UNESCO perspėja, kad smegenų „čipai“ gali būti panaudoti blogiems tikslams
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, žinoma UNESCO vardu, Prancūzijoje vykusioje konferencijoje išreiškė susirūpinimą dėl Elono Musko eksperimentų su žmonėmis. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių yra gavęs leidimą išbandyti „Neuralink“ smegenų lusto implantą.
Gabriela Ramos, UNESCO generalinio direktoriaus padėjėja socialiniams ir humanitariniams mokslams, sakė[1]:
„Novatoriški neurotechnologijos išradimai suteikia precedento neturintį potencialą. Tačiau turėtume išlikti budrūs dėl jos neigiamo poveiko, jei ji naudojama piktavališkais tikslais. Štai kodėl turime veikti dabar, kad užtikrintume, jog ja nebūtų piktnaudžiaujama ir [neurotechnologija] nekeltų grėsmės mūsų visuomenei bei demokratijai.“
Organizacija pabrėžė, jog tokia technologija kaip „Neuralink“, kuriai JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) dar gegužės mėnesį suteikė leidimą pradėti bandymus su žmonėmis, iš tiesų siūlo precedento neturintį potencialą. Tačiau negalima pasiduoti tik teigiamiems aspektams, nes būtina apsaugoti žmonių privatumą ir užkirsti kelią technologijos naudojimui kenkėjiškiems tikslams.
„Neuralink“ implantai žada gydyti medicinines problemas ir padidinti žmonių potencialą
G. Ramos teigė, kad naujoji technologija per pastaruosius du dešimtmečius vystėsi itin sparčiai. Tai leido geriau suprasti, kaip veikia smegenys ir ką įmanoma su jomis padaryti. Tokie prietaisai kaip „Neuralink“ smegenų implantai netolimoje ateityje iš tikrųjų gali padėti atkurti žmonių klausą, regą, taip pat gydyti fizinius bei asmenybės sutrikimus.
Pasak oficialaus „Neuralink“ tinklalapio, šie smegenų „čipai“ yra „apibendrinta smegenų sąsaja, skirta atkurti autonomiją tiems, kurie šiandien susiduria su nepatenkintais medicininiais poreikiais, o rytoj – atrakins žmogaus potencialą“. Tačiau G. Ramos perspėjo, kad dėl didelių technologijos galimybių nederėtų pamiršti potencialių pavojų:
„Rizika yra didelė. Kas valdys, kai bus renkami visi šie duomenys? Kada jie juos panaudos ir kaip?“
Konferencijos dalyviai pritarė, jog reikia apgalvotos ir išsamios valdymo sistemos, kuri ne tik padėtų puoselėti technologijos galimybes, bet ir spręstų dėl galimo pavojaus visuomenei. O Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pasiuntinys technologijų klausimais Amandeepas Singhas Gillas pridūrė, kad kuriant rekomendacijas ir standartus reikėtų įtraukti ne tik valdžios organus. Jo teigimu, šiame procese turėtų dalyvauti ir į startuolius investuojantys investuotojai, ir privatus sektorius.
„Neuralink“ smegenų „čipai“ leis prijungti žmogaus smegenis prie kompiuterio
Elonas Muskas penkerius metus siekė iki šiol neįmanomo tikslo – lusto pagalba sujungti smegenis su kompiuteriu. Tačiau panašu, jog naujasis išradimas vis labiau artėja prie realybės. Kelerius metus laimę bandę su gyvūnais, mokslininkai jau pereina prie bandymų su žmogaus smegenimis. Pasak bendrovės, į smegenis įterptas implantas gali susisiekti su kompiuteriais per nedidelį imtuvą.
Tiesa, nebuvo apsieita ir be nesėkmių. Kompanija buvo tikrinama po to, kai 2022 metais bandymu metu nugaišo beždžionė, kurią mokslininkai bandė priversti žaisti „Pong“ kompiuterinį žaidimą. „Neuralink“ darbuotojai praėjusiais metais taipogi skundėsi, jog E. Muskas siaubingai skuba ir dėl itin skubotų eksperimentų nugaišta daugiau gyvūnų nei būtina[2]. Tačiau tai vis tiek nesutrukdė sėkmingai gauti leidimą eksperimentams su žmonėms.
Bet net jei bandymai su žmonėmis duotų teigiamų rezultatų, „Neuralink“ negalėtų pradėti masinės gamybos bei tiekimo platesnei vartotojų rinkai. Tam reikės teisės aktų patvirtinimo, kurie dar nėra parengti. 2021 metais FDA paskelbė dokumentą, kuriame išdėstė pagrindines mintis apie tokius įrenginius ir pažymėjo, jog ši sritis labai greitai progresuoja, bet aiškus reguliavimas vis dar neegzistuoja.
O „Neuralink“ technologija iš karto sulaukė didelio susidomėjimo ir ją norinčių paremti investuotojų antplūdžio. Startuoliui surengtoje lėšų rinkimo akcijoje buvo pasiekta milžiniška, net 280 mln. JAV dolerių suma. „Neuralink“ taip pat viešai paskelbė, jog ieško visų, kurie nori „prisijungti prie inžinerinių iššūkių, siekiant atkurti regėjimą ir mobilumą“[3]. Tad eksperimentai su žmonėmis veikiausiai vyks ne ką lėčiau nei su gyvūnais.
