Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas teigia kad „Družba“ remonto vilkinimas yra ne techninis o politinis sprendimas
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas pareiškė, kad Ukraina vilkina rusišką naftą į Vengriją ir Slovakiją tiekiančio „Družba“ vamzdyno atnaujinimą ir taip faktiškai vykdo „naftos blokadą“. Kijevas prieš mėnesį sustabdė tiekimą, teigdamas, jog infrastruktūra buvo apgadinta Rusijos smūgio metu. Tačiau Budapeštas tvirtina, kad delsimas yra politinis spaudimas, o ne techninė būtinybė.[1]
„Ukrainos vyriausybė daro spaudimą Vengrijai ir Slovakijai per naftos blokadą“, – sakė V. Orbánas po Vengrijos gynybos tarybos posėdžio. Jis taip pat pareiškė, kad nacionalinio saugumo tarnybos įspėjo apie galimus tolesnius Ukrainos veiksmus, kurie galėtų trikdyti šalies energetikos sistemą. Konkrečių įrodymų viešai nepateikta, o Ukraina kaltinimus atmeta ir aiškina, kad vamzdynas buvo pažeistas per Rusijos ataką.
„Družba“ – sovietmečiu nutiestas vamzdynas, jungiantis Rusiją su Vidurio Europa per Ukrainos teritoriją. Dalis Europos valstybių po 2022 metų invazijos atsisakė rusiškų energijos išteklių, tačiau Vengrija ir Slovakija išlaikė tiekimą, argumentuodamos, kad jų ekonomika ir gyventojai priklausomi nuo pigesnės energijos.
Vengrija stiprina energetikos objektų apsaugą ir kalba apie nacionalinį saugumą
Reaguodamas į susidariusią situaciją, V. Orbánas nurodė sustiprinti svarbiausių energetikos objektų apsaugą. Prie elektrinių, paskirstymo stočių ir valdymo centrų dislokuojami kariuomenės daliniai, o policija patruliuos sustiprintomis pajėgomis. Taip pat įvestas bepiločių orlaivių draudimas pasienio regione su Ukraina.
Premjeras pabrėžė, kad energetinis saugumas yra valstybės suvereniteto klausimas. Jo teigimu, negalima leisti, kad išorinis spaudimas destabilizuotų šalies vidaus padėtį. Ši retorika pasigirsta likus kelioms savaitėms iki balandžio 12 dieną vyksiančių parlamento rinkimų, kurių baigtis gali pakeisti Vengrijos valdymo kryptį.
Vengrija kartu su Slovakija šią savaitę blokavo naujas Europos Sąjungos sankcijas Rusijai bei pagrasino vetuoti 90 mlrd. eurų finansinę paramą Ukrainai. Budapeštas aiškina, kad tokie sprendimai yra susiję su sustabdytu naftos tiekimu ir būtinybe ginti nacionalinius interesus.[2]
Energetikos ginčas tampa rinkimų kampanijos dalimi
Po 16 metų valdžioje V. Orbánas susiduria su rimčiausiu politiniu iššūkiu. Apklausos rodo, kad piliečių nuomonės vis kinta. Šiuo metu jo vadovaujama „Fidesz“ partija atsilieka nuo centro dešinės kandidato Péterio Magyaro. Opozicija kaltina premjerą ekonominėmis problemomis ir aukštomis kainomis, o pats Orbánas teigia, kad valdžios pasikeitimas galėtų įtraukti Vengriją į karą.
Piliečiai mėtosi nuo vienos jėgos prie kitos, o Vengrijos valdžia akcentuoja, kad energetikos tiekimo trikdžiai kelia tiesioginę grėsmę šalies stabilumui. Pasak premjero, rinkimuose sprendžiamas ne tik politinis kursas, bet ir tai, ar valstybė išlaikys savarankišką poziciją energetikos ir karo klausimais. Tokia pozicija atspindi platesnį ginčą tarp Budapešto ir Briuselio dėl sankcijų, karo politikos ir nacionalinio suvereniteto ribų.
Kol Ukraina teigia, kad vamzdyno remontas sudėtingas dėl nuolatinių atakų ir saugumo rizikos, Vengrija įžvelgia spaudimo instrumentą. ES lyderiai jau bandė spausti Vengriją dėl itų Ukrainai palankių sprendimų, bet šalies pasitelktas veto trukdo Briuselio planams.
Ši įtampa rodo, kaip karas Ukrainoje toliau veikia ne tik fronto linijas, bet ir Europos vidaus politinę bei energetinę pusiausvyrą. Energetikos klausimas tampa ne vien technine problema, o strateginiu išbandymu visam regionui.
