E. Musko bendrovė „Neuralink“ gavo leidimą smegenų implantų bandymams
JAV įsikūrusi neurotechnologijų įmonė, kurianti implantuojamas smegenų ir kompiuterio sąsajas „Neuralink“, ketvirtadienį paskelbė gavusi Maisto ir vaistų administracijos (FDA) leidimą atlikti pirmąjį klinikinį tyrimą su žmonėmis.
„Džiaugiamės galėdami pasidalinti žinia, jog gavome FDA leidimą pradėti pirmąjį klinikinį tyrimą su žmonėmis. Tai neįtikėtino „Neuralink“ komandos, glaudžiai bendradarbiaujančios su FDA, darbo rezultatas ir svarbus pirmas žingsnis, kuris vieną dieną leis mūsų technologijai padėti daugeliui žmonių“, – sakoma bendrovės pranešime[1].
„Neuralink“, kurios įkūrėjas yra garsusis milijardierius Elonas Muskas, smegenų implanto prototipai yra maži, monetos dydžio įrenginiai, kurie iki šiol buvo išbandyti su kiaulėmis ir beždžionėmis.
Tokio tyrimo metu, chirurginio roboto pagalba kaukolės dalis yra pakeičiama specialiu disku, kurio laidai įterpiami į gyvūno arba ateities bandymuose – žmogaus – smegenis.
Šis diskas nuolat registruoja nervų veiklą ir informaciją perduoda visiems įprastu „Bluetooth“ signalu į pasirinktą prietaisą, pavyzdžiui, išmanųjį telefoną, laikrodį ar planšetę.
„Neuralink“ skelbia, kad klinikinio tyrimo dalyvių atranka dar nepradėta, tačiau informacija apie tai bus pasidalinta jau visai netrukus. Beveik neabejojama, kad norinčiųjų dalyvauti šiame bandyme nepritrūks.
Jei technologija bus sėkminga, naudojant smegenų implantą ir kitas technologijas, pavyzdžiui, šiuo metu sparčiai vystomą dirbtinį intelektą (DI), bus galima gydyti tokias smegenų ligas kaip Parkinsono ligą, demenciją ir Alzheimerio ligą[2].
„Neuralink“ proveržio smegenų implantų srityje siekia jau ne vienerius metus
Ankstesniame klinikiniame tyrime pristatyme „Neuralink“ jau rodė, kaip elgiasi beždžionės, kurioms yra implantuotas smegenų įrenginys: jos gebėjo žaisti vaizdo žaidimus, pačios judino kompiuterio pelės žymeklį ekrane.
Nors šis bandymas buvo laikomas sėkmingu, šių metų kovą „Neuralink“ nesulaukė FDA patvirtinimo plėtoti tolimesnius implanto bandymus jau su žmonėmis. Tuomet bendrovė buvo sukritikuoja dėl saugumo ir gyvūnų gerovės pažeidimo[3].
„Neuralink“ niekada nestokojo ambicijų tapti tikru proveržiu smegenų implantologijos srityje, tačiau 2016 m. kontraversiškojo verslininko E. Musko įkurta bendrovė ne kartą pervertino savo galimybes.
Iš tiesų, kompanijos pirminis tikslas buvo pradėti diegti lustus į žmonių smegenis dar 2020 m. Vėliau ji pažadėjo pradėti gaminti žmonėms tinkamus implantus bent 2022 m., tačiau tai taip pat neįvyko.
Pats E. Muskas, nepaisant kelių nesėkmių, toliau tiki šios bendrovės vizija. Jis įsivaizduoja medicinos ateitį, kai neįgalieji ar rimtai sergantys asmenys galės paprašyti procedūros, kurios metu, jiems chirurginiu būdu į smegenis būtų dedami lustai.
„Neuralink“ savininko teigimu, implantai smegenyse atliktų įvairias funkcijas: kovotų su nutukimu, padėtų autistams, gydytų depresiją ar šizofreniją, galėtų pasitarnauti ir kasdieniame gyvenime – naršant internete ar net bendraujant telepatiškai.
Tokie dideli siekiai domina investuotojus. Dabar „Neuralink“ vertė siekia daugiau nei 1 mlrd. dolerių ir gerokai lenkia artimiausius konkurentus[4].
