Už Lietuvos saugumą atsakinga Vokietija pati jau stokoja amunicijos

Vokiečiai šaudmenų turi vos dviems karo dienoms

Jei Vokietija dabar tiesiogiai įsitrauktų į karą, šalies kariuomenei labai greitai pritrūktų šaudmenų.

Kai kurie ekspertai mano, kad šaudmenys baigtųsi greičiau kaip po dviejų dienų, o pramonės atstovai skundžiasi, kad Vokietija perduoda šaudmenis Ukrainai, bet jų papildomai nebeužsisako^[1].

Kaip teigia Vokietijos parlamento gynybos komisarė Eva Hogl, vien amunicijos įsigijimui Vokietijai dabar reikia gauti papildomus 20 mlrd. eurų. Be to, reikia įrengti ir papildomus šaudmenų sandėlius. 

Tuo tarpu ginklų pramonės atstovai nevengia kritikos Federalinei gynybos ministerijai ir teigia, kad pati ministerija nereagavo į tęstinius pramonės atstovų pasiūlymus gaminti daugiau amunicijos.

Į Lietuvą NATO brigadą permestų tik per 10 dienų

Vokiečių problemos aktualios ir mums. Būtent Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas užtikrina saugumą mūsų šalyje.

Dabar jau aiški ir nemaloni tiesa: NATO brigada „greitai Lietuvos gynybai“, kuri yra dislokuota Vokietijoje, kilus krizei į Lietuvą savo pajėgas permestų tik per 10 dienų.

Nors Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad Vokietijos lyderystė rodo įsipareigojimą saugumui visame Baltijos regione, o Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht patvirtina savo įsipareigojimus ginti, kyla klausimas, ar Vokietija, pati iki galo nepasirūpinusi savo saugumu, gali būti patikima partnerė ir saugumo užtikrintoja Lietuvai?

Ukrainai ginkluotę siunčianti Vokietija pati yra nepasirengusi karo grėsmėms

Nepaisant visų sunkumų, Vokietija Ukrainą remia priešlėktuvine ginkluote.

„Atsinaujinęs Kijevo ir daugelio kitų miestų apšaudymas raketomis aiškiai parodo, kaip svarbu greitai pristatyti Ukrainai oro gynybos sistemas. Rusijos raketų ir dronų atakos pirmiausia terorizuoja civilius gyventojus. Štai kodėl dabar juos remiame visų pirma priešlėktuvine ginkluote,“ – teigė Vokietijos gynybos ministrė C. Lambrecht^[2].

„Diehl Defense IRIS-T SLM“ yra sausumos priešlėktuvinės gynybos sistema, kurioje naudojamos modifikuotos artimojo nuotolio valdomos raketos. Ji gali smogti lėktuvams, sraigtasparniams, sparnuotosioms raketoms, reaktyvinei artilerijai, bepiločiams lėktuvams.

Tai gali tapti svarbiu pastiprinimu Ukrainai. Vis dėlto, beveik tuo pat metu, kai Vokietijos gynybos ministrė prakalbo apie papildomą paramą Ukrainai, Vokietijos žiniasklaidoje pasirodė pribloškiančių pranešimų, kuriuose teigiama, kad šalis pati nėra pasirengusi aktyviam ginkluotam susidūrimui, o šaudmenų atsargų, kaip jau minėta, užtektų tik dviem dienoms.

Pasirodo, Berlynas smarkiai atsilieka nuo NATO reikalavimo turėti atsargų bent 30 dienų kovos veiksmams. Dabar jau aišku, kad Vokietijos valdžios sluoksniuose ši problema žinoma jau daugelį metų, o dėl nepakankamų amunicijos ir ginkluotės atsargų net nukentėjo karinės pratybos.

