Pinigai – ne problema, bent jau ne „koliažiniam“ paaugliui iš Indijos
Šiame tekste informacija yra skirta asmenims, ne jaunesniems nei 18 metų amžiaus. Skaitydami šį tekstą Jūs patvirtinate, kad esate ne jaunesni ir prisiimate visą atsakomybę už šios informacijos poveikį.
Prostitucija yra legali maždaug 52 % pasaulio, ribotai legali – 12 % ir neteisėta – beveik 35 % pasaulio[1]. Nepaisant to, šis verslas per metus uždirba apie 186 milijardus JAV dolerių.
Išgirdote teisingai: jei 2006 m. viena valanda sekso su moterimi visame pasaulyje kainavo vidutiniškai 340 USD (302 Eur), šiais laikais vidutinis kursas yra nukritęs iki 260 USD (231 Eur). Ir visgi, kaip ši milijardus dolerių kainuojanti pramonė susaisto ją „puoselėjančius“ darbuotojus?
Skaičiuojama daugiau nei 55 šalių sekso paslaugų teikėjų profilių iš 200 svetainių – nuo žinynų iki agentūrų bei kai kurių labiausiai pripažintų tarptautinių svetainių. Ir nors kainos neturi ribų, eskortai (buitinės „kilmės“ ar tie, kurie priskiriami ypatingai pasiturintiems) klientų tiesiog alksta (ir atvirkščiai).
Šiuo atveju smalsu aptarti ne prostituciją apskritai, bet nepriklausomus palydovus ar legaliai įgaliotas agentūras. Kitaip sakant, debesis siekia ne kainos, kurias galime aptikti gatvėse vėlyvą vakarą ar garsiuosiuose raudonųjų žibintų rajonuose nusidriekusiose eilėse, o virtualiuose „meniu“ – tokia pasiūla dabar yra brangesnė, nei kada nors galėjome įsivaizduoti.
Pavyzdžiui, 1 valandos aptarnavimo išlaidos, neįskaitant transportavimo ar papildomų paslaugų, Austrijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje siekia 310 Eur; Lenkijoje – maždaug 285 Eur; Belgijoje, Japonijoje, Naujoje Zelandijoje bei Pietų Afrikoje – 265 Eur ir daugiau; Čekijoje – 260 Eur; Suomijoje, Norvegijoje ir JAV – apie 225 Eur; Austrijoje, Kinijoje, Airijoje, Italijoje ir Ispanijoje – 205 Eur; Kipre, Baltarusijoje, Kanadoje, Indijoje, Rusijoje bei Švedijoje – 180 Eur; Kroatijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Egipte ir Graikijoje – 155 Eur; o Argentinoje, Nikaragvoje, Gvatemaloje, Kolumbijoje ir Urugvajuje svyruoja tarp 20-80 Eur.
Sakysite: „Oho, kokie skirtumai“, tačiau perkame ne sviesto pakaitalo pakuotę ar amūro priešininko patelės „tarpuvartę“; čia – rimti reikalai.
Vėlgi, egzistuoja ir tam tikrų nukrypimų.
Tarkime, kol dalis moterų nė kojos piršto už „čyriką“ nepalaižytų, kitos, esant šiandieninei ekonomikai ir infliacijai, tvirtina, kad 50 Eur yra oralinio sekso įkainio vidurkis.
Taip, yra neturtingų šalių, kuriose tarifai svyruoja nuo 20 Eur iki 60 Eur už pusvalandį ar 1 val., bet „gero aptarnavimo“, anot dalies klientų, išsivysčiusios šalyse be 100 Eur verčiau nesitikėti.
Vienos už naktį gali nusipirkti kompoto, kitos – „Volkswagen Polo“
Jei antroji pusė neturi humoro jausmo – geriau pokalbio apie seksualines patirtis neinicijuoti – turėkite omeny, kad kartais jokio „čia bajerio“.
Iš tiesų, prekės kainą daugelyje pasaulio šalių lemia derybos: nors daugelis moka nemažai, žinantys, kaip reikia derėtis, tikėtina, gaus geresnį sandorį.
Deja, egzistuoja ir nepalankus kliento kišenei scenarijus.
Prostitučių paslaugomis norintiems pasinaudoti pasauliečiams neretai tenka susimokėti ir už prezervatyvą, ir dar „papildomai“ už seksą su bjauria apžėlusia „gorila“ tamsiame kambaryje be apšvietimo, – ar tai intymus bendravimas, ar siaubo kambarys, – jau (kitas) skonio klausimas.
Tiesa ta, kad pasiūla ir poreikis yra skirtingi net ir legaliuose viešnamiuose, kuriuose mandavoškės (kirkšninės utėlės) neretai slepiasi po ištaigingiausiomis „kaldromis“. Ar tai atgraso žmones nuo sekso pirkimo? Tiesą sakant, ne itin.
Nors tam tikrose pasaulio vietovėse 240 Eur yra mažesnė nei vidutinė mėnesinė pensija, pavyzdžiui, kaimynas kaimynui trobą nuolatos padegančioje Lietuvoje, paklausos tai nesustabdo[2].
„Trans“ mergina Lietuvoje – šimtas „baksų“
„Trans“ mergina susitiks su tvarkingais vaikinais, kuriems patinka šviežiai nuobliuotos pažastys – tokios pat diskretiškos ir supratingos, kaip ir ji pati“, – daugmaž taip skamba nestandartinių reljefų viliokės pramoga su 15 cm „tarp kojyčių“[3]. Žinoma, galimas ir nugaros masažas, tačiau ženkime įdomesnio skyriaus link.
Ilgiau pralindėjus interneto platybėse, galima rasti visko.
Intymias paslaugas siūlančios tautietės kviečia ne tik sutikti naujus metus viengulės lovos galvūgalyje, bet ir sudalyvauti „arbatytės ceremonijose“ ir filantropų būrelyje sūkurinės vonios aplinkoje – svarbiausias (ir kone vienintelis) kriterijus yra „pinigingumas“.
Žinokite: masažuojant liečiamas visas kūnas su meile sielai, ir transcendentiniu įėjimu, nelabai palankiu užklausą pateikusiojo piniginei. Procedūra, pasak mirtingojo fantazijas išpildysiančios fėjos, ne tik atvers visas kūno paslaptis, bet ir nustebins „įspūdžių“ fejerverkais. Kitais žodžiais tariant, malonumams išeiginių nebūna, o vertinantiems „kokybę“ bei naujoves – atlyginimo nepritrūksta. Skamba puikiai, kas toliau?
Teigiantys, jog „geriausias būdas atsikratyti pagundos – tai jai pasiduoti”, akivaizdu, abejingų nepalieka.
Kaip ir erotinis masažas, kainuojantis nei daug, nei mažai – nuo 50-100 Eur, karališkas masažas „slegiam sūrį nors ir trise“, tikėtina, sieks bent 100 Eur, o į komplektaciją įeinantis „vibro“ dalykėlis – pasirodo, galimas ir dovanų!
Vis tik žinokite: „Elados“ masažai – nuo kompiuterinių žaidimų deformuotiems pirštams atgaivinti – apdovanos ne tik prostatos „įvertinimu“, bet ir auksiniu lietučiu pasirinktinai.
Ar kliausitės gyvąja eile ir „sulietuvinta“ apmokestinimo grynaisiais strategija, ar virtualiąja praktika, spręskite po visko.
