„MG Baltic“ byloje laisvės atėmimo bausme nuteistas V. Gapšys prisistatė į policiją, tačiau šioje istorijoje lieka daugybė nežinomųjų
Trečiadienį Apeliacinis teismas paskelbė keičiantis pirmos instancijos teismo sprendimą vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.
Anksčiau išteisinti buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, dabar buvo pripažinti kaltais dėl kyšininkavimo, jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės.
Apeliacinis teismas nusprendė kaltais pripažinti ir kitus anksčiau byloje išteisintus asmenis, taip pat ir Seimo narį Vytautą Gapšį, kuris dabar buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, jam paskirta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Šiandien jis jau prisistatė į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą[1]. Kiti nuteistieji į policiją taip pat turėtų atvykti savanoriškai, priešingu atveju – bus atvesdinti jėga.
Tačiau nors šioje garsioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinti ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pavyzdžiui, buvęs liberalas Šarūnas Gustainis, buvęs Seimo narys Gintaras Steponavičius, Liberalų sąjūdis bei Darbo partija – daugiausiai klausimų šiuo metu kyla būtent dėl V. Gapšio.
Jei E. Masiulio ir R. Kurlianskio istorija apie paskolą alkoholio dėžėje iš pat pradžių išdavė korupcijos ir kyšininkavimo machinaciją, kurią įrodė ir teismas, V. Gapšio vaidmuo šioje istorijoje ir dabar nėra iki galo aiškus. Jo politiniai bendražygiai pažymi, kad bendraudamas su dabar jau nuteistais asmenimis, jis tiesiog darė savo darbą, o Apeliacinio teismo sprendimas yra politizuotas bandymas susidoroti tiek su juo, tiek su partija.
V. Gapšys turėjo ryšių su „MG Baltic“, tačiau neaišku, ar jie buvo neteisėti
Pats V. Gapšys tikina skųsiąs Apeliacinio teismo sprendimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, taip pat, žada prašyti sustabdyti nuosprendžio vykdymą ir viliasi, kad kalėjim ilgai neužsibus.
Politikas taip pat teigia, kad Seimo nario mandato atsisakyti neketina. Teismui paskyrus politikui realią laisvės atėmimo bausmę, Seime jam gali būti pradėta inicijuoti apkalta, mat neliečiamybės jis jau neturi. Ji buvo panaikinta po Seimo rinkimų 2020 m.
Tačiau tiek potencialus Seimo nario mandato panaikinimas, tiek politiko suėmimas veda prie klausimo, už ką konkrečiai V. Gapšys yra baudžiamas?
Kiti politinės korupcijos bylos veikėjai tiesiogiai veikė kyšininkavimo schemoje, buvo pripažinti kaltais dėl papirkimo, prekybos poveikiu, neteisėto praturtėjimo ir kitų veikų.
Dar 2016 metų pavasarį E. Masiulis STT pareigūnų buvo sekamas, užfiksuota, kaip jam R. Kurlianskis alkoholio dėžutėje perdavė stambaus masto kyšį. Netrukus E. Masiulio namuose buvo atlikta krata, rasta ir paimta 242,4 tūkst. Eur. Politikas tuomet teisinosi, kad tai tėra paskola iš verslininko, jis pinigus naudos būstui Nidoje įsigyti. R. Kurlianskis aiškino, kad tai paskola partijos veiklai. Šia istorija patikėjo mažuma.
Vis dėlto, mažiau žinoma yra tai, kuo nusikalto V. Gapšys. Oficialiai, Seimo narys pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu. Jam teismas skyrė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Taip pat 5 metams iš V. Gapšio atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas, nuspręsta iš jo išieškoti 8 tūkst. eurų.
Minėtos kyšininkavimo istorijos metu, V. Gapšys Darbo partijoje užėmė rinkimų štabo vadovo vietą. V. Gapšys dar bylos nagrinėjimo metu sakė, kad teisiškai jokių sutarčių, pavyzdžiui dėl rinkiminės kampanijos viešinimo, negalėjo pasirašyti[2]. Tačiau 2015 m. jis parašė R. Kurlianskiui žinutę klausdamas, ar jie gali susitikti. Politikas tuomet pasakojo, kad žinutę parašė, nes norėjo „kažką pasakyti“, V. Kurlianskį jis pažinojo iš visuomeninės veiklos, tačiau sakė, jog pats nesigilino, ar „MG Baltic“ koncernas turi interesų politikoje.
Prokurorai teigė, kad V. Gapšys bandė paveikti politikus priimti palankius „MG Baltic“ sprendimus, pavyzdžiui, ragino patvirtinti 170 mln. Eur vertės kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projektą, Vartojimo kredito įstatymo pataisą. Už tai jis gavo gavo 27 tūkst. eurų vertės kyšį. Taip pat teigta, kad V. Gapšio buvo prašyta paveikti tuometę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, jog būtų priimti koncernui palankūs sprendimai skirstant Žemės ūkio ministerijos viešinimui skirtas lėšas.
Kai kuriuos pinigus V. Gapšį gavo pinigais, dalis finansų buvo realizuota kaip reklama „MG Baltic“ priklausančioje žiniasklaidos grupėje.
