Elektroninis progresas smogė tradiciniam paštui
„PostNord Denmark“, pirmaujanti Danijos pašto tarnyba, iki metų pabaigos nutrauks laiškų pristatymą ir visą dėmesį sutelks į siuntinius, teigiama bendrovės pranešime spaudai.[1]
„Danai vis dažniau naudojasi elektroninėmis platformomis. Tai, kas anksčiau buvo siunčiama laiškais, šiandien žmones dažniausiai pasiekia per elektronines platformas. Tai reiškia, kad Danijoje cirkuliuoja labai nedaug laiškų. Tiksliau sakant, pašto siuntų apimtys nuo 2000 m. sumažėjo 90 proc. ir toliau sparčiai mažėja“, – sakoma dokumente.
Pasak bendrovės, 2000 metais Danijos gyventojai išsiuntė beveik 1,5 milijardo laiškų, o 2024 metais šis skaičius sumažėjo iki 110 milijonų. Nuo birželio 1-osios įmonė pradės pašto dėžučių, kurių dabar visoje šalyje yra 1,5 tūkst., demontavimą.[2]
„Kita vertus, danai, kaip niekada anksčiau, aktyviai apsiperka internetu. Tai reiškia, kad augs greito ir patikimo siuntų pristatymo poreikis, o „PostNord“ galės prie to prisidėti. Todėl orientuojamės į tai, kad taptume geresni tame, ko danams labiausiai reikia – siuntų pristatyme“, – rašoma pranešime spaudai.
Laukia masiniai darbuotojų atleidimai
Vykstant restruktūrizavimo procesui, bendrovė planuoja atleisti 1,5 tūkstančio iš 4,6 tūkstančio darbuotojų, o dar 700 darbuotojų bus pasiūlyta pereiti į naujas pareigas.
„PostNord Denmark“ savo istoriją skaičiuoja nuo 1624 m. ir iki 1990-ųjų vykdė vyriausybės departamento funkcijas. Po liberalizavimo 1990-aisiais tarnyba tapo akcine bendrove. 2009 m. ji susijungė su Švedijos pašto įmone „Posten AB“. Taip atsirado bendra Švedijos-Danijos įmonė „PostNord“, kuri priklauso Švedijos vyriausybei ir Danijos transporto ministerijai. Rekomendacijose savo klientams bendrovė pažymi, kad paskutiniai laiškai bus priimti siuntimui iki 2025 m. gruodžio 29 d. Po to jiems reikės ieškoti „kito operatoriaus“.
Žada, kad žmonės be paslaugos neliks
Danijos transporto ministras Tomas Danielsenas (Thomas Danielsen) patikino, kad piliečiai vis dar galės siųsti ir gauti laiškus. Tačiau, kaip pažymėta „PostNord“, tradicinė pašto paslauga nebėra pelninga. Sprendimą uždaryti įmonę sukritikavo parlamentaras Pelė Dragstedas (Pelle Dragsted). Jis priminė, kad „PostNord“ uždarymas pablogins žmonių gyvenimą atokiose šalies vietovėse.
Pasak BBC, ne tik paprasti piliečiai, bet ir vyriausybės tarnybos perėjo prie elektroninio pašto – visa oficiali korespondencija šalyje vyksta per „Digital Post“ platformą. Savo ruožtu popierine korespondencija naudojasi 271 tūkstantis šalies gyventojų, daugiausia – pagyvenusių žmonių.
Senųjų paštų epocha baigėsi?
Tradicinio pašto problemos paveikė ne tik Daniją. Didžiausias Vokietijos pašto operatorius „Deutsche Post“ taip pat neseniai paskelbė planuojantis atleisti 8 tūkst. darbuotojų. Bendrovės vadovybė šį sprendimą pavadino ekonomiškai būtinu ir „socialiai atsakingu“.[3]
Anksčiau buvo pranešta, kad „Swansea“ (Velsas) vietinės statybos draugijos darbuotojai gavo atviruką, kuris buvo išsiųstas daugiau nei prieš 120 metų. Šis senas atvirukas buvo vienas iš įprastų kasdienių laiškų. Jame buvo atvaizduotas dailininko Edvino Henrio Landserio paveikslas. Pranešimas skirtas kažkokiai Lidijai ir jį pasirašė vyras, vardu Evartas. Jis rašė, kad negali įvykdyti kažkokio prašymo, bet tikisi, kad Lidijai viskas gerai. Laiške taip pat buvo paminėti ponai Gilberta ir Džonas, kuriems jis siuntė savo sveikinimus. Atvirukas buvo išsiųstas iš Fišgardo, Pembrokešire, 1903 m. rugpjūčio 23 d.[4]
Prieš tai dvi Australijos moterys sumušė pasaulio rekordą ir pateko į Gineso rekordų knygą. Kaip geriausios draugės, juodvi 61 metus keitėsi tuo pačiu sveikinimo atviruku. Viskas prasidėjo 1963 m. kovo mėn., kai Linlei Lambert (Linley Lambert) atsiuntė Džanetai Grehem (Jeanett Graham) gimtadienio atviruką. Gruodį Džaneta išsiuntė atvirutę atgal. Nuo to laiko merginos kiekvieną kartą siųsdamos atvirutę įrašydavo joje metus, kad išsaugotų savo draugystę visam gyvenimui.[5]
O Lietuvoje toliau viskas brangsta
Brangsta Lietuvos pašto paslaugos: nuo šių metų pradžios siuntos vidutiniškai pabrango 90 centų, atvirlaiškiai – 50 centų. Lietuvos pašto vadovybė tikina, kad kelti tarifus verčia didėjančios išlaidos: laiškininkams, kurių per pastaruosius porą metų atleista apie 400, esą kyla atlyginimai, brangiau išlaikyti transportą, nors dar neseniai tas pats paštas džiaugėsi, kas uždarius ir išpardavus turimus statinius, visus klausimus išspręs mobilieji paštininkai ir teigiama, jog gyventojai, vis rečiau ką nors siunčia, nors gyvenantys ne didmiesčiuose nuolat skundžiasi, kad jiems vėluoja prenumerata bei susiduriama su kitais LP darbo trūkumais. Sisteminės žiniasklaidos neįvardinti ekspertai vis garsiau užsimena, kad jau būtų laikas valstybės nuolat kompensuojamą pašto veiklą perduoti privačiam verslui, tačiau kas tokiais atvejais nutinka, puikiai iliustruoja Lietuvos banko, Telekomo, Mažeikių naftos ir kitų, buvusių valstybinių įmonių, privatizavimas. Kažkam tai būtų labai naudinga, bet tikrai ne eiliniam šalies gyventojui. Visgi, nuolat girdint valdančiųjų kalbas apie tai, jog „viską reikia išparduoti, nes reikia pinigų gynybai“, gali nutikti, kad teks atsisveikinti ir su Lietuvos paštu.
