V. Zelenskis paskelbė, kad Baltarusijoje nebeveikia Rusijos dronų ryšio įranga
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusijos teritorijoje veikusi įranga, kuri, Kyjivo teigimu, padėjo Rusijos dronų atakoms prieš Ukrainą, nuo birželio 22 d. nebeveikia. Ši žinia paskelbta praėjus kelioms dienoms po jo ultimatumo Aliaksandrui Lukašenkai išjungti arba pašalinti ryšio retransliavimo įrangą prie Ukrainos sienos.
V. Zelenskis teigė gavęs informaciją, kad sistema Baltarusijos teritorijoje sustojo, tačiau kartu pripažino dar nežinantis, ar ji išmontuota, ar tik išjungta. Tai svarbus skirtumas: išjungta įranga teoriškai gali būti vėl paleista, o išmontuota reikštų aiškesnį Minsko atsitraukimą nuo tiesioginės techninės pagalbos Rusijos smūgiams.
Ukrainos vadovas anksčiau kalbėjo apie retransliavimo įrangą ant ryšio bokštų, kuri, jo teigimu, padėjo Rusijai valdyti arba nukreipti bepiločius orlaivius per atakas prieš Ukrainos civilius objektus. Šių teiginių nepriklausomai patvirtinti viešais duomenimis kol kas nepavyko, todėl juos būtina vertinti kaip Ukrainos prezidento ir Ukrainos institucijų poziciją.
Ultimatumas Minskui buvo paskelbtas po perspėjimų dėl keturių retransliavimo stočių
Birželio 19 d. V. Zelenskis pareiškė, kad A. Lukašenkai turėtų pakakti savaitės pašalinti įrangą, kuri, Ukrainos teigimu, naudojama Rusijos atakoms. Jis tiesiai pasakė, kad jeigu Baltarusijos valdžia to nepadarys, Ukraina tai padarys pati. Detalių, kokių veiksmų Kyjivas imtųsi, jis neatskleidė.
Kitą dieną Ukrainos prezidentas dar kartą paragino Baltarusiją išmontuoti šią sistemą. Jis teigė, kad Ukraina žino apie keturias retransliavimo stotis Baltarusijoje ir taip pat apie gamyklas, kurios, jo žodžiais, dirba Rusijai bei remia karą. Tokia formuluotė išplėtė ginčą nuo vien techninės dronų infrastruktūros iki platesnio Baltarusijos vaidmens Rusijos karo mašinoje.
Reuters pabrėžė, kad šių Ukrainos teiginių negalėjo nepriklausomai patikrinti. Tai nekeičia politinės šios istorijos reikšmės, bet riboja, kaip galima formuluoti faktus. Patvirtinta yra tai, kad V. Zelenskis paskelbė ultimatumą, o vėliau pareiškė, kad įranga nebeveikia; nepatvirtinta – tikslus įrangos pobūdis, jos savininkai ir sprendimo išjungti mechanizmas.
Ukrainos pasieniečiai fiksuoja mažiau dronų šiaurinėje kryptimi
Po pranešimo apie sustojusią įrangą Ukrainos pasienio tarnyba nurodė, kad šiaurinėje Černihivo srities kryptimi sumažėjo Rusijos atakos dronų aktyvumas. Taip pat skelbta, kad dideli „Shahed“ tipo dronų reidai palei Baltarusijos ir Ukrainos sieną nutrūko. Tai dar nėra galutinis priežastinio ryšio įrodymas, bet šie duomenys sustiprina Kyjivo versiją, kad retransliavimo sistema turėjo praktinę reikšmę.
„Shahed“ tipo dronai dažnai naudojami ilgų nuotolių atakoms prieš Ukrainos miestus, energetikos infrastruktūrą ir civilinius objektus. Tokiems bepiločiams reikalingi navigacijos, ryšio ir maršruto koregavimo sprendimai, o antžeminė infrastruktūra gali padidinti jų veikimo efektyvumą. Dėl to bet kokia Rusijai padedanti ryšio sistema Baltarusijoje Ukrainai tampa ne teoriniu, o tiesioginiu kariniu klausimu.
Vis dėlto dronų aktyvumas gali keistis ir dėl kitų priežasčių: oro sąlygų, Rusijos atsargų, Ukrainos oro gynybos, taktinių pauzių arba atakų krypties pakeitimo. Todėl sumažėjusi dronų grėsmė šiaurėje nereiškia, kad problema išspręsta. Ji tik rodo, kad po V. Zelenskio ultimatumo Baltarusijos kryptis bent laikinai tapo mažiau aktyvi.
Minsko vaidmuo kare vėl grįžta į pavojingiausią zoną
Baltarusija nuo 2022 m. išliko artimiausia Rusijos sąjungininkė kare prieš Ukrainą. Rusijos pajėgos naudojo Baltarusijos teritoriją pradiniam puolimui 2022 m. vasarį, o vėliau Minskas leido Maskvai naudoti karinę infrastruktūrą, rengti bendras pratybas ir dislokuoti ginkluotę. A. Lukašenka viešai tvirtina nenorintis tiesioginio Baltarusijos įsitraukimo į karą, tačiau jo režimas išlieka priklausomas nuo Maskvos.
V. Zelenskis pastaraisiais mėnesiais vis griežčiau kalba apie Baltarusijos teritorijoje esančią Rusijos karinę infrastruktūrą. Jo tonas pasikeitė nuo diplomatinio atsargumo prie tiesioginio perspėjimo, kad Kyjivas nebeleis Baltarusijos teritorijai būti technine platforma Rusijos smūgiams. Tai reiškia, kad Baltarusijos neutralumo imitacija Ukrainai tampa vis mažiau priimtina.