V. Gapšys jam pateiktus kaltinimus visada neigė, vadino juos subjektyviais ir „be chronologinės tvarkos“, sakė, kad jis nė nesiruošė paveikti kolegų, niekada nebandė paveikti politinių procesų ir net nėra sulaukęs panašių prašymų, be to, neturėjo ir tiek galios bei įtakos partijoje.
„Darbiečiai“ nesupranta teismo sprendimo, teigia, kad V. Gapšys tiesiog atliko savo darbą
Po pastarojo Apeliacinio teismo sprendimo ir Lietuvoje dėl to kilusio ažiotažo pasisakė buvęs Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. Jis teigia, kad V. Gapšio situacija yra absurdiška, politikas yra nuteistas už tai, kad vykdė savo, kaip rinkiminio štabo vadovo, pareigas[3].
„Vytas nėra gavęs ar paėmęs nei vieno euro. (Joks teismas tokių įrodymų neturi, nes jų nėra). Vytas, kaip rinkiminio štabo vadovas, derėjosi dėl kainos partinei reklamai su visomis žiniasklaidos priemonėmis, kai tai nebuvo draudžiama įstatymais“, – teigia V. Mazuronis.
Kaip savo feisbuko įrašuose pažymi V. Mazuronis, V.Gapšys derėjosi su visomis žiniasklaidos priemonėmis dėl Darbo partijos reklaminės medžiagos talpinimo gerokai prieš rinkiminės kampanijos pradžią ir tai pilnai atitiko tuo metu galiojančius įstatymus, todėl jokio nusižengimo jokiems įstatymams nebuvo ir būti negalėjo[4].
V. Mazuronis taip pat kvestionuoja, kodėl Darbo partija yra nuteista, kaip kolegialus organas, kai tuometiniams partijos valdymo organams jokių pretenzijų nėra[5].
„Kaip gali būti teisiama partija, jeigu nei partijos suvažiavimui, nei partijos tarybai, nei partijos valdybai nei tuometiniam partijos pirmininkui bei jų veiklai ar sprendimams nėra jokių pretenzijų ir nėra pareikšti jokie įtarimai? Kaip gali būti nuteistas rinkiminio štabo vadovas, kuris, nepažeisdamas įstatymų, dirbo savo darbą, derėjosi dėl perkamų paslaugų kainų su visomis žiniasklaidos priemonėmis, nepažeisdamas įstatymų?“, – piktinasi buvęs „darbiečių“ lyderis.
V. Mazuronis pažymi, kad kovoti su korupcija yra būtina, bet teigia, kad tuomet, kai prisidengiant tokia kova bandoma susidoroti su neparankiais politiniais konkurentais, tai tampa labai pavojinga tendencija.
Dabartinis Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis taip pat nesupranta teismo sprendimo ir dėl to, teigia, kad partija neketina iš savo frakcijos Seime pašalinti laisvės atėmimo bausme nuteisto V. Gapšio.
„Ne, nesiruošiam. Nes nesuprantu to sprendimo. Manau, kad jis V. Gapšio atžvilgiu yra nesąžiningas. Partijos pirmininko pagrindinis vaidmuo yra atstovėti už savo žmones, juos palaikyti, tuo atveju, kai jis susiduria su beprecedenčiu ir ne visai sąžiningu, mano nuomone, teisine prasme elgesiu jo atžvilgiu“, – sako A. Mazuronis.
A. Mazuronis teigia, kad tiesiog sveiku protu neįmanoma suprasti Apeliacinio teismo sprendimo „MG Baltic“ byloje. Pasak jo, teismo sprendimas dėl V. Gapšio yra neteisingas, o partijai skirta beveik 400 tūkst. eurų bauda tiesiog žlugdo „darbiečius“ net kelių rinkimų akivaizdoje.
„Šito sprendimo aš nesuprantu, man jis yra sveiku protu nesuprantamas, nepriimtinas, keistas. Gaila, kad tiek metų pragyvenus demokratinėje ir laisvoje šalyje, pirmos ir antrosios instancijos teismai šiuo atveju priima kardinaliai skirtingus sprendimus. Tai neprideda pasitikėjimo ir supratimo mūsų teisine sistema“, – sako A. Mazuronis.
„Darbiečių“ lyderis pažymi, jog itin keista ir tai, kad frakcijos kolegai V. Gapšiui skirta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau už žmogžudystes žmonės nėra taip teisiami, kaip šiuo atveju, asmuo tiesiog dirbęs savo darbą.
„Mano nuomone, tai absurdiškas sprendimas. Kad žmogus, kuris atlikinėjo savo darbą kaip štabo vadovas yra sodinamas į kalėjimą – kalkite mane prie sienos, už mane nebalsuokite ar sušaudykite, bet aš to nesupratau“, – apibendrino Apeliacinio teismo sprendimą komentavęs „darbietis“
Darbo partijos pirmininkas taip pat nemano, kad dėl teismo sprendimo jis pats turėtų trauktis iš Seimo vicepirmininko pareigų. Jis akcentuoja, kad prasidėjus tyrimui „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, jis dar nebuvo Darbo partijos narys.
Tokia pozicija jis pasidalino po to, kai reaguodami į Apeliacinio teismo verdiktą, ketvirtadienį opozicijos atstovai paragino stabdyti Seimo darbą. Buvo teigiama, kad Seimas negali dirbti kol minėtoje byloje nuteistas Liberalų sąjūdis ir Darbo partija neatliks teismo jiems skirtos bausmės.
