<h2>Dviguba našta gyventojams ir nuolaidos pirminiams teršėjams?</h2>
<p>Dvylikai parlamentarų trūko kantrybė po to, kai šie išsiaiškino, jog Simono Gentvilo vadovaujama Aplinkos ministerija nusprendė gyventojus apmokestinti dar kartą. Šešėlinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ministrė Ligita Girskienė inicijavo kreipimąsi į teismą dėl nesąžiningos ministro veiklos siekiant dvigubai apmokestinti gyventojus už atliekų tvarkymą, kai tuo tarpu nuo atsakomybės išsisuka pirminis atliekų darytojas. Neatmetama, kad tokiu būdu ministras norėjo įsiteikti pakuočių tvarkytojams, o visą mokestinę naštą užkrauti mokesčių mokėtojams ant pečių.</p>
<p>L. Girskienės teigimu, šiuo metu galiojanti tvarka dvigubai apkrauna paprastus gyventojus, kai tuo tarpu pakuotę gaminanti ar importuojanti organizacija neneša jokios atsakomybės.</p>
<blockquote>
<p>Parlamentarė pabrėžia, kad už pakuotės sutvarkymą vartotojai jau sumoka pirkdami prekę, todėl prašyti šio mokesčio antrą kartą yra nesąžininga.</p>
</blockquote>
<p>Atsižvelgdama į šią neteisybę, šešėlinė ministrė kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą[2].</p>
<p>Pamiršęs apie gyventojų pečius slegiančią mokestinę naštą, aplinkos ministras S. Gentvilas užsimojo jiems ją dar labiau padidinti, tuo pačiu nuimdamas dalį naštos nuo pakuočių gamintojų pečių.</p>
<blockquote>
<p>Panašu, kad ministras ne tik, kad visiškai užsimerkė prieš atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, bet ir sumanė pelnyti pakuočių tvarkytojų palankumą savo įsakymu pakeisdamas LR atliekų tvarkymo įstatymo, LR savivaldos įstatymo ir LR pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas taip, kad pakuočių tvarkytojams ir importuotojams išlaidos už šios prievolės vykdymą sumažėtų net 10 proc.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/konteineriai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ministras pasielgė neteisėtai?</h2>
<p>2022 m. balandžio 29 d. ministras priėmė įsakymą, kuriuo nustatoma, kad jau nuo 2024 m. sausio 1 d. 90 proc. pakuočių tvarkymo, surinkimo ir pan. paslaugų išlaidų finansuojama pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas turinčių gamintojų ir importuojančių organizacijų lėšomis ir 10 proc. šių paslaugų esą finansuojama iš komunalinių atliekų turėtojų sumokėtų vietinių rinkliavų bei kitų įmokų.</p>
<p>Už akių šešėlinei aplinkos ministrei užkliuvo tai, kad S. Gentvilo minimos įstatymo nuostatos buvo priimtos ne tik neturint tam įgaliojimų, bet ir neturint teisės savivaldybėms nustatyti pareigą mokėti 10 proc. išlaidų, susidarančių dėl pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiuojamojo surinkimo[2].</p>
<blockquote>
<p>L. Girskienė įžvelgė neteisėtus aplinkos ministro veiksmus, mat toks S. Gentvilo įsakymas esą prieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimams, taip pat ir Teisėkūros pagrindų, Viešojo administravimo, Vietos savivaldos, Atliekų tvarkymo bei Rinkliavų įstatymams.</p>
</blockquote>
<p>Seimo narė pastebėjo, kad KT jau yra išaiškinęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas neleidžia poįstatyminiu teisės aktu reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu ar poįstatyminiais teisės aktais, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytu įstatyme bei nebūtų grindžiamas įstatymais.</p>
<p>O štai ministras, priimdamas minimą žemesnės galios teisės aktą, esą negali pakeisti aukštesnės galios teisės aktų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/teismas-12-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pritarė naujai pakuočių atliekų tvarkymo sistemai</h2>
<p>Nuo gegužės 3 d. įsigaliojo naujos sąlygos tvarkant pakuočių atliekas, teigiama, leisiančios paprasčiau organizuoti darbą toms organizacijoms ir įmonėms, kurios tvarko pakuočių atliekas, o taip pat ir savivaldybėms, perkančioms šių paslaugas. Naujuose pokyčiuose numatoma, kad savivaldybėms įsirengus infrastruktūrą ir ją plečiant, jos galės pasirinkti norimus paslaugų tiekėjus pagal patvirtintus būtinuosius reikalavimus nederindamos su gamintojų ar importuotojų organizacijomis[4].</p>
<p>Teigiama, kad šiais pokyčiais pavyks išvengti situacijų, kai tarp pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo paslaugos tiekėjo ir savivaldybei nerandant bendro susitarimo kaip turėtų būti įrengta rūšiavimo infrastruktūra, pirkimas gerokai užsitęsia. </p>
<p>Patvirtintuose būtinuosiuose reikalavimuose numatoma, kokių tipų ir talpų konteineriai yra naudojami rūšiuoti ir surinkti buityje susidarančias pakuočių atliekas bei kokie turi būti jų žymėjimai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad ant konteinerio turi būti nurodytas unikalus identifikacinis numeris, o kolektyvinio naudojimo konteineriai turi būti prižiūrimi ir plaunami 2 kartus per metus. Sugadintas ar nebetinkamas naudoti konteineris taip pat esą turi būti sutvarkomas per ne vėlesnį kaip 10 darbo dienų terminą.</p>
<blockquote>
<p>Būtinaisiais reikalavimais nustatoma, kad visais atvejais, kai yra gaunamas pranešimas apie pripildytą konteinerį, jis privalo būti ištuštintas ne vėliau kaip per 24 val.</p>
</blockquote>
<p>Išplatintame pranešime spaudai, Aplinkos ministerija taip pat nurodė, jog iki šiolei buvo taikoma tvarka, kai visos atliekų surinkimo iš rūšiavimo konteinerių išlaidos bei infrastruktūros priežiūros išlaidos buvo apmokamos gamintojų ir importuotojų lėšomis.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau nuo 2024 m. sausio 1 d. gamintojai apmokės 90 proc. nurodytų išlaidų, kai likusias 10 proc. turės būti dengiamos iš vietinių rinkliavų surinktų lėšų ir kt.[4]</p>
</blockquote>
