<h2>Sieks įvesti terminuotą paramą neįgaliesiems</h2>
<p>Greta gausybės reformų, kurias staigiai mėgina prastumti ši Vyriausybė, nugulė dar viena – Užimtumo įstatymo reforma, kuria būtų gerokai apkartinama neįgaliųjų situacija darbo rinkoje. Skelbiama, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) vietoje iki šiol galiojusios nuostatos, jog darbo užmokesčiui neterminuotą valstybės pagalbą gautų asmenys, kuriems yra nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis, siūlo įvesti gerokai sumažintą valstybės paramos neįgaliesiems terminą. Tai ne tik neįgaliesiems suteiktų tik laikiną darbovietę, bet ir pasibaigus terminui, tikėtina, išstumtų juos iš darbo rinkos. Pokyčiams žalią šviesą jau uždegė ir Seimas, tačiau pasigirsta nuomonių, kad verslui nebeliks paskatų darbinti neįgaliuosius.</p>
<p>Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos (NSĮS) direktoriaus Gedimino Bartkaus teigimu, priešpaskutinės Seimo pavasario sesijos dienos metu paaiškėjo, kad skubama prastumti naująjį Užimtumo įstatymo projektą – balsuojant dėl siūlymų Užimtumo įstatyme numatyti neterminuotą valstybės pagalbą darbo užmokesčiui asmenims, turintiems 30–40 proc. nedarbingumą arba vidutinį neįgalumą, balsai pasiskirstė po lygiai ir tik Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdžio (SRDK) pirmininko balsas lėmė, kad siūlymams nebuvo pritarta[6].</p>
<p>Naujasis įstatymo projektas kaip reikiant pakeistų negalią turinčių asmenų situaciją darbo rinkoje, nes jau nuo 2023-ųjų vietoje dabar esančio neterminuoto rėmimo, būtų taikomas 24 mėn. terminuotas rėmimas.</p>
<p>O štai lengviausią negalios lygį turintiems asmenims su psichikos ir elgesio sutrikimais valstybės parama truktų dar trumpiau – tik 6 mėn. laikotarpį.</p>
<blockquote>
<p>G. Bartkus pastebėjo, kad toks pasiūlymas nebuvo sutiktas vienareikšmiškai, mat Biudžetų ir finansų komitetuose jam nebuvo pritarta, o SRDK narių balsai pasiskirstė po lygiai[6].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/negalia.jpg" alt="" /></p>
<h2>Reformai uždegė žalią šviesą</h2>
<p>Visgi, po svarstymo Seimas galiausiai pritarė Užimtumo įstatymo pakeitimams, kuriais esą bus skatinama neįgaliuosius įtraukti į darbo rinką. Teigiama, kad šiuo įstatymo projektu numatoma padidinti įdarbinimo su pagalba paslaugos prieinamumą, nustatant naujus įdarbinimo su pagalba paslaugų įkainius[5].</p>
<blockquote>
<p>Pagal naujus pakeitimus, darbingo amžiaus neįgalieji, 2022 m. gruodžio 31 d. buvę socialinės įmonės darbuotojais ir nėra nutraukę darbo sutarties su darbdaviu, turinčiu socialinės įmonės statusą, laikomi papildomai remiamais.</p>
</blockquote>
<p>Neįgaliųjų, kuriems nustatytas iki 25 proc. nedarbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, subsidijos darbo užmokesčiui ir toliau bus mokamos neterminuotai. </p>
<p>Įstatymo pakeitimuose numatoma atsisakyti ir darbo vietų steigimo subsidijavimo, o vietoje to palikti tik subsidijas darbo vietų pritaikymui pagal negalią turinčio asmens poreikius[5].</p>
<p>Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pabrėžė, kad pokyčių tikslas yra suteikti galimybę kuo daugiau negalią turinčių žmonių dirbti atviroje darbo rinkoje ir pasirinkti būtent jam tinkančią darbo vietą pagal savo kompetencijas ir kvalifikaciją.</p>
