Tarpvalstybinis projektas apjungs septynias geležinkelio stotis nuo Talino iki Panevėžio
Bendrai valdoma Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ pasirašė 194 250 eurų vertės sutartį su tarptautiniu konsorciumu, kuriam vadovauja „Ramboll“ ir kurį sudaro „Gottlieb Paludan Architects“, „Soini & Horto Architects“, „Realidea Ltd.“, „Ardenis Consult“.
Sutartyje numatyta, jog srities ekspertai bei architektai teiks rekomendacijas „Rail Baltica“ projektui kaip sukurti ilgalaikę pridėtinę vertę aplink septynias tarptautines geležinkelio stotis.
Studija bus siekiama parengti gana išsamių rekomendacijų planą, kaip septynias „Rail Baltica“ tarptautines stotis – Talino Ülemiste, Pärnu, Rygos centrinę, Rygos tarptautinio oro uosto, Panevėžio, Kauno ir Vilniaus paversti funkcionaliomis, gyventojams tarnaujančiomis erdvėmis, kurios puikiai įsilietų į miesto bei jo ribų gyvenimo tėkmę[1].
Studija remsis sėkminga užsienio praktika
Studija bus grindžiama kai kurių sėkmingiausių Europos ir pasaulio multimodalinio transporto mazgų geriausios praktikos palyginimu. Didelis dėmesys bus skiriamas pagrindiniams veiksniams, kurie kuria socialinę ir ekonominę vertę visais pagrindiniais aspektais: erdviniu, funkciniu, komerciniu, veiklos ir valdymo – tiek stočių viduje, tiek miesto aplinkoje aplink jas.
Studijoje taip pat bus analizuojama judumo plėtra platesnėje ekosistemoje, nagrinėjama ir atsižvelgiama į esamus valstybinius ir privačius plėtros planus bei iniciatyvas stoties rajonuose ir aplink juos.
Siekiant sutelkti visas suinteresuotąsias šalis, atliekant studiją bus įtrauktos savivaldybės, viešojo transporto operatoriai, eismo institucijos, nevyriausybinės ir bendruomeninės organizacijos bei privatūs komercinio ir nekilnojamojo turto vystytojai.
Bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ Strategijos ir plėtros vadovas Kaspars Briškens teigia, kad studija identifikuos galimybes, tačiau jų įgyvendinimas labai priklausys ir nuo suinteresuotųjų šalių, ne vien nuo „Rail Baltica“ vykdytojų:
„Daugybė garsių stočių plėtros projektų – nuo Utrechto iki Vienos, nuo Paryžiaus – Austerlitzo iki Helsinkio ir Pasilos parodė, kad šiuolaikiniai multimodalinio judumo poreikiai gali būti patenkinti taip pat, kaip ir ambicingi pokyčiai, kurie pertvarko miesto kraštovaizdį, pagerina gyvenimo sąlygas ir suteikia pagreitį ilgalaikiui vystymuisi, ypač tvarumo ir žiedinės ekonomikos, esmė,” – teigia K. Briškens.
Pagrindinis projekto konsultantas „Ramboll“ yra tarptautinė inžinerijos, architektūros ir konsultavimo įmonė, kurianti tvarius sprendimus pastatuose, architektūroje, kraštovaizdyje, urbanistikoje.
„Rail Baltica“ iš Vilniaus į Rygą leis nukeliauti vos per dvi valandas
„Rail Baltica“ yra ypatingos valstybinės svarbos projektu, kurio idėja gimė dar praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje atkūrus Baltijos šalių nepriklausomybę. Nors derybos ir diskusijos užtruko, šiuo metu projekte dalyvauja jau ne tik Baltijos šalys, tačiau ir Lenkija bei Suomija.
Planuojana, kad „Rail Baltica“ linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą, o bendras linijos ilgis sieks 870 km. „Rail Baltica“ projektas plėtotas ir rengtas atsižvelgiant į aplinkosauginius aspektus – traukiniai bus varomi elektra, tad sukels mažiau triukšmo ir vibracijos, tačiau galės išvystyti net 249 km/val greitį. „Rail Baltica“ leis iš Vilniaus į Rygą nuvykti per maždaug 1 val 54 min, o iš Vilniaus į Taliną – 3 val. 38 min[2].
Prognozuojama, kad šio transporto mazgo atvėrimas keis socialinę aplinką, formuos naujus įpročius ir turizmo tendencijas, padės atsirasti naujiems krovinių srautams, nes ir keleiviams, ir kroviniams iš esmės gerės susisiekimas su Rytų Europa, Baltijos regionu. Krovinių vežimo šiaurės–rytų ir pietų–vakarų kryptimis galimybės suteiks trumpiausią tranzitinį maršrutą tarp Rusijos ir Vakarų, o Baltijos valstybių uostai galės būti naudojami kaip pagrindinės perkrovos stotys.
„Rail Baltica“ geležinkelį planuojama baigti statyti iki 2026 m. pabaigos[3].
