<p><strong>Konservatorių partijos ranka ir kaklu laikomas profesorius, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sausio 13-ąją prisipažino pasikarščiavęs, kai minėjime dalyvavusią ir politikus nušvilpusią minią jis apibūdino kaip fašistus ir „Jedinstvo“, nevertus Lietuvos žmogaus vardo. Tačiau įtampa politikui, panašu, atslūgo. Dabar jis apgailestauja, jog geriau reikėjo „užsikimšti ausis ir galvoti: kaip gerai, kad žuvusieji negirdi“.</strong></p>
<p>Visgi, kam nepasitaiko, anot V. Landsbergio, jam tiesiog išsprūdo netinkami žodžiai apie kai kuriuos dalyvavusius sausio 13-osios minėjime, tačiau kaip bebūtų, visi juk gyvename vienoje šalyje ir vienaip ar kitaip, teks vieniems su kitais sugyventi: „Tačiau galų gale, esame vienoje mokykloje, kurią turime užbaigti neišmesti į gatvę Europos patvory“, – rašė V. Landsbergis.</p>
<p>Kaip čia taip nutiko, kad po beveik dviejų savaičių po minėto mitingo profesorius prabudo ir panoro atsiprašyti? O gal tai susiję su tuo, kad valstybės vadovo statuso siekiančiam taip savo žmonių vadinti nepridera? Juk dar vasarą V. Landsbergis panoro būti tituluotas Lietuvos prezidentu[1].</p>
<p>Todėl piktą žodį atsiėmęs V. Landsbergis tik prasitarė, jog žmogus gali nesusikontroliuoti „iš sopulio ar iš nuovargio“. „Susitikim nuoširdžiai pasikalbėti, kaip kadaise. Kartu juk ir dainuodavom. Ar jūs dainuojat?“ – paliaubas siūlo politikas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/v-landsbergis-1.jpg" alt="V. Landsbergio pasisakymas" /></p>
<p>Sausio 13-osios minėjimo metu V. Landsbergis užsiminė, jog „anais laikais“ „Jedinstvo“ mitinguose būdavo atskirai, todėl būdavo du mitingai. „Jie atėmė laisvę klausytis, kas kalbama minėjime“, – apie sausio 13-osios mitinguotojus kalbėjo politikas[2].</p>
