Rusija gali tapti vis labiau desperatiška, tačiau Ukraina atsisako pasiduoti panikai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas į mūšio lauką pasiuntė didžiausią pasaulyje branduolinį minosvaidį, o Rusijos atominio povandeninio laivo „Belgorod“ įgula baigė torpedos „Poseidon“ maketo bandymus.
Be to, Rusijos prezidento gynybos ministerija pažadėjo sukurti didesnį ginklų arsenalą, sustiprinti aviacijos technologijas, patobulinti bepiločių orlaivių gamybą. Tačiau dalis ekspertų spėja, kad to Rusijai gali nepakakti. Esą šalis per ateinantį dešimtmetį gali susidurti su grėsme tapti žlugusia valstybe.
Situacijai Ukrainoje ir toliau išliekant įtemptai, tampa vis sudėtingiau nuspėti jau beveik metus besitęsiančio karo eigą. Buvusio JAV kariuomenės generolo teigimu, Rusijos karas su Ukraina gali baigtis šiais metais, tačiau auga tikimybė, kad Kremlius gali griebtis branduolinių ginklų, jei Maskvai tektų patirti realų pralaimėjimą.
Tuo tarpu Rusijos samdinių grupei „Wagner“ pareiškus apie perimtą Ukrainos Soledaro miesto kontrolę, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo piliečiams ir kariams neleidžia galvoti apie pralaimėjimą ir žada, kad Trečiojo pasaulinio karo nebus.
Rusija į mūšio lauką metą branduolinį minosvaidį
Karui Ukrainoje anaiptol neartėjant pabaigos link, Rusija į mūšio lauką nusprendė siųsti didžiausią pasaulyje branduolinį minosvaidį. Kulkosvaidžiu vadinamas minosvaidis 2S4 gali šaudyti branduoliniais šaudmenimis ir mikro atominėmis bombomis.
Šis ginklas gali būti naudojamas didelėje teritorijoje, kurioje padarytų milžiniškos žalos. Branduolinis minosvaidis jau buvo naudojamas Afganistane, Čečėnijoje ir Sirijoje – ten jo poveikis buvo pražūtingas, nes ginklas gali apšaudyti net šarvuočius[1].
Be to, Rusija skelbia, jog jos atominio povandeninio laivo „Belgorod“ įgula jau baigė torpedos „Poseidon“ maketo bandymus. Remiantis JAV Kongreso tyrimų tarnybos (CRS) ataskaita, prireikus, „Belgorod“ gali nešti net iki aštuonių branduolinių torpedų „Poseidon“.
Rusija žada stiprinti savo kariuomenės pajėgumus
O kol rusų kariuomenės vadai siekia sulaikyti ir atremti Ukrainos pajėgų kontrpuolimą rytiniame fronte, vis garsiau svarstoma, kad Rusijos prezidentas netrukus pradės naują mobilizacijos etapą arba į karo lauką pasiųs Baltarusijos pajėgas.
Papildomą verbavimą neseniai pradėjo ir Jevgenijaus Prigožino vadovaujama „Vagnerio grupė“, kuri iš kalėjimų į mūšį siunčia žudikus, prievartautojus ir kitus nusikaltėlius, mainais už gerą atlyginimą ir pažadą anksčiau išeiti į laisvę.
Tačiau net ir ieškant naujų karių, nuo vasario 24 d., kai V. Putinas pasiuntė savo karius į Ukrainą, Rusijos kariuomenė patyrė milžiniškų praradimų. Dėl to Rusijos gynybos ministerija žada sukurti didesnį ginklų arsenalą ir sustiprinti aviacijos technologijas.
Gynybos ministras Sergejus Šoigu teigia, kad norint atnaujinti kariuomenę reikia atsižvelgti į patirtį, įgytą kovojant Sirijos pilietiniame kare.
„Turime nuolat analizuoti ir sisteminti mūsų grupių veiksmų Ukrainoje ir Sirijoje patirtį ir tuo pagrindu parengti personalo mokymo programas ir karinės įrangos tiekimo planus“, – sakė S. Šoigu[2].
Pažymėdamas, kad Rusija ir toliau plėtos savo branduolinių raketų, povandeninių laivų ir strateginių bombonešių triadą, S. Šoigu sakė, kad Rusija ypatingą dėmesį skirs oro pajėgoms, didins jų bendruosius puolimo pajėgumus, gerins vadovavimą, ryšį ir mokymąsi.
