Didžiausias sumas į valstybės biudžetą iš GPM suneša vos 1 proc. gyventojų
Seimui nusprendus didinti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) kartelę, vienas iš gyventojų nurodė kreipęsis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir gavęs viešai neprieinamą informaciją apie tai, kaip pasiskirstę šio mokesčio mokėtojai ir, kad didžiausią dalį, kuri siekia beveik 80%, suneša vos 1% šalies gyventojų, kurie, turbūt jau ramiausiai svarsto apie mokestinę emigraciją priėmus tokį sprendimą. O štai po mokestine giljotina bus kišami visi likusieji.
Susisiekęs su VMI ir gavęs informaciją, ja savo „Facebook“ paskyroje pasidalino Vaidotas Rukas. Remiantis ja, 2024 m. GPM už finansinių priemonių perleidimą duomenimis, pernai metais į valstybės biudžetą didžiausią sumą – net 77,5% biudžeto arba 59,9 mln. eurų iš šio mokesčio sunešė vos 1% arba 459 gyventojai[1].
Gerokai mažesnę dalį – 18,1% (arba 14 mln. eurų) į biudžetą sunešė dar 4 134 gyventojai.
O štai likusiąją – vos 4,4% (3,4 mln. eurų) – sumokėjo visi likusieji – 41 342 mokesčių mokėtojai.
Iš viso per 2024-uosius į valstybės biudžetą pateko 77 mln. eurų mokesčių iš GPM už kapitalo prieaugį.
Pats šiais duomenimis pasidalinęs gyventojas nurodė, kad šiuos duomenis gavo asmeniškai kreipęsis į VMI, o viešai prieinamose duomenų bazėse jų esą nėra. Savo ruožtu 77.lt kreipėsi į VMI siekiant išsiaiškinti tokių duomenų teisingumu.
VMI: informaciją patikslinsime
Neilgai trukus, gavome atsakymą ir iš VMI.
„Suprantu, kad Jus domina, ar Jūsų pateikti duomenys apie GPM iš finansinių priemonių perleidimo 2024 m. yra teisingi. Patikslinsime.“ – atsakyme nurodė VMI strateginės komunikacijos specialistė.
Mokesčių reforma: mažėja verslo liudijimų riba, įvedami nauji GPM tarifai ir brangsta šildymas
Vyriausybė griežtina sąlygas smulkiajam verslui – siūloma perpus sumažinti pajamų ribą, iki kurios galima dirbti su verslo liudijimu fiksuotu mokesčiu – nuo 40 tūkst. iki 20 tūkst. eurų per metus. Šis pokytis paliestų maždaug penktadalį dabartinių liudijimų turėtojų. Tačiau galimybė verslo liudijimą įsigyti vos vienai dienai lieka galioti, nors šios nuostatos norėta atsisakyti.
Didžiausias pokytis – nauja progresinė gyventojų pajamų mokesčio sistema. Įvedamos trys tarifų pakopos: 20 proc. – uždirbantiems iki 83 tūkst. eurų, 25 proc. – iki 138 tūkst. eurų ir 32 proc. – virš šios ribos. Siūlymas grąžinti dar vieną – 36 proc. – tarifą labai turtingiems asmenims (virš 275 tūkst. eurų per metus) buvo atmestas. Investuotojams numatytos lengvatos: pelnas iš ilgiau nei 5 metus laikytų akcijų liks neapmokestinamas.
Kartu keičiasi ir kiti mokesčiai: pelno mokestis kyla iki 17 proc., saldintiems gėrimams įvedamas cukraus mokestis, o lengvatinis PVM už šildymą, malkas ir karštą vandenį – didėja iki 21 proc. Tuo metu knygos atpigs – jų PVM mažinamas iki 5 proc. Pasak valdžios, šie pakeitimai ne tik papildys biudžetą, bet ir leis labiau apmokestinti tikrai dideles pajamas, kartu paliekant erdvės mažesniam verslui kvėpuoti.
Seimo komitetas apkarpė GPM reformą ir leido verslo liudijimus vienai dienai
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pirmadienį pritarė trijų pakopų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistemai – 20, 25 ir 32 proc. tarifams, tačiau atmetė siūlymą įvesti ketvirtą – 36 proc. – tarifą itin didelėms pajamoms (virš 276 tūkst. eurų per metus). Šį tarifą siūlė socialdemokratas Algirdas Sysas, bet paramos pritrūko[2].
Taip pat atmestas konservatorės Gintarės Skaistės siūlymas apriboti verslo liudijimų trukmę – jų bus galima įsigyti net vienai dienai. GPM pakeitimai yra dalis platesnės mokesčių reformos, apimančios ir pelno, nekilnojamojo turto, draudimo bei PVM mokesčių pokyčius.
Be kita ko, komitetas nutarė: investicinėms sąskaitoms progresinis GPM netaikomas, o sveikatos draudimo nauda viršijanti 350 eurų per metus – apmokestinama. Siūlymas atleisti nuo GPM tėvus, auginančius tris ar daugiau vaikų, taip pat buvo atmestas.
