius objektus.
Rugsėjo 22 dieną, susitikęs su D. Trumpu, Ukrainos prezidentas patvirtino, kad Kyjivas pasirengęs abipusėms energetinėms paliauboms. Pagal šį pasiūlymą Ukraina nutrauktų smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir kitiems energetikos objektams, jeigu Rusija nustotų atakuoti Ukrainos elektros, šildymo ir vandens tiekimo sistemas. Tačiau V. Zelenskis pabrėžė, kad vienašalis Ukrainos smūgių sustabdymas nebuvo sutartas.
Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas atmetė paprastas paliaubas ir pareikalavo platesnio susitarimo
Tą pačią rugsėjo 23 dieną Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje kalbėjęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pateikė kitokią poziciją dėl karo užbaigimo. Jis teigė, kad Maskva išlieka atvira deryboms, tačiau nesutiks su paprastu karinių veiksmų sustabdymu, jeigu nebus pasiektas platesnis politinis susitarimas.
S. Lavrovo teigimu, laikinos paliaubos be kitų sąlygų įgyvendinimo leistų Ukrainai ir jos Vakarų sąjungininkams papildyti ginkluotės atsargas bei pertvarkyti karines pajėgas. Rusijos diplomatijos vadovas todėl atmetė siūlymą pirmiausia sustabdyti kovas, o tik vėliau derėtis dėl visų kitų klausimų. Tokia Maskvos pozicija išlieka viena pagrindinių kliūčių JAV tarpininkaujamam diplomatiniam procesui.
Kyjivas laikosi priešingos pozicijos ir reikalauja, kad Rusija pirmiausia sustabdytų atakas bei sudarytų sąlygas realioms deryboms. V. Zelenskis taip pat siekia ilgalaikių saugumo garantijų, kurios sumažintų naujo Rusijos puolimo riziką pasibaigus dabartiniam karui. Todėl, nors abi pusės viešai deklaruoja pasirengimą deryboms, jų siūloma karo veiksmų nutraukimo seka ir sąlygos išlieka skirtingos.
Rusijos atakos Kyjive ir Zaporižioje pareikalavo aukų, o Ukrainos dronai tęsė smūgius Rusijos teritorijoje
V. Zelenskio kalba vyko intensyvių abipusių oro atakų fone. Rugsėjo 23 dieną Rusijos pajėgos surengė smūgius Kyjivui ir Zaporižiai. Dar prieš pasirodydamas JT tribūnoje Ukrainos prezidentas socialiniame tinkle X pranešė, kad sostinėje žuvo 2 žmonės, o dar 24 buvo sužeisti. Vėliau vietos valdžia patikslino informaciją ir nurodė, kad sužeistųjų skaičius viršijo 40.
Ukrainos prezidentas taip pat pranešė apie smūgius miestams ir gyvenvietėms dar aštuoniuose šalies regionuose. Atakos parodė, kad diplomatiniams susitikimams vykstant Niujorke karinės operacijos Ukrainoje nesustojo. Rusija toliau naudoja bepiločius orlaivius ir raketas, o Ukrainos oro gynybos pajėgos mėgina perimti į miestus ir infrastruktūrą nukreiptus taikinius.
Tuo pat metu Ukraina tęsė ilgojo nuotolio bepiločių orlaivių operacijas Rusijos teritorijoje. Rusijos gynybos ministerija rugsėjo 23 dieną paskelbė, kad jos oro gynyba perėmė daugiau kaip 500 ukrainietiškų dronų. Šio skaičiaus nepriklausomai patvirtinti nebuvo galimybės. Kyjivas savo smūgius Rusijos karinei, logistinei ir energetikos infrastruktūrai aiškina siekiu mažinti Maskvos galimybes tęsti karą.
