Kontrpuolimas turėjo pakeisti karo eigą, tačiau konfliktas ir toliau lieka įstrigęs
Jau nuo šių metų pradžios buvo daug ir garsiai kalbama apie Ukrainos kariuomenės planuojamą plataus masto kontrpuolimą. Jo buvo laukiama ne vieną mėnesį, Ukrainos valdžia dalijo skambius pažadus, o didžiausi optimistai tikėjo, kad galingas kontrpuolimas iš šalies teritorijos galutinai išstums okupantus rusus.
Tačiau ilgai lauktas kontrpuolimas dabar vyksta jau keletų mėnesių, bet rimtų proveržių kare taip ir neįvyko. Nors Ukrainos pajėgos iš tiesų juda į priekį ir atkovoja anksčiau užimtas gyvenvietes, tai vyksta itin lėtai. Tuo pat metu, iš Vakarų gaunama karinė technika ir ginklai bei, žinoma, pačių ukrainiečių žmogiškieji ištekliai, yra eikvojami sparčiai.
Atsižvelgiant į šią situaciją, vis daugiau užsienio pareigūnų ir politikos analitikų ima atvirai kalbėti apie tai, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas kol kas neatrodo pakankamas: Rusija vis dar yra okupavusi beveik penktadalį Ukrainos teritorijos, kur rusų pajėgos yra gerai įsitvirtinusios.
Vis dažniau reiškiamos Vakarų partnerių abejonės skatina nusivylimą bei įtampas ir pačioje Ukrainoje. Skelbiama, kad šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis susiduria su sudėtinga dilema: toliau tęsti kontrpuolimą, eiti į priekį ir rizikuoti brangiai kainuojančia nesėkme, arba susitaikyti su pralaimėjimu, kad būtų sumažinti Ukrainos žmogiškieji ir kariniai nuostoliai[1].
Į priekį ukrainiečiai juda lėtai, mūšiuose su priešu sparčiai naikinama Vakarų technika ir ginklai
Praėjus jau keliems mėnesiams po garsiai aptarinėto kontrpuolimo, kuris, kaip buvo viltasi, pakeis karo eigą, pradžios, susiduria su nusivylimu.
Į pietus nuo Orichivo, Zaporožės regione, Ukrainos kariai sėkmingai atkovojo apie 1 500 metrų teritorijos. Į pietus nuo Huljajpolio – kiek mažiau. Į pietus nuo Donecko srities pažanga yra kiek didesnė: 8-9 kilometrai atkovotos teritorijos[3]. Nors tai yra pergalės ir judėjimas į priekį, visa tai vyksta lėčiau nei buvo tikimasi[3].
Rusijos gynybos sistema yra didžiulė ir sudėtinga. Nors Ukrainos pajėgos puolė trimis frontais, naudodamos Vakarų tiekiamą įrangą ir mokymus bei ieškodamos silpnų vietų visoje 1 125 km fronto linijoje, rusai numatė jų ketinimus ir kelis mėnesius statė plačiausius įtvirtinimus.
O juk ukrainiečių pasirengimas kontrpuolimui buvo ilgas ir detalus, buvo suformuotos devynios, naujos, NATO apmokytos šarvuotosios brigados, Vakarų partneriai suteikė Ukrainai daugiau ginklų, į karą įsitraukė dar daugiau karių. Tačiau tai, regis, nepadeda. Ukraina susiduria su reikšmingais praradimais, o tai sustoti ir iš naujo įvertinti padėtį verčia ir sąjungininkus JAV ar Europoje.
Ekspertai kalba apie sumenkusias Ukrainos ambicijas
Lėtas kontrpuolimas verčia nerimauti Vakarų partnerius. JAV Jungtinio štabų vadų komiteto operacijų direktorius, generolas leitenantas Daglas Simsas pripažįsta, kad ukrainiečių kontrpuolimas vyksta ne tokiu greičiu, kokio mes norėtume. Panašią mintį dar NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu išsakė ir Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace’as, pabrėžęs, kad Ukraina atsilieka nuo grafiko[4].