Šaudmenų įsigijimui reikėtų papildomų 20 mlrd. eurų

Akivaizdu, kad Vokietijos turėtos atsargos dar labiau sumažėjo po to, kai Vokietija kartu su daugeliu kitų Vakarų šalių pradėjo siųsti ginklus ir šaudmenis Ukrainai: Vokietijos vyriausybės duomenimis, Ukrainai buvo pristatyta 53 000 šovinių savaeigiams priešlėktuviniams pabūklams, 21,8 mln. šovinių šaunamiesiems ginklams ir 50 bunkerius naikinančių raketų.

Tačiau tai nėra pasiteisinimas, kurį norėtų girdėti patys vokiečiai. Vokietijos gynybos komisarė E. Hogl nedaugžodžiauja ir teigia, kad šiuo metu vien šaudmenų įsigijimui reikėtų papildomų 20 mlrd. eurų, o kartu trūksta ir pačių šaudmenų sandėlių.

Kai kurie ekspertai teigia, kad iki 2030 m. iš viso reikėtų iki 30 mlrd. eurų vien amunicijai užsitikrinti. Tačiau už šaudmenis bus mokama iš einamojo gynybos biudžeto, o ne iš specialiojo fondo. 

Tai kelia biurokratines kliūtis. Tokios procedūros ir procesai erzina gynybos pramonę, kurios atstovai teigia, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą jie patys pasiūlė gaminti greičiau ir daugiau amunicijos, pavyzdžiui, pereiti prie trijų pamainų darbo gamyklose. Tačiau iki šiol didelių užsakymų nebuvo gauta.

Tuo tarpu Vokietijos saugumo ir gynybos pramonės asociacijos (BDSV) generalinis direktorius Hansas Christophas Atzpodienas teigia, kad problema dėl šovinių trūkumo niekur nedings ir savaime neišsispręs, jei šaudmenys bus ir toliau siunčiami į Ukrainą, o gynybos pramonė tuo pat metu negaus atitinkamų užsakymų^[3].

Problemų dėl ginkluotės stokos turi ir Prancūzija

Problemų turi ne tik Vokietija. Tiesioginio konflikto atveju Prancūzijoje amunicija taip pat būtų išnaudota per tris ar keturias karo veiksmų dienas.

Kaip dar kovo mėnesį kalbėjo Prancūzijos užsienio reikalų, gynybos ir ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Christianas Cambonas, Prancūzijos kariuomenės amunicijos atsargos yra tokios mažos, kad, pasak kai kurių jo šaltinių, jos galėtų užtikrinti ne daugiau kaip „keturių dienų“ autonomiją^[4]. Pats C. Cambonas tuomet net atviravo, kad tokia informacija yra net pernelyg optimistinė.

Karui Ukrainoje prasidėjus, Prancūzijoje užvirė diskusijos dėl teisės akto projekto, kuris leistų nacionalizuoti ginklus, amuniciją iš privačių bendrovių, o darbo jėgą pasitelkti būtent gynybos resursų didinimui^[5].

Pagal šį įstatymą vyriausybė galėtų paprašyti kai kurių bendrovių laikinai panaudoti savo civilinės gamybos pajėgumus kariniams tikslams.

Įstatymo projektas yra įkvėptas JAV įstatymo, kuris galioja nuo Korėjos karo laikų ir kuris leidžia valstybei pasitelkti tam tikrus sektorius nacionalinio saugumo tikslais.

Vokietijos problemos Lietuvai ypač aktualios

Vis dėlto Prancūzijos ir Vokietijos situacijos skirtingos. Vokietija yra užsibrėžusi tapti Europos saugumo garantu. 

Šalies kancleris Olafas Scholzas neseniai pareiškė, kad Vokietija yra pasirengusi tapti Europos saugumo lydere ir turi tapti „geriausiai ginkluotomis pajėgomis“ Europoje^[6].

„Mūsų kariuomenė, kaip daugiausiai gyventojų turinčios, didžiausią ekonominę galią turinčios ir žemyno centre esančios šalies, turi tapti Europos konvencinės gynybos kertiniu akmeniu, geriausiai aprūpintomis pajėgomis,“ – sakė O. Scholzas.

