<h2>Rusijos prezidentas pasaulį moko rusiškos istorijos „tiesų"</h2>
<p>Jau ne vieną mėnesį netilo kalbos dėl galimo Rusijos ir Ukrainos konflikto, tačiau įtampa itin paaštrėjo pastarosiomis savaitėmis. Nors JAV žvalgyba ne kartą pranešė vis skirtingą datą, kada gi Rusijos kariams galėtų būti įsakyta žengti į Ukrainos teritoriją, informacija atrodė veikiau spėliojimas ar Rusijos jėgų atbaidymas, nei realus faktas. Vis tik, nauja savaitė iškart pažėrė aibę permainų šioje įtemptoje ir viso pasaulio žiniasklaidos bei galingųjų dėmesio sulaukusioje situacijoje.</p>
<p>Pirmadienis tikrai nepašykštėjo naujienų. Rusijos lyderis surengė tikrą šou ir tiesioginės transliacijos metu, viešai pasirašė įsakus dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių separatistų nepriklausomybės pripažinimo: Vladimiras Putinas pasirašė du įsakus dėl nepriklausomybės pripažinimo su separatistų lyderiais – Donecko „liaudies respublikos“ vadovu Denisu Pušilinu ir atitinkamo darinio Luhansko srityje lyderiu Leonidu Pasečniku. V. Putinas su pripažintų regionų vadovais pasirašė ir „dvišales“ draugystės bei tarpusavio pagalbos sutartis[1].</p>
<p>Kiek vėliau V. Putinas kreipėsi į tautą ir pasinėrė į ilgas, tačiau menkai ką pasakančias diskusijas apie istoriją bei Rusijos, tiksliau, Sovietų Sąjungos, didybę. Rusijos lyderis dar kartą patvirtino, kad pripažįsta nuo Ukrainos atplėštų regionų nepriklausomybę. Tuomet, pasinėrė į propagandinę rusišką istorijos versiją: Ukrainą sukūrė bolševikai su Leninu priešakyje. Prieš tai Ukraina niekada neturėjo jokio valstybingumo ar tradicijų. Ukrainoje vyksta dekomunizacija, o Rusija, gali parodyti ką tai reiškia[2]. Tokie teiginiai atrodytų it eiliniai Rusijos vadovų svaičiojimai, tačiau didžiulės įtampos akivaizdoje, vakarų žiniasklaidoje tapo bene faktu, kad Rusija iš tiesų rengiasi invazijai[3]. </p>
<p>Be to, V. Putinas savo kalboje tik pakartojo pastarųjų savaičių rusų propagandinės žiniasklaidos teiginius, kad Ukrainos valdžia yra itin korumpuota, šalis nuskurdusi, o per visą laikotarpį po Maidano įvykių, nei kiek nepriartėjo prie demokratijos. Tuo tarpu vakarai su NATO priešakyje tuo naudojasi ir Ukrainai tapus NATO nare, jos teritorija tikrai būtų išnaudojama aljanso, siekiant užpulti ne ką kitą, bet tą pačią Rusiją.</p>
<p>Po tokio stulbinančio ir paranojiško Rusijos lyderio monologo greitai sureagavo pasaulio galingieji, tačiau jau netrukus, Rusija pažėrė ir daugiau staigmenų: naktį iš pirmadienio į antradienį pasirodė pranešimai, kad V. Putinas siunčia savo karius į Rytų Ukrainą, neva, „palaikyti taikai". Tokius veiksmus tarptautinė arena beveik vieningai pripažįsta kaip Rusijos invaziją į suverenią Ukrainos teritoriją.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/maxim-tolchinskiy-pgdbxeqjsyg-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>V. Putino „taikos" misija – pirmasis invazijos žingsnis</h2>
<p>Vakarų lyderius tikriausiai nustebino tiek savitą istorijos pamoką primenanti rusų lyderio kalba, tiek spartūs veiksmai, reiškiantys, kad diplomatija vis dėlto nuėjo šuniui ant uodegos. Nors praėjusią savaitę Rusija skelbė, jog atitraukia savo karius nuo Ukrainos sienos, žvalgybų duomenys rodė, jog situacija priešinga: karinių vienetų telkimas tik augo. Dar prieš keletą dienų Rusijos prezidentas V. Putinas telefonu kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Tuomet Prancūzijos lyderis neva išgavo V. Putino pažadą siekti paliaubų Rytų Ukrainoje[4]. </p>
<p>Paryžius net skelbė, kad galima galvoti apie Rusijos lyderio ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimą, kuriuo būtų siekiama suvaldyti įtemptą situaciją. Vis tik, pirmadienį Kremliaus atstovai patikino, kad tokiam susitikimui dar anksti[5]. Tokia pozicija tapo visiškai aiški po kelių valandų, kai V. Putinas paskelbė apie Minsko susitarimą pažeidžiantį nutarimą pripažinti separatistų valdomus regionus nepriklausomomis „respublikomis“ bei savo „taikos" misiją jose.</p>
