V. Orbanas: karo eskalavimo rizika dar niekada nebuvo tokia didelė

Vengrijos premjeras teigia, kad karo eskalavimo grėsmė niekada nebuvo tokia didelė

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienio rytą sušaukė Gynybos tarybos posėdį. Taip jis reagavo į naujausius karo Ukrainoje įvykius ir padidėjusią konflikto eskalavimo riziką. Po įvykusio posėdžio jis išplatino trumpą vaizdo pranešimą, kuriame pabrėžė, kad „karo eskalavimo grėsmė dar niekada nebuvo tokia didelė“.

Trečiadienio rytą Vengrijos premjeras, ministrai, valstybės sekretoriai, vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir kariuomenės vadas apžvelgė karo padėtį.

Šis posėdis buvo atsakymas į JAV Ukrainai suteiktą leidimą panaudoti Rusijos teritorijose tolimojo nuotolio raketas ATACMS. Vengrijos gynybos tarybos posėdyje taip pat buvo įvertintas ir neseniai oficialiai patvirtintas Rusijos sprendimas išplėsti karinių grėsmių, kurioms neutralizuoti, Maskvos nuomone, galima panaudoti branduolinį ginklą, sąrašą.

Pasibaigus posėdžiui, V. Orbanas paskelbė trumpą vaizdo pranešimą, kuriame apžvelgė tai, kas buvo aptarta diskusijų metu^[1].

„Išklausiau Gynybos tarybos pranešimą. Dar niekada anksčiau karo eskalavimo grėsmė nebuvo tokia didelė. Artimiausiomis savaitėmis, artimiausiais mėnesiais Vengrijai prireiks visų žinių, visų priemonių, visos diplomatinės patirties, kad ir toliau liktų už šio karo ribų. Nes Vengrija ir toliau turi likti šio karo nuošalyje“, – teigė V. Orbanas.

Vengrija priekaištauja JAV dėl ilgojo nuotolio ginklų

Savo ruožtu Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pirmadienį viešai papriekaištavo JAV, kad jos leido Ukrainai smogti taikiniams Rusijoje naudojant amerikiečių tiekiamas ilgojo nuotolio raketas.

Jis taip pat sakė, kad išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo pergalė JAV rinkimuose sukūrė naują realybę, kurioje „žmonės reikalauja taikos“.

„Karą remianti pagrindinė srovė pradėjo paskutinį, desperatišką puolimą prieš naująją tikrovę. Atrodo, kad savo paskutinėje desperacijoje šios prokarinės jėgos net nevengia blogiausio: karo Ukrainoje išplėtimo iki pasaulinio masto“, – feisbuke teigė P. Szijjarto^[2].

Jo teigimu, tokiu ėjimu politikai atsisako atsižvelgti į žmonių valią, o tai yra ne tik kertasi su demokratija, bet ir yra labai pavojinga.

Iš tiesų, Vengrija jau kurį laiką aktyviai ragina nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje, tačiau pati Ukraina tokius raginimus atmeta ir kaltina Vengriją pataikavimu rusiškam propagandos naratyvui.

Įtampa regione auga, bijoma karo eskalacijos

O įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos, o taip pat ir tarp Maskvos bei Vašingtono, toliau auga. Vakar pasirodė pranešimai apie laikinai nedirbančią JAV ambasadą Kijeve: teigiama, kad buvo bijoma oro atakos iš Rusijos, tad dėl diplomatų saugumo, darbai buvo sustabdyti. JAV ambasada Kijeve nebuvo uždaryta nuo tada, kai buvo perkelta per pirmuosius Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesius 2022 m.

Graikijos, Italijos ir Ispanijos ambasados sekė JAV pavyzdžiu, o reaguojant į tai, Ukrainos užsienio reikalų ministerija paprašė savo sąjungininkų neskleisti panikos. Ukrainos gynybos pareigūnai netgi išjuokė plačiai per „Telegram“ išplatintą netikrą perspėjimą, kuriame teigiama apie masinę Rusijos oro ataką, kaip grubią Rusijos sukurtą dezinformaciją^[3]. 

Šiuo metu vis garsiau kalbama apie tai, kad reaguodama į JAV leidimą Ukrainai prieš Rusiją naudoti ATACMS, Maskva iš tiesų gali rengti masinius antpuolius prieš didžiausius Ukrainos miestus, taip siekianti padaryti kuo daugiau žalos civiliniams.

Be to, Vakarus Maskva ir toliau siekia atbaidyti savo branduoliniais pajėgumais. Šią savaitę Rusija sumažino savo branduolinio smūgio slenkstį ir paskelbė atnaujintą branduolinę doktriną. Joje teigiama, kad nebranduolinės valstybės ataka prieš Rusiją, jei ją remia branduolinė galia, bus traktuojama kaip bendras puolimas prieš Rusiją.

Pagal pakeitimus, branduolinio veiksmo kriterijus galėtų atitikti didelis įprastinių raketų, bepiločių orlaivių ar lėktuvų išpuolis prieš Rusiją, taip pat išpuolis prieš Baltarusiją ar bet kokia kritinė grėsmė Rusijos suverenitetui. Bet kokią koalicijai priklausančios valstybės agresiją prieš Rusiją, Maskva laikytų visos grupės agresija.

Vis daugiau ukrainiečių kalba apie taikos derybas su Rusija

O patys Ukrainos gyventojai vis dažniau reiškia išsekimą dėl jau daugiau nei tūkstantį dienų trunkančio karo. Remiantis naujausiais „Gallup“ apklausos duomenimis, daugiau nei pusė ukrainiečių nori, kad karas su Rusija būtų greitai užbaigtas derybų keliu.

Vidutiniškai 52 proc. ukrainiečių norėtų, kad jų šalis kaip galima greičiau susitartų dėl karo pabaigos, beveik keturi iš 10 ukrainiečių arba 38 proc. mano, kad jų šalis turėtų kovoti iki pergalės. Palyginimui, 2022 m. už kovą pasisakė 73 proc., už derybas – 22 proc. apklaustųjų. 2023 m. kad karas būtų tęsiamas norėjo 63 proc., o kad jis greičiau baigtųsi – 27 proc. respondentų.

Kad prasidėtų derybos, Rusija reikalauja, jog Ukraina atsisakytų dalies teritorijos ir siekio tapti NATO nare. Be to, Ukrainoje turėtų įvykti denacifikacija.

Be to, remiantis šią savaitę paskelbtais apklausos duomenimis, Ukrainoje mažiau pasitikima ir pačiais Vakarais. Vos 40 proc. apklaustųjų vis dar palankiai vertina vadovaujantį Jungtinių Valstijų vaidmenį. Tuo tarpu 37 proc. apklausos dalyvių šiuo klausimu yra nusiteikę skeptiškai. Netrukus po karo pradžios taip manančių buvo atitinkamai 60 proc. ir 16 proc.

Didžioji dalis gyventojų vis dar palankiai vertina Vokietijos vaidmenį – taip nusiteikusių yra 50 proc. (2022 m. – 46 proc., 2023 m. – 53 proc.), tuo tarpu 29 proc. vokiečius smerkia (2022 m. – 35 proc., 2023 m. – 20 proc.).

Nors dauguma apklaustųjų vis dar viliasi įstoti į ES ir NATO, manančių, kad per ateinančius 10 metų šalis taps ES nare sumažėjo nuo 73 proc. iki 61 proc., o NATO nare – nuo 64 proc. iki 51 proc.