<h2>Dėl Z. Šličytės kalbos pradėtas ikiteisminis tyrimas</h2>
<p>Panašu, kad Lietuvoje veikia režimas, siekiantis bet kokia kaina susidoroti su nepalankiais sistemai asmenimis ir tai vis labiau primena grįžimą į sovietmetį, kai savo nuomonę reikšti būdavo tabu, o už laisvai išsakytą žodį grėsdavo belangė. Tuo įsitikino ir Aukščiausiosios Tarybos deputatė Zita Šličytė, kuriai dėl Kovo 11-osios minėjimo metu pasakytoje viešoje kalboje pažertos kritikos valdantiesiems, gresia ilgi teisminiai nemalonumai. Pranešama, kad Z. Šličytės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas siekiant išsiaiškinti, ar ši savo kalboje nekurstė nesantaikos. Tuo tarpu su kita visuomenininke, mokytoja Astra Genovaite Astrauskaite, atrodo, jau susidorota kitaip – šią paguldžius į psichiatrijos ligoninę ekspertizei.</p>
<p>Pranešama, kad didžiulį sambrūzdį tarp politikų sukėlusi deputatės Z. Šličytės kalba jau laukia savo verdikto pagal Baudžiamojo kodekso 169 str. (diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės) ir 170 str. 2 d. (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) numatytų nusikalstamų veikų požymius[2].</p>
<p>Portalą LRT informavusi Policijos departamento Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja teigė, kad atliekamame ikiteisminiame tyrime bus atliktas Z. Šličytės kalbos vaizdo įrašo lingvistinis tyrimas. </p>
<p>Ikiteisminį tyrimą deputatei inicijavo Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA), o jos pirmininkas Artūras Rudomanskis teigia pasisakantis už „nuomonių laisvę ir įvairovę“[2].</p>
<p>Anot jo, politikės kalboje buvo akivaizdžiai žeminama LGBT bendruomenė, o ikiteisminio tyrimo tikslas esą yra tas, kad iš Seimo, kaip iš valstybės institucijos neišeitų „prieš įstatymus nukreipta pozicija“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/teismas-12-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Viešai prabilo apie valstybės skaudulius</h2>
<p>Kovo 11-osios metu viešai apie Lietuvos opas prabilusi Z. Šličytė sulaukė audringų parlamentarų reakcijų. Vieni kalbant deputatei stojosi nuo kėdžių ir paliko salę, kiti klausė ir palaikė jos išsakytas mintis. Deputatė savo kalbai tokį laiką pasirinko veikiausiai neatsitiktinai – valdantiesiems visiškai nusispjovus ant tikrų Lietuvos žmonių problemų ir į jas arogantiškai numojus ranka, kito tinkamo laiko, kai susirenka visi parlamentarai, gali ir neatsirasti.</p>
<p>Kovo 11-osios minėjimo svečiai kaipmat susierzino po to, kai deputatė <a title="Kovo 11-oji: tolerancijos reikalaujantys politikai patys tolerancija nepasižymi. Salę paliko dėl Z. Šličytės kalbos" href="/kovo-11-oji-tolerancijos-reikalaujantys-politikai-patys-tolerancija-nepasizymi-sale-paliko-del-z-slicytes-kalbos">savo kalbą pradėjo</a> ne nuo jau tradicija tapusių liaupsių žmonių ir valdančiųjų vienybei, bet nuo juodųjų skylių, veriančių dar didesnę prarają tarp valdančiųjų ir opozicijos bei šalies gyventojų. </p>
<p>Savo kalboje Z. Šličytė pasipiktino, kad Lietuvą valdo „teisiamųjų suole sėdinčios partijos“, mat tuo metu jau kuris laikas teisme buvo įstrigusi itin stambaus masto baudžiamoji byla, susijusi su Liberalų sąjūdžio pirmininku Eligijumi Masiuliu ir jo partija. Politikė taip pat atkreipė dėmesį, kad iš Sovietų Sąjungos išsivadavusi Lietuva nei kiek nebeprimena nepriklausomos ir laisvos valstybės, o žmonių pasitikėjimas Seimu, Vyriausybe, politinėmis partijomis, prokuratūra ir teismais gėdingai smuko į neregėtas žemumas.</p>
<p>Bene daugiausiai atgarsių susilaukė Z. Šličytės pavartotas terminas „pederastija“.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Ar ne keista, kad medicininio termino „pederastija" vartojimas tapo nekorektišku? Vyro ir moters santuokos reikšmės stūmimas į visuomenės gyvenimo paraštes yra nemaloni demokratinės Lietuvos grimasa ir akivaizdus pasikėsinimas į tautos referendumu priimtos Konstitucijos 38-ojo straipsnio nuostatas“, – kalbėjo deputatė.</p>
</blockquote>
<p>Galiausiai susirinkusių svečių kantrybės taurė persipildė signatarei užsiminus apie tai, kad visuomenei klaidingai yra bandoma įteigti, jog LGBT eitynės yra it grožio paradas, o Šeimų maršas – tamsuolių paradas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas0105-venteviteikaite-14.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kreipėsi į Generalinę prokuratūrą</h2>
<p>Balandžio 13 d. Žmogaus teisių organizacijų koalicija (ŽTOK) kreipėsi į Seimą, Vyriausybę, Generalinę prokuratūrą, Migracijos departamentą, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir Signatarų klubą. Kreipimesi ŽTOK prašė Generalinės prokuratūros įvertinti, ar tokia signatarės kalba nėra neapykantos kurstymas bei paprašė Signatarų klubo pareikšti viešą poziciją dėl tokio Z. Šličytės pasisakymo[3].</p>
<blockquote>
<p>Visgi žiniasklaidos teisės specialistė Liudvika Meškauskaitė <a title="Griežčiau baus ir už žodinius nusikaltimus: valdžia sieks kontroliuoti mintis?" href="/griezciau-baus-ir-uz-zodinius-nusikaltimus-valdzia-sieks-kontroliuoti-mintis">tąkart patikino</a>, kad baimintis dėl teisminių procesų Z. Šličytei nėra ko, o prokuratūrai pateiktas skundas esą yra „klasikinis“ ir juo siekiama tik pagrūmoti pirštu, kad taip elgtis nevalia. Anot ekspertės, žodis „pederastija“ nėra nei uždraustas, nei pašalintas iš lietuvių kalbos žodynų.</p>
</blockquote>
<h2>Paguldė į psichiatrijos ligoninę</h2>
<p>Tačiau su nepalankiais sistemai žmonėmis galimai gali būti susidorojama ne tik šiuos mėginant pasodinti į belangę, bet ir patalpinant tarp keturių minkštų sienų. Birželio pradžioje pasirodė žinios apie mokytojos A. G. Astrauskaitės „uždarymą“ į psichiatrijos skyrių teismui tenkinant riaušių bylą tiriančio prokuroro prašymą[5]. </p>
<p>Pedagogės advokato Kęstučio Skrebio teigimu, prokuroro prašymu A. G. Astrauskaitei teismas yra skyręs ekspertizę, truksiančią iki mėnesio.</p>
<p>Žinią apie A. G. Astrauskaitę savo feisbuko paskyroje pranešė Seimo narys Petras Gražulis, pabrėžęs, kad kartu su minima visuomenininke teismas į psichiatrinę ligoninę uždarė ir Nijolę Sadūnaitę, Petrą Cidziką bei kitus esą už tai, kad jie rugpjūčio 10-ąją prie Seimo surengė mitingą[5].</p>