Smegenų implantai gali pakeisti žmogaus asmenybę
Mokslininkai su smegenų implantais, įvairiais lustais ir panašiais prietaisais eksperimentuoja jau daugiau nei keturis dešimtmečius.
FDA jau yra patvirtinusi nemažai panašių prietaisų. Kai kuriais jų jau yra gydoma Parkinsono liga, epilepsija ir obsesinis-kompulsinis sutrikimas, tačiau jų kūrimas paprastai trunka daugelį metų.
Pavyzdžiui, kompanija „NeuroPace“, gaminanti smegenų implantą epilepsijai gydyti, galutinį FDA patvirtinimą gavo 2013 m., praėjus 16 metų nuo įrenginio bandymų ir tyrimų pradžios.
Tačiau net ir toks ilgas darbas neatbaido daugelio inovatorių ir mokslininkų. To priežastis paprasta: potencialas. Smegenų implantuose naudojami elektrodai įsiskverbia į smegenis, kad užtikrintų tiesioginį ryšį su kompiuteriais.
Daugelį tyrėjų domina galimybė kuriant šiuos įrenginius geriau suvokti žmogaus smegenų veiklą ir protą. O apie smegenų implantų poveikį mūsų smegenims, kasmet sužinome vis daugiau.
Pensilvanijos universiteto Medicinos etikos ir sveikatos politikos katedros filosofijos docentė Anna Wexler neseniai atvirai prabilo apie tam tikras smegenų implantų rizikas.
„Įsikišimas į subtilią žmogaus smegenų veiklą yra keblus dalykas, o poveikis ne visada yra pageidaujamas ar planuojamas. Žmonės, naudojantys lustus, gali jausti didelę priklausomybę nuo šių prietaisų, arba gali būti, kad jų savęs suvokimas bus pakeistas. Prieš pasiekdami tokį lygį, kai žmonės rikiuojasi į eilę, kad jiems į smegenis būtų implantuotas išmanusis įrenginys, turime atkreipti dėmesį į jų keliamus pavojus ir unikalius etinius aspektus“, – sako mokslininkė[5].
Sėkmės istorijų jau netrūksta: judėti pradeda net ne vienerius metus neįgalūs buvę asmenys
Nors pilnai veikiančių ir plačiai smegenų veiklą kontroliuoti galinčių lustų kūrimas vis dar vyksta, dalis panašių įrenginių jau iš pagrindų pakeitė kai kurių sunkių ligų pacientų gyvenimą.
Neseniai pranešta, kad paralyžiuotas vyras, prieš daugybę metų patyręs sunkią nugaros traumą, galėjo pradėti vaikščioti būtent dėka naujo prietaiso[6].
Po 2011 m. įvykusios avarijos, kai buvo pažeistos kakle esančios nugaros smegenys, Gertas Janas Oskamas liko paralyžiuotos: negalėjo valdyti kojų ir menkai judino vieną ranką.
Dabar, pasitelkus lustą, vadinamą „skaitmeniniu tiltu“, vyras gali vaikščioti. Jam vos pagalvojus apie ėjimą, jo smegenyse esantys elektrodai perduoda žinutę į nugaros smegenyse esančius elektrodus ir stimuliuoja stuburą.
„Kad galėtų vaikščioti, smegenys turi siųsti komandą į nugaros smegenų sritį, atsakingą už judesių kontrolę. Kai sužalojamos nugaros smegenys, šis ryšys nutrūksta“, – aiškina Šveicarijos federalinio technologijos instituto EPFL Lozanoje profesorius Gregoire’as Courtine’as, prisidėjęs prie įrenginio kūrimo.
Stuburo implantas buvo suporuotas su dviem disko formos implantais, įdėtais į kaukolę taip, kad du 64 elektrodų tinkleliai remtųsi į smegenis dengiančią membraną.
Šį įrenginį vienas pirmųjų išbandyti vyras galėjo po 2018 m. surengto tyrimo, kuris parodė, kad stuburo stimuliavimo elektros impulsais technologija gali padėti vaikščioti žmonėms, patyrusiems nugaros smegenų traumą.