<p>Šis Rusijos žingsnis sulaukė greitos reakcijos iš pasaulio politikos lyderių, organizacijų ir žiniasklaidos. Daugelis pasaulio lyderių, Europos Sąjunga (ES), JAV, NATO bei Jungtinės Tautos (JT) smerkia šį Rusijos sprendimą ir teigia, kad jau artimiausiu metu bus paskelbtos griežtos sankcijos. Tuo tarpu JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield atvirai pasišaipė iš V. Putino pareiškimo, neva į Rytų Ukrainos separatistų teritorijas siunčiami Rusijos kariai imsis taikdarystės vaidmens:</p>
<blockquote>
<p>„Jis juos vadina taikdariais. Tai nesąmonė. Mes žinome, kas jie iš tikrųjų“, – teigė L. Thomas-Greenfield[6].</p>
</blockquote>
<p>Didžiajai daliai pasaulio smerkiant Rusijos veiksmus ir pilnos invazijos preteksto ieškojimą, menka dalis valstybių lieka nuošalyje. Kiek atsargiau situaciją vertina Kinija, kuri įprastai yra artima Kremliaus sąjungininkė. Kinijos ambasadorius Zhang Junas teigia, kad dabartinė padėtis Ukrainoje yra daugelio sudėtingų veiksnių rezultatas, tačiau neišreiškia palaikymo nei vienai pusei[7]. ES kontekste dažnai išsiskirianti Vengrija taip pat lieka neutrali: V. Putino veiksmų nesmerkia, tačiau su ES sankcijomis žada sutikti. Tiesa, V. Putinas spėjo sulaukti ir palaikymo iš Sirijos. Sirijos užsienio reikalų ministras Faisalas Mekdadas teigia, kad Damaskas solidarizuojasi su Rytų Ukrainos separatistų dariniais.</p>
<p>Tuo tarpu, situacijai toliau eskaluojantis, padėtį aštrina ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žodžiai. Ministras teigia, jog teisė į suverenitetą priklauso valstybėms, atstovaujančioms visiems jų teritorijose gyvenantiems žmonėms: tuo tarpu, nuo 2014-ųjų metų Ukraina neva nėra tokia valstybė[8]. </p>
<p>Antradienį popiet Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė ir griežtą atsaką į Rusijos veiksmus: Vokietija stabdo dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, kuris buvo skirtas rusiškoms gamtinėms dujoms tiekti[9]. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė skelbia apie sankcijas Rusijos bankams bei įtakingiems šalies oligarchams[10]. Manytina, kad sankcijas bankams pirmiausia taikys ir ES. Krizės akivaizdoje pati Ukraina svarsto apskritai nutraukti diplomatinius ryšius su Rusija[11].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gabriel-lenca-hf4xj7tg_ae-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuvos politikai smerkia Rusijos veiksmus ir reiškia palaikymą Ukrainai</h2>
<p>Situacija netolimoje kaimynystėje liečia ir Lietuvą, todėl padėtį tarp Rusijos ir Ukrainos akylai seka ir mūsų šalies politikai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pažymi sankcijų svarbą ir teigia, jog jų sulaukti turėtų pati agresorė Rusija, ne Luhansko ir Donecko „respublikos“: </p>
<blockquote>
<p>„Šioje vietoje, jeigu mes išlaikome ir toliau lygiai tuos pačius ekonominius, finansinius ir kitus ryšius su Rusija, kuri visą šitą košę užvirė, kuri vykdo agresyvią užsienio politiką, grobia kaimyninių šalių teritorijas, tai rezultatai bus tokie pat, kaip ir po Krymo užėmimo ir aneksijos“, – kalba ministras[12].</p>
</blockquote>
<p>Sprendimą pripažinti aneksuotas Luhansko ir Donecko teritorijas griežtai smerkia ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerija. URM akcentuoja, kad šis Rusijos sprendimas yra grubus tarptautinės teisės normų, įtvirtintų Jungtinių Tautų Chartijoje, Helsinkio baigiamajame akte, Paryžiaus Chartijoje pažeidimas[13].</p>
<p>Rusiją smerkia ir mūsų šalies vadovas Gitanas Nausėda, kuris taip pat pamini, kad toks Rusijos žingsnis yra „šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas, kuriam turime duoti ryžtingą atsaką, kol dar ne per vėlu"[14]. Kaip paaiškėjo antradienį, šalies prezidentas ketina vykti palaikomojo vizito į Kijevą, tačiau konkretesnės detalės nėra atskleidžiamos saugumo sumetimais. Į Ukrainą vyksta ir Estijos prezidentas Alaras Karisas. Apie tokį pat vizitą pranešė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, kultūros ministras Simonas Kairys, kitą savaitę į Ukrainą vyks ir premjerė Ingrida Šimonytė.</p>
