Kinijos pardavėjai dirbtinai siekė išvengti muitų mokesčio: skaidė siuntas į mažesnes
Pirkimų iš Kinijos aukso amžius baigėsi – iki muitų reformos Lietuvoje pigiais pirkiniais besidžiaugę tautiečiai dabar mieliau renkasi pirkti iš perpardavinėtojų arba vietinių parduotuvių. Išaiškėjo, kad prekės, perkant iš žymių Kinijos programėlių kaip antai „Aliexpress“, „Temu“ ar „Shein“ galiausiai gali pabrangti 17 proc.
„Verslo žinios“ pranešė apie Europos Sąjungos (ES) siekį pažaboti nepaliaujamus europiečių pirkimus iš Kinijos ir įvesti muitų tarifą net ir mažesnėms siuntoms (iki šiol smulkesnėms siuntoms buvo taikoma išimtis)[1].
Muitą tektų mokėti ir nuo mažesnės nei 150 eurų vertės sumos prekių siuntoms. Muitų teisės eksperto Jono Sakalausko teigimu, tokio drastiško sprendimo imtasi atsižvelgiant į tai, kad pastebima sukčiavimo atvejų, kai siuntos specialiai išskaidomos į smulkesnes taip, kad netektų mokėti muito mokesčio. Tokia dirbtinai sumažinta vertė esą nurodoma įvežant į ES 65 proc. siuntų.
2023 m. gegužės 17 d. Europos Komisija (EK) pateikė pasiūlymus dėl plataus užmojo įgyvendinti ES muitų sąjungos reformą ir taip neva sudaryti galimybes Bendrijai bendradarbiauti su ES esančiais verslais, sukurti pažangesnį požiūrį į muitinius patikrinimus bei tobulinti e. prekybą[2].
Lietuvoje neliko mokestinės lengvatos prekėms iš trečiųjų šalių
Įsibujojus itin aktyviam tautiečių pirkimui iš trečiųjų šalių ir iš už Atlanto, ir taip pradėjus kelti realią grėsmę vietiniams prekybininkams, buvo priimtas sprendimas atsisakyti mokestinės PVM lengvatos prekėms, kurių vertė neviršija 22 eurų ir apmokestinti visas siuntoje esančias prekes[3].
Nuo 2021 m. liepos 1 d. privaloma deklaruoti visas prekes, atsisiųstas iš trečiųjų šalių ir pateikti muitinei importo deklaracijas.
Tačiau Kinijos prekybininkai, siekdami išsaugoti europiečių susidomėjimą kiniškomis prekėmis, sugudravo: kadangi PVM mokestį už prekes reikia mokėti tik vieną kartą, jie sąskaitas už prekes pirkėjui pateikia jau su įtrauktu šiuo mokesčiu, tad tokiu atveju pirkėjo gavus prekę nelaukia „katė maiše“ (bent jau dėl galutinės kainos).
Pigias prekes iš Kinijos Lietuvos prekybininkai parduoda du ar net tris kartus brangiau
Ne paslaptis, kad verslesni lietuviai, atradę šią aukso gyslą, ėmė ir pradėjo perpardavinėti iš Kinijos atsisiųstas prekes. Schema paprasta: įkuriama įmonė, atidaroma elektroninė parduotuvė, prekės perfotografuojamos ir parduodamos su didžiuliu antkainiu.
Štai vienoje internetinėje žaislų parduotuvėje parduodamas montesori kramtukas kūdikiams – jo kaina čia siekia 16,99 eurus.
Ta pati prekė populiarioje Kinijos platformoje „Shein“ kainuoja 6,80 Eur.
Net ir su nuolaida tris kartus brangiau Lietuvoje kainuoja pripučiamas vandens kilimėlis kūdikiams – įsigydami Lietuvoje, už jį per „išpardavimą“ paklosite 6,99 eurus (kaina be nuolaidos – 10 eurų).
Identišką kilimėlį „Aliexpress“ galima rasti už 2,22 eurus.
Dabar įprasta vieną po kito įkurti ir moteriškų rūbų butikus – čia neva siūlomos prekės, kurių nerasi „Akropolyje“. Bet štai pavyko surasti „Aliexpress“.
Viename jų dabar populiarus basučių modelis kainuoja 35 eurus.
Štai paieškojus „Aliexpress“ pavyko surasti identiškas basutes už 13,59 Eur.
Štai ir šlepetės Lietuvoje daugiau nei dvigubai brangesnės – viename vietinių butikų tokios šlepetės kainuoja 39 eurus.
„Aliexpress“ jų kaina siekia beveik 16 eurų.
Palyginus aukščiau pateiktas kainas, rodos, suprantama, kodėl ES imasi tokių griežtų sprendimų siekdama pažaboti pirkėjus iš Kinijos.
Kaltinimai „Temu“ dėl duomenų nutekinimo
Išpopuliarėjus dar vienai kinų prekybos platformai „Temu“, nuvilnijo klientų duomenų nutekinimo skandalas.
2023 metų rugsėjo 20 d. pateiktame grupiniame ieškinyje buvo pareikšti kaltinimai „Temu“ dėl neatsargaus vartotojų pateikiamų duomenų tvarkymo ir sąmoningo kenkėjiškų programų talpinimo pačioje programėlėje[4].
Teigiama, kad šios programinės įrangos veikimo principas toks, jog naudojamas specialus skriptas, kurio neįmanoma aptikti mobiliajame įrenginyje, bet jis esą į bendrovės serverius siunčia neužšifruotus failus su asmens duomenimis.
Žiniasklaidoje pradėjo mirgėti vis daugiau skundų, rašytų „Temu“ klientų, neva iš jų banko sąskaitų buvo neteisėtai išimti pinigai bei kad buvo panaudoti jų tapatybės duomenys.
