Ukrainos žiema: Charkivo meras įspėja, kad miestai gali prarasti daugiau nei šilumą

Charkivo meras ragina žiemai ruoštis galvojant ir apie miestų ateitį

Artėjant penktajai karo žiemai, Charkivo meras Ihoris Terechovas perspėja, kad arčiausiai fronto esantiems Ukrainos miestams neužtenka vien atkurti elektros ir šildymo tiekimą. Spalio 8 dieną paskelbtoje savo nuomonėje jis išskyrė dar du uždavinius: išsaugoti darbo vietas ir neleisti gyventojams išvykti visam laikui.

I. Terechovas vadovauja Ukrainos pafrontės miestų ir bendruomenių asociacijai, kuri, jo teigimu, vienija daugiau kaip 300 bendruomenių. Jo aprašomos problemos ypač aštrios vietovėse, kur smūgiai infrastruktūrai kartojasi, o gyventojai ir verslas turi kasdien spręsti, ar gali ten pasilikti.

Tai yra Charkivo mero vertinimas ir siūlymai, o ne naujas visos Ukrainos žiemos padėties tyrimas. Vis dėlto jo keliami klausimai turi apčiuopiamą pagrindą: nauji smūgiai vėl trikdo energijos tiekimą, o Pasaulio banko duomenys rodo, kad namų ūkių finansinė padėtis prastėja.

Spalio smūgiai vėl sutrikdė elektros tiekimą Ukrainoje

Spalio 7 dieną Rusija surengė plataus masto raketų ir dronų ataką prieš Kyjivą bei kitus Ukrainos regionus. Po jos Kyjive buvo įvesti avariniai elektros tiekimo ribojimai. Tokie išjungimai skiriasi nuo iš anksto suplanuotų elektros tiekimo pertraukų: jie taikomi reaguojant į tinklo būklę po smūgių.

Atakos aukų buvo ir gyvenamuosiuose rajonuose. Spalio 8 dieną Ukrainos gelbėjimo tarnyba pranešė, kad, raketai pataikius į daugiabutį Prylukų mieste, žuvo 22 žmonės, tarp jų penki vaikai. Kyjive per vėlesnius dronų smūgius žuvo dar keturi žmonės.

Charkive I. Terechovas siūlo mažinti priklausomybę nuo pavienių didelių energijos tiekimo objektų: plėsti paskirstytą gamybą ir rengti atsarginius pajėgumus. Miestas jau yra gavęs kogeneracijos įrenginių, skirtų svarbiausioms paslaugoms aprūpinti. Tačiau naujos įrangos įsigijimas tėra vienas etapas – ją dar reikia įrengti, prijungti ir paleisti.

Charkive pamokos perkeltos po žeme, kad vaikai galėtų mokytis

Charkivo pastangos išlaikyti miesto paslaugas matomos ir švietimo srityje. Vaikams įrengtos klasės metro stotyse bei požeminės mokyklos, kuriose galima mokytis gyvai. UNESCO duomenimis, iki 2025 metų mieste veikė keturios įrengtos požeminės mokyklos, o pamokoms buvo pritaikytos ir metro erdvės.

Požeminės klasės parodo, ką pafrontės mieste reiškia veikiančios viešosios paslaugos. Mokyklai reikia ne vien saugios patalpos, bet ir šildymo, vėdinimo, interneto, mokytojų bei galimybės šeimoms kasdien į ją atvykti. Saugus mokymasis taip pat svarbus tėvams, kurie nori likti dirbti mieste.

I. Terechovo požiūriu, panaši logika galioja ligoninėms, vandens tiekimui ir transportui. Jei šios paslaugos veikia, gyventojams lengviau tęsti gyvenimą savo mieste. Jei jos nuolat nutrūksta, vien pastatų remontas nepašalina priežasčių, dėl kurių šeimos svarsto išvykti.

Pasaulio bankas skaičiuoja, kad 2025 metais skurdas Ukrainoje augo

Pasaulio banko modeliavimu, 2025 metais žemiau Ukrainos nacionalinės skurdo ribos gyveno 41,6 proc. šalies gyventojų. Atitinkamas 2024 metų įvertis buvo 37 proc. Tai modeliavimu gauti skaičiai, nes karo sąlygomis įprastus visos šalies gyventojų tyrimus atlikti sudėtinga.

Pasaulio bankas taip pat nustatė, kad 2025 metų pabaigoje apie 17 proc. apklaustų namų ūkių skolinosi būtiniausioms išlaidoms. Daliai šeimų teko naudoti santaupas ar parduoti turimą turtą. Elektros ir šildymo sutrikimai tokioje padėtyje tampa dar viena kasdienio gyvenimo bei darbo kliūtimi.

I. Terechovas ragina Europos paramoje daugiau dėmesio skirti verslui pafrontės miestuose. Jis siūlo paskolų garantijas, draudimą nuo karo rizikos, prieinamesnį finansavimą ir pagalbą mažosioms bei vidutinėms įmonėms. Tai mero siūlomos priemonės: jų įgyvendinimas priklausytų nuo valdžios institucijų, finansuotojų ir draudikų sprendimų.

ES žiemai numatė 920 mln. eurų Ukrainos energetikai

Europos Komisija 2026–2027 metų žiemai yra numačiusi 920 mln. eurų paramos paketą Ukrainos energetikos sistemai. Lėšos skirtos energijos gamybai, elektros tinklų atsparumui, energijos vartojimo efektyvumui ir šilumos tiekimui stiprinti. Tai visos šalies energetikos paramos planas, todėl suma nereiškia finansavimo vien Charkivui ar vien pafrontės miestams.

Rugsėjo pabaigoje Ukrainos energetikos ministerija ir Jungtinių Tautų vystymo programa paskelbė naują mechanizmą, kuris turėtų padėti greičiau įrengti jau gautą energetikos įrangą. Jis apima techninį parengimą, montavimą, prijungimą prie tinklų ir paleidimą. Tik atlikus šiuos darbus, generatoriai bei kiti įrenginiai gali tiekti energiją ligoninėms, mokykloms, vandentiekio sistemoms ir namams.

Charkivo mero siūlymas žvelgia toliau nei viena žiema. I. Terechovas ragina paramos programas pritaikyti skirtingai miestams, kurių saugumo ir investavimo sąlygos skiriasi nuo atokesnių Ukrainos regionų. Jo teigimu, atstatyti elektros pastotę ar mokyklą bus kur kas sunkiau, jei iki tol miestas praras darbuotojus, įmones ir šeimas.