Kalbos apie rusų kariuomenės stiprinimą pasigirdo po to, kai JAV pareigūnai pranešė, kad Rusijai jau prarado tris ketvirtadalius savo įprastinės kariuomenės pajėgumų, kas leidžia manyti, kad V. Putinas susiduria su vis labiau beviltiška situacija[3].
Rusijos galia gali visiškai sunykti, tačiau dabartinė branduolinė rizika išlieka
„Atlantic Council’s Scowcroft“ strategijos ir saugumo centras neseniai vykdė apklausą, kurioje dalyvavo 167 pasaulio strategai. Jie nurodė, kad per ateinančius metus Rusijoje gali įvykti didžiulės permainos. Apklausos duomenimis, 46 proc. respondentų mano, kad iki 2033 m. Rusija taps „žlugusia valstybe“, o beveik 40 proc. apklaustųjų teigia, kad Rusija patirs „vidinį subyrėjimą“[4].
Apklausoje taip pat buvo svarstoma branduolinio karo rizika. Čia nurodoma, kad tik 14 proc. respondentų manė, kad Rusija per ateinančius dešimt metų gali panaudoti branduolinį ginklą.
Tačiau buvusio JAV kariuomenės generolo Kevino Ryano teigimu, Kremlius greičiausiai griebtųsi branduolinių ginklų, jei Maskvai tektų patirti pralaimėjimą konflikte Ukrainoje[5].
„Jei Ukrainos kariuomenei pavasarį labai pasisektų, ji įveiktų Rusijos kariuomenę ir grasintų atsiimti Krymą, manau, kad Rusijos kariuomenė ir vadovybė panaudotų branduolinį ginklą, kad ne tik sunaikintų Ukrainos karinius objektus, bet ir įtikintų Ukrainą, kad toliau kariaujant šį karą Ukrainą ištiks branduolinis holokaustas“, – sakė K. Ryanas.
Tačiau buvęs generolas pateikia ir labiau optimistinių įžvalgų. Pasak eksperto, labiausiai tikėtinas scenarijus, kuris gali išsipildyti šiais metais, yra tas, kad karas baigsis tiesiog aklavietėje, po nesiliaujančių kovų ir didelių nuostolių abiejose pusėse.
„Manau, kad dar vieneri metai būtų geras įvertinimas, kada šis karas gali baigtis arba pasiekti aklavietę“.
Ukraina galimai prarado Soledaro kontrolę
Tuo tarpu įnirtingi mūšiai Ukrainoje ir toliau tęsiasi. Rusijos samdinių grupės „Vagner“ įkūrėjas ir vadovas J. Prigožinas trečiadienį pareiškė, kad jo kovotojai po intensyvių šios savaitės kovų perėmė Ukrainos Soledaro miesto kontrolę[6].
Savo ruožtu Ukrainos kariuomenė paneigė, kad Rusijos pusė apsupo ir užėmė miestą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatijus pabrėžė, kad „nors rusai sako, kad Soledaras jau yra kontroliuojamas jų, tai netiesa“.
Rusijai užėmus Soledarą ir jo didžiules druskų kasyklas, agresorė pasiektų nors ir menką, bet reikšmingą karinę pergalę. Pastaruoju metu Rusijos pajėgos, siekdamos užimti netoliese esantį strateginį Bachmuto miestą, daugiausia dėmesio skyrė būtent Soledaro užėmimui.
V. Zelenskis žada, kad Trečiojo pasaulinio karo nebus
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu pasirodė 80-ojoje kasmetinėje Holivudo „Auksinių gaublių“ apdovanojimų ceremonijoje. Joje susirinkusioms pramogų pasaulio žvaigždėms jis teigė, kad Trečiojo pasaulinio karo nebus.
Užsimindamas apie apdovanojimų ceremonijos ištakas, kurios siekia 1943 m., Antrojo pasaulinio karo metus, Ukrainos lyderis sakė, kad Ukrainos kova su Rusijos invazija simbolizuoja kovą už „naujųjų kartų teisę žinoti apie karą tik iš filmų“[7].
„Pirmasis pasaulinis karas nusinešė milijonus gyvybių. Antrasis pasaulinis karas nusinešė dešimtis milijonų. Trečiojo pasaulinio karo nebus. Tai ne trilogija“, – sakė V. Zelenskis, žadėdamas, kad Ukraina „su laisvojo pasaulio pagalba sustabdys Rusijos agresiją“.
