<h2>Karas Ukrainoje išjudino stačiatikių bažnyčios pamatus</h2>
<p>Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia oficialiai atsiskyrė nuo Maskvos patriarcho Kirilo, pagrindinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko ir rėmėjo, viešai laiminančio karą Ukrainoje.</p>
<p>Daugiau kaip 100 Ukrainos stačiatikių bažnyčių atsisakė savo prielankumo Ukrainos ortodoksų bažnyčiai ir perėjo į Kijeve įsikūrusios Ukrainos stačiatikių bažnyčios pusę[1].</p>
<blockquote>
<p>Analogišką žingsnį žengia ir Lietuvos stačiatikiai. Šeštadienį paskelbta istorinė naujiena: Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus kreipėsi į Maskvos patriarchatą su ypatingu prašymu.</p>
</blockquote>
<p>Skelbiama, kad metropolitas Inokentijus prašo patriarcho Kirilo suteikti Lietuvos stačiatikių bažnyčiai savarankiškos Bažnyčios statusą.</p>
<p>Siekiama gauti ypatingą bažnyčios statusą, kuris būtų artimas autonomijai. Šiuo metu Latvijos, Estijos ir Moldovos stačiatikių bažnyčios, taip pat Rusijos stačiatikių bažnyčia už Rusijos ribų, yra savarankiškos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/yan-savitsky-bowfitarssi-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuvos ortodoksai žengė istorinį žingsnį</h2>
<p>Lietuvos stačiatikių bažnyčia jau išplatino pranešimą apie siekį plėsti savo nepriklausomybės ribas.</p>
<blockquote>
<p>Skelbiama, kad Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus kreipėsi į Maskvos patriarchatą, su prašymu Lietuvos ortodoksams suteikti savarankiškos bažnyčios statusą[2].</p>
</blockquote>
<p>Iki šiol Lietuvos stačiatikių bažnyčia turėjo kanoninį vyskupijos statusą. Savarankiškos bažnyčios statusas vyskupų susirinkimo sprendimu suteikiamas patriarchaliniu tomosu.</p>
<p>Nepriklausomybės statusas leistų Lietuvos stačiatikiams organizuoti savo bažnytinį gyvenimą ir priimti sprendimus, išlaikant kanoninį ryšį su Maskvos patriarchatu.</p>
<p>Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus prašymą priėmė svarstyti Rusijos Stačiatikių Bažnyčios Šventasis Sinodas, kuris šių metų gegužės 27 dieną nusprendė sudaryti atitinkamą komisiją šiam klausimui spręsti.</p>
<p>Metropolito Inokentijaus teigimu, iš tiesų tai būtų Ortodoksų Bažnyčios statuso Lietuvoje atitikimas esamai situacijai, nes ir šiandien visus sprendimus jos vadovybė priima savarankiškai.</p>
<blockquote>
<p>„Mūsų bažnyčia yra ne Maskvos ar rusiška, o Lietuvos. Visi sprendimai, susiję su jos valdymu, priimami Lietuvoje. Visiškai neturėdami jokių finansinių ryšių su Maskvos patriarchatu, išlaikome kanoninį ir maldos ryšį su Motina Bažnyčia, ir liekame ištikimi stačiatikių pamaldumo rusiškoms tradicijoms,” – priminė metropolitas Inokentijus.</p>
</blockquote>
<p>Metropolitas Inokentijus teigia, kad žengtas labai svarbus žingsnis, siekiant didesnės bažnyčios nepriklausomybės.</p>
<blockquote>
<p>„Aš tai pavadinčiau istoriniu įvykiu”, – pabrėžė jis.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu Trakų ortodoksų vyskupas Amvrosijus pabrėžė, kad sprendimas buvo išsakytas jau seniau ir nėra susijęs su Rusijos karu Ukrainoje[3].</p>
<blockquote>
<p>„Sprendimas nėra susijęs su Rusijos karu Ukrainoje, tai nėra reakcija į Rusijos karą arba ministrės pirmininkės laišką Baltramiejui. Čia greičiausiai gal net tas ministrės pirmininkės laiškas galėtų būti reakcija į mūsų norą gauti didesnę bažnytinę nepriklausomybę“, – teigė Trakų ortodoksų vyskupas Amvrosijus.</p>
</blockquote>
<p>Primename, kad Lietuvos stačiatikių bažnyčia šiuo metu išgyvena įtemptus laikus. Metropolitas Inokentijus iš pareigų atleido kelis stačiatikių kunigus, kurie siekė inicijuoti atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato.</p>
<p>Minėti kunigai anksčiau kritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams, kvestionavo metropolito Inokentijaus poziciją. Lietuvos stačiatikių bažnyčia oficialiai pasmerkė Rusijos veiksmus.</p>
<p>Dėl šių nesutarimų savo poziciją išreiškė ir šalies politinės figūros. Vilniaus meras Remigijus Šimašius kalbėjo apie grįžimą prie Konstantinopolio patriarchato, o premjerė Ingrida Šimonytė laišku parėmė dalies stačiatikių siekį atkurti Konstantinopolio motininės bažnyčios veiklą Lietuvoje[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/andrey-sheshenin-g2mi-obquci-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ukrainos stačiatikių bažnyčios sprendimas</h2>
<p>Gegužės 27 d. Ukrainos stačiatikių bažnyčios taryba apsisprendė dėl visiškos nepriklausomybės ir autonomijos nuo Maskvos patriarchato. Šalies stačiatikiai taip pat viešai išreiškė nepritarimą patriarcho Kirilo pozicijai karo Ukrainoje atžvilgiu[5]. </p>
<p>Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios vadovai apie tai paskelbė pareiškime socialiniame tinkle feisbuke.</p>
<blockquote>
<p>„Mes nesutinkame su Maskvos patriarcho Kirilo pozicija dėl karo Ukrainoje. Taryba smerkia karą kaip Dievo įsakymo „Nežudyk!“ pažeidimą ir reiškia užuojautą visiems nuo karo kenčiantiems žmonėms", – sakoma pareiškime[6].</p>
</blockquote>
<p>Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia priklausė Maskvos patriarchatui ir buvo ištikima Rusijos patriarchui Kirilui. Tačiau dabar Ukrainos stačiatikių bažnyčios