Kremlius į V. Zelenskio ultimatumą sureagavo kaltindamas Kyjivą agresyvumu ir Baltarusijos suvereniteto pažeidimu. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir A. Lukašenka, kaip skelbė Rusijos pusė, turėjo artimiausiu metu aptarti šią situaciją. Tai rodo, kad net jei įranga išjungta, politinė įtampa tarp Kyjivo, Minsko ir Maskvos nesibaigė.
Baltarusijos naftos produktų eksportas į Rusiją tapo dar vienu spaudimo tašku
V. Zelenskis tuo pačiu metu kalba ne tik apie dronų ryšio įrangą, bet ir apie Baltarusijos naftos perdirbimo sektoriaus vaidmenį Rusijos kare. Jo teigimu, nuo sausio iki gegužės benzino tiekimas iš Baltarusijos į Rusiją padidėjo 13 kartų, o dyzelino tiekimas – tris kartus, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Šiuos skaičius pateikė Ukrainos prezidentas, todėl jie turi būti priskiriami jo pareiškimui.
Tokie tiekimai, Kyjivo vertinimu, padeda Rusijai prisitaikyti prie spaudimo, kurį sukuria Ukrainos smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai ir Vakarų sankcijos. Ukraina pastaraisiais mėnesiais intensyvino vidutinio ir ilgo nuotolio dronų smūgius prieš Rusijos naftos sektorių, siekdama silpninti Maskvos karinį finansavimą bei logistiką.
Šiame kontekste Baltarusija tampa ne vien geografinė Rusijos sąjungininkė. Ji taip pat gali veikti kaip kuro, pramoninių komponentų, infrastruktūros ir politinio užnugario kanalas. Todėl V. Zelenskio ultimatumas dėl dronų įrangos yra tik viena platesnio spaudimo Minskui dalis.
Baltarusijos opozicija palaiko griežtesnę Ukrainos liniją
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja palaikė griežtą Ukrainos toną A. Lukašenkos atžvilgiu. Ji pareiškė, kad su diktatoriais reikia kalbėti iš jėgos pozicijos, o jeigu A. Lukašenka iš tikrųjų nori taikos, jis turi tai įrodyti veiksmais, ne žodžiais. Jos pozicija aiškiai sutampa su Kyjivo reikalavimu nutraukti paramą Rusijos agresijai.
S. Cichanouskaja nuo 2020 m. gyvena tremtyje po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų šalys laiko suklastotais. Po tų rinkimų Baltarusijoje buvo sulaikyti tūkstančiai protestuotojų, o režimas dar labiau priklausė nuo Maskvos paramos. Dėl to Rusijos karo klausimas Baltarusijoje yra susijęs ne tik su saugumu, bet ir su vidaus politiniu režimo išlikimu.
A. Lukašenka pastaruoju metu mėgina rodyti ribotą atsargumą, kartodamas, kad Baltarusija nenori tiesioginio karo su Ukraina. Tačiau Kijevui toks pareiškimas nebeužtenka, jei tuo pačiu metu Baltarusijos teritorijoje veikia Rusijai naudinga infrastruktūra. Dėl to V. Zelenskio žinutė Minskui paprasta: neutralumas turi būti įrodytas ne kalbomis, o išjungtais bokštais, sustabdytu tiekimu ir nutraukta pagalba Maskvai.
Šaltiniai
TVP World. (2026). Belarus drone systems ‘not working’ after Ukraine ultimatum
https://tvpworld.com/93992594/zelenskyy-belarus-russian-drone-support-system-stopped-working
Kyiv Independent. (2026). Belarus halts equipment used to guide Russian strikes, Zelensky says, after Ukraine’s ultimatum
https://kyivindependent.com/belarus-halts-equipment-used-to-guide-russian-strikes-zelensky-says-after-ukraines-ultimatum/
Ukrinform. (2026). Drone signal relay stations in Belarus no longer operating – Zelensky
https://www.ukrinform.net/rubric-ato/4137282-drone-signal-relay-stations-in-belarus-no-longer-operating-zelensky.html
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis yra aiškus ir suprantamas, pateikiantis svarbią informaciją apie Ukrainos ir Baltarusijos situaciją. Jis aktualus ir vertingas lietuvių skaitytojams, besidomintiems geopolitinėmis naujienomis.
Straipsnis pateikia informaciją apie V. Zelenskio pareiškimus ir jų kontekstą, nurodydamas, kad teiginiai apie įrangos veikimą nėra nepriklausomai patvirtinti, kas atitinka etikos reikalavimus dėl tikslumo ir nešališkumo.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes jis nagrinėja svarbius įvykius, susijusius su Ukrainos ir Baltarusijos santykiais, kurie turi tiesioginę įtaką regiono saugumui. Be to, informacija apie Rusijos dronų veiklos ribojimą yra svarbi tiek Lietuvos, tiek platesnės tarptautinės auditorijos kontekste.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Ukrainos ir Baltarusijos situaciją, susijusią su Rusijos dronų atakomis, ir analizuoja V. Zelenskio ultimatumo pasekmes. Jame taip pat atkreipiamas dėmesys į informacijos patikimumą, kas yra svarbu skaitytojams.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie situaciją, susijusią su Rusijos dronų ryšio įranga Baltarusijoje, ir skatina kritinį mąstymą, nes pabrėžia, kad kai kurie teiginiai nėra nepriklausomai patvirtinti. Tonas yra informatyvus ir neprovokuojantis, todėl jis yra emociškai subalansuotas.