Londono karališkojo koledžo gynybos ekspertė Marina Miron teigia, kad Ukraina dėl savo itin lėto kontrpuolimo net turėjo sumažinti savo ambicijas pietuose, įskaitant siekius susigrąžinti Krymą; jos nuomone, tai artimiausiu metu tikrai neįvyks. M. Miron sako, kad daugiausia, ko Ukraina dabar gali tikėtis, tai yra atgauti Tokmaką, kuris yra svarbiame maršrute šalies pietryčiuose – vietovėje, kuri veikia kaip Rusijos pajėgų logistikos centras.
Britų analitinio centro „Royal United Services Institute“ sausumos karų tyrėjas Nickas Reynoldsas sako, kad kontrpuolimas lėtai vyksta dėl visų rusų pastatytų gynybinių įtvirtinimų. Jis taip pat pabrėžia, kad Rusijos karo inžinieriai yra labai kompetentingi.
Markas Cancianas, į atsargą išėjęs JAV jūrų pėstininkų pulkininkas, dabar dirbantis patarėju Strateginių ir tarptautinių studijų centre Vašingtone, taip pat sako, kad Ukrainos kontrpuolimas yra lėtas. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad ukrainiečiai dar nėra peržengę Rusijos gynybos zonos, o jiems to reikia, kad galėtų panaudoti visas savo naujas šarvuotas transporto priemones ir vėl užimti nemažą teritoriją.
Kai kurie ekspertai net teigia, kad Ukrainai problemų sukėlė tai, kad per kelis mėnesius naujai apmokytos ukrainiečių brigados gavo greitą NATO taktikos ir mūšio lauko doktrinos kursą. Priešingai, Vakarų šalių kariuomenės daugelį metų mokosi įvaldyti bendrus manevrus ir skirtingų padalinių, pavyzdžiui, pėstininkų, šarvuočių, inžinerijos, artilerijos ir signalų, veiksmų koordinavimą.
Dėl kontrpuolimo eigos kyla vidinių konfliktų, auga Vakarų partnerių abejonės
Kritikos dėl kontrpuolimo eigos sulaukia ir Ukrainos vadovai. Neseniai Ukrainos prezidentas V. Zelenskis bandė viešai atremti kritiką dėl to, kad ukrainiečiai nepakankamai greitai juda į priekį, jis taip pat užsiminė, kad Ukrainos rėmėjai iš Vakarų, kurie glaudžiai bendradarbiauja su Ukrainos vadais, galėjo lemti vėlavimą pradėti puolimą[5].
„Norėjau, kad mūsų kontrpuolimas įvyktų daug anksčiau, nes visi suprato, kad jei kontrpuolimas vyks vėliau, tai bus užminuota didesnė mūsų teritorijos dalis. Mes suteikiame priešui laiko ir galimybių pridėti daugiau minų ir paruošti savo gynybines linijas“, – sakė V. Zelenskis.
Nors tiek jis, tiek ir kiti aukšto rango jo administracijos pareigūnai toliau nepaliaujamai prašo daugiau ginklų ir technikos iš Vakarų, parama Ukrainai šiuo metu, regis, kiek sustojo. Pavyzdžiui, kalbama, kad anksčiau pažadėti naikintuvai F-16 šiais metais Ukrainos dar tikrai nepasieks.
Daug tikėtis nereikėtų ir iš kiek netikėto JAV sprendimo leisti Ukrainai kare naudoti kasetinius ginklus. „Jane’s Defence“ analitikas Gian Luca Capovinas sako, kad kasetiniai ginklai gali padėti vienkartiniais atvejais, bet bendros karo eigos tikrai nepakeis. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad Rusija taip pat turi savo kasetinius ginklus, taip pat juos dislokavo. Rusija ir toliau nevengia pasitelkti ir grasinimų dėl branduolinio ginklo panaudojimo.
Galiausiai, ir laikas nėra Ukrainos pusėje. Jau netrukus prasidės ruduo ir liūčių sezonas, kuris neasfaltuotus kelius pavers tiesiog purvu ir apsunkins, o gal net padarys neįmanomą tolesnį judėjimą į priekį. Kai jis baigsis, pavasarį prasidės JAV prezidento rinkimų ciklas. Jei iki to laiko Ukraina negalės parodyti jokių svarbių laimėjimų mūšio lauke, neaišku, ar JAV ir NATO toliau teiks tokią didelę paramą Kijevui.