Regis, kad Rusijos karas Ukrainoje tapo lūžio tašku Vokietijos gynybos politikoje. Šalyje nuspręsta sukurti specialų 100 mlrd. eurų fondą savo ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti.

O. Scholzas taip pat ragina Europos šalis prisiimti daugiau atsakomybės NATO:

„Mes, europiečiai, turime prisiimti gerokai daugiau atsakomybės NATO. Tai, kad Suomija ir Švedija, dvi Europos šalys, turinčios modernias ir pajėgias kariuomenes, netrukus prisijungs prie NATO, yra labai sveikintina.“

Vokietijos planai tiesiogiai koreliuoja ir su Lietuvos saugumu. Priešakiniam batalionui Lietuvoje vadovauja būtent Vokietija, kuri čia turi 1 tūkst. karių būrį. 

Nors Vokietija garantuoja visišką apsaugą ir patikimumą, pagrindo tuo abejoti – netrūksta. Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada nėra dislokuota mūsų šalyje. 

 „Atskiri padaliniai, o gal ir visa brigada, vyks į Lietuvą, čia ir treniruosis“, – kalbėjo Vokietijos gynybos ministrės C. Lambrecht^[7].

Krašto apsaugos ministras įsitikinęs, kad 10 dienų spartos visiškai pakanka

Pasak krašto apsaugos ministro A. Anušausko, Vokietijos brigada būtų dislokuojama Lietuvoje per dešimt dienų krizės laikotarpiu ir tokios spartos visiškai pakanka.

„Prisiminkime Ukrainos atvejį – beveik 90 dienų buvo žinoma informacija apie Rusijos pajėgų telkimą jos pasienyje“, – sakė jis.

Vokietijos gynybos ministrė C. Lambrecht tvirtina, jog „Lietuva gali mumis pasikliauti“, tačiau tokiais pažadais tiki ne visi.

Paaiškėjus, kad Lietuvoje pavojaus atveju pajėgos būtų dislokuotos tik per 10 dienų, kritikos Lietuvos gynybai ir krašto apsaugos ministro darbui pažėrė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai.

Bendrapartiečių požiūriai išsiskyrė: L. Kasčiūnas susikibo su A. Anušausku

Dėl šios situacijos susikibo net bendrapartiečiai – krašto apsaugos ministras A. Anušauskas ir komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas^[8]. 

Pastarasis teigia, kad krašto apsaugos ministro argumentai, remiantis Ukrainos pavyzdžiu, Lietuvai netinka, nes privalu siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos. 

Ministras tvirtino, kad Lietuvos siekiai ir pozicija niekaip nesikeičia – nekinta ir Vokietijos kariuomenės įsipareigojimai, sutarti po NATO viršūnių susitikimo.

„Jokie susitarimai nėra nei pakeisti, nei kaip nors interpretuojami kitaip. Kokie jie sudaryti buvo, tokie ir yra. Mes būtent dėl to ir siekiame vystyti infrastruktūrą, kalbamės apie tai su Vokietija – abi šalys specialiai sudarė darbo grupę“, – teigė ministras.

A. Anušauskas atsakė ir į kolegos L. Kasčiūno kritiką:

„Kai turime tokių kolegų, ko gero, net opozicijos nereikia.“

Tuo tarpu opozicija atskleidė, kad ministras A. Anušauskas NSGK komiteto posėdžiuose pasirodo ypač retai ir spėlioja, kas gi yra sprendžiama už uždarų durų.

„Aš pasirodau tada, kada būtina. Manau, jeigu jie nori tik dėl viešųjų ryšių daryti savo posėdžius be jokio turinio, tai turi pilną teisę ir galimybes“, – nurodė krašto apsaugos ministras.

***

Vokietija nuo 2017 metų vadovauja Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui. Latvijoje NATO batalionui vadovauja Kanada, Estijoje – Didžioji Britanija.