Ukrainos ir JAV prezidentai siekia karo pabaigos iki žiemos, tačiau susitarimo su Rusija dar nėra
Rugsėjo 22 dienos V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimas Niujorke suteikė papildomą diplomatinį kontekstą Ukrainos prezidento kalbai Jungtinėse Tautose. Abu vadovai aptarė galimus įtampos mažinimo žingsnius, papildomą oro gynybos paramą ir pasirengimą artėjančiam šildymo sezonui. Ukrainos prezidentūra patvirtino, kad JAV ir Ukrainos komandos toliau dirba siekdamos pradėti „Patriot“ raketų perėmėjų gamybą Ukrainoje.
D. Trumpas po susitikimo pakartojo manantis, kad susitarimas dėl karo užbaigimo yra įmanomas. Tačiau rugsėjo 23 dienos S. Lavrovo pasisakymas parodė, kad Maskva kol kas nesutinka su paprastomis paliaubomis. Nei abipusio energetikos objektų apsaugos susitarimo, nei bendro karo pabaigos grafiko trys valstybės nėra paskelbusios.
V. Zelenskio kalbos Jungtinėse Tautose pagrindinė žinia buvo ta, kad diplomatinės pastangos neturėtų reikšti mažesnio spaudimo Rusijai. Ukrainos prezidentas siekia riboti Maskvos pajamas, išlaikyti karinę paramą Kyjivui ir pasirengti tolesnėms atakoms, jeigu derybos neduos rezultatų. Artimiausiu laikotarpiu svarbiausi klausimai išlieka energetinės paliaubos, Ukrainos oro gynybos stiprinimas ir Rusijos pasirengimas priimti konkretų karo veiksmų nutraukimo susitarimą.
Šaltiniai
„Euronews“. (2026). Volodymyr Zelenskyy calls for continued pressure on Russia at UN General Assembly. https://www.euronews.com/2026/09/23/volodymyr-zelenskyy-calls-for-continued-pressure-on-russia-at-un-general-assembly
„Ukrainos prezidento kanceliarija“. (2026). The President of Ukraine and the President of the United States Discussed Steps That Can Open the Way to Diplomacy and Support for Ukraine Ahead of Winter. https://www.president.gov.ua/en/news/prezidenti-ukrayini-ta-ssha-obgovorili-kroki-sho-mozhut-vidk-106501
„Al Jazeera“. (2026). Zelenskyy says Ukraine ready for energy truce with Russia after Trump talks. https://www.aljazeera.com/news/2026/9/23/zelenskyy-says-ukraine-ready-for-energy-truce-with-russia-after-trump-talks
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia Ukrainos prezidento V. Zelenskio kalbos esmę ir aktualijas, susijusias su Rusijos agresija. Informacija yra svarbi ir aktuali lietuvių skaitytojams, todėl verta publikuoti.
Straipsnis atitinka etikos standartus, nes pateikia tikslią informaciją apie V. Zelenskio kalbą JT, nešališkai apžvelgia situaciją ir vengia dezinformacijos. Jame aiškiai nurodoma, kad 47 valstybių skaičius reiškia užverbuotų žmonių kilmės šalis, o ne oficialų karinį dalyvavimą.
Straipsnis yra labai aktualus, nes nagrinėja Ukrainos prezidento V. Zelenskio pareiškimus apie Rusijos agresiją ir tarptautinį bendradarbiavimą, kas yra svarbi tema Lietuvai, ypač atsižvelgiant į geopolitinę situaciją regione.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Ukrainos prezidento V. Zelenskio kalbą JT, kurioje jis ragina pasaulio valstybes tęsti spaudimą Rusijai. Tai yra aktuali tema, turinti didelę visuomeninę reikšmę, nes ji apima tarptautinę politiką ir karinius veiksmus, kurie veikia ne tik Ukrainą, bet ir visą pasaulį.
Straipsnis yra emocingas ir gali sukelti nepagrįstą nerimą dėl karo situacijos. Jame gausu dramatiškų teiginių, kurie gali būti interpretuojami kaip emocinė manipuliacija.