<p>Tačiau Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Bagdonas teigė įžvelgiantis bandymus atsakomybę dėl darbo vietų neįgaliesiems permesti ant verslo pečių. </p>
<blockquote>
<p>„Palaikau ministerijos iniciatyvą skatinti neįgalių asmenų įsiliejimą į atvirą darbo rinką, tačiau esu susirūpinęs, kad siūlymas sumažinti subsidijų skyrimą įmonėms už antros grupės negalią turinčių asmenų įdarbinimą iki 2 metų, gali palikti šiuos žmones be darbo“, – teigė A. Bagdonas[5].</p>
</blockquote>
<p>Už pakeitimus balsavo 77 Seimo nariai, susilaikė 22 ir prieš buvo 2 parlamentarai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-85.png" alt="" /></p>
<h2>Galimybių dirbti bus vis mažiau</h2>
<p>G. Bartkaus pastebėjimu, naujasis įstatymas sumažins darbdavių norą įdarbinti neįgaliuosius, mat iki šiol pagrindine paskata buvo valstybės parama, o šiai dingus – žmogaus neįgalumas liks, bet verslo suinteresuotumas laikyti tokį asmenį menks. Jo teigimu, negalima tikėtis ir to, kad nuo šiol verslas noriau imsis neįgaliųjų įdarbinimo, jei tas nebuvo daryta iki šiol. Sumažintas rėmimas esą tikrai nepaskatins darbdavių priimti tokį sprendimą[6].</p>
<p>Pasak NSĮS vadovo, norint į darbo rinką įtraukti neįgaliuosius, neužtenka galvoti tik apie finansinę paramą, reikalingas dėmesys ir neįgaliųjų kvalifikacijos kėlimui.</p>
<p>Visgi, Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos (DNA) vadovė Simona Kunigonytė pastebėjo, kad kartais praėjus terminuotam paramos terminui, neįgaliojo sveikata gali dar labiau suprastėti, o tada susiduriama su situacija, kai atidirbęs savo laiką žmogus tiesiog nebeturi daugiau galimybių dirbti arba jos gerokai sumažėja[8].</p>
<blockquote>
<p>Anot S. Kunigonytės, terminuotas subsidijavimas gali praverti dar didesnę bedugnę, kai žmonių su negalia užimtumo problema tik pagilės, mat jau dabar tokie asmenys yra priklausomi nuo subsidijų ir paramos darbo vietų įkūrimui bei išlaikymui.</p>
</blockquote>
<p>O štai neįgaliųjų darbo rodikliai Lietuvoje taip pat nedžiugina – „Sodros“ duomenimis, šalyje dirba tik kas trečias negalią turintis žmogus – 29,1 proc. iš 147,5 tūkst.[8]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/neigalumas-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Turėtų vertinti darbuotojų kvalifikaciją</h2>
<p>Naująją Užimtumo tarnybos reformą ne itin palankiai vertina ne tik negalią turintys darbuotojai, bet ir kai kurie darbdaviai.</p>
<p>Riešutų, džiovintų vaisių, sėklų bei kitų užkandžių gamintojos „Alvas“ įmonių grupės personalo vadovas Vytautas Kuzmickas pastebėjo, kad dabar įmonė kaip turinti socialinės įmonės statusą, gali pasiūlyti nekvalifikuotą darbą žmonėms su negalia, tačiau panaikinus socialinės įmonės statusą, ši būtų priversta daugiau dėmesio skirti darbuotojų kvalifikacijai, nes mažėjant gaunamai paramai darbuotojų efektyvumas taptų vis svarbesniu kriterijumi[9].</p>
<blockquote>
<p>Įgyvendinus šią reformą tokiu mastu, kokiu ir planuojama, V. Kuzmicko teigimu, įmonė svarstytų į darbą nebepriimti darbuotojų su mentaliniais sutrikimais. Kaip jis pastebėjo, tokiems darbuotojams yra itin svarbus emocinis saugumas ir palaikymas iš darbdavio.</p>
</blockquote>
