Unikalus įvertinimas: Kisinių kapinių šventė pripažinta pirmąja nematerialia Klaipėdos rajono vertybe

Po darbų, Pramogos, TradicijosMiglė Tumaitė
Unikalus įvertinimas
Kisinių kapinių šventė pripažinta pirmąja nematerialia Klaipėdos rajono vertybe. Scott Warman/Unsplash nuotrauka.

<h2>Autentiška šventė suspindo naujomis spalvomis</h2>
<p>Dovilų etninės kultūros centro kolektyvo pastangomis ir atkakliu darbu į Nematerialaus vertybių sąvadą įtraukta pirmoji Klaipėdos rajono vertybė – savo tradicijas ir autentiškumą turinti Kisinių kapinių šventės tradicija[1].</p>
<p>Kapinių šventė Kisiniuose, kaip žinia, yra XIX a. siekianti tradicija, skirta prisiminti tais metais mirusiems žmonėms ir čia palaidotiems krašto istorijai svarbiems asmenims. Tuo tarpu viena iš paskutinį birželio sekmadienį vykstančios šventės dalių – pamaldos, po kurių dalyviai kviečiami į vaišes Lotužių šeimos sodyboje.</p>
<p>Tai, be kita ko, yra Mažosios Lietuvos krašto etninio, konfesinio bei kultūros paveldo tradicija, atspindinti žmonių pasaulėjautą, mirusiųjų minėjimo, bendrystės puoselėjimo papročius ir skatinanti išsaugoti būdingą vietos architektūrą, kraštovaizdį, muzikinį bei kulinarinį paveldą.</p>
<blockquote>
<p>„Kisinių kapinių šventės pripažinimas kultūros paveldu yra didelis įvertinimas ne tik evangelikų liuteronų bendruomenei, bet ir visam Klaipėdos rajonui. Mes išties unikalūs tuo, kad čia nuo seno vietą rado ir teberanda dviejų kultūrų ir dviejų tikėjimų puoselėtojai – evangelikų liuteronų tikėjimą išpažįstantys lietuvininkai bei katalikybę puoselėjantys žemaičiai“, – sako Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Ligita Liutikienė. </p>
</blockquote>
<h2>Nematerialių vertybių sąraše riogso ir kiti amatai bei tradicijos</h2>
<p>Šiuo metu 2017 m. pradėtame rengti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade yra netgi 48 vertybės, susijusios su įvairiomis atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitomis tradicijomis. Tarp jų – ir trys įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos šalyse bei sutartinės – lietuvių polifoninės dainos[2].</p>
<p>Parengtoje Kultūros strategijoje užsibrėžtas tikslas yra iki 2030 m. aprašyti ir į Nematerialaus vertybių sąvadą įtraukti bent jau dvi tokias vertybes, kadangi nematerialus kultūrinis paveldas yra mūsų šaknys ir istorija. Būtent todėl dar smagiau, kuomet iš kartos į kartą perduodamos tradicijos fiksuojamos oficialiai ir tokiu būdu tampa oficialiai pripažintomis vertybėmis, kuriomis, be abejo, galime didžiuotis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/louis-hansel-r6_o_ppas94-unsplash.jpg" alt="" /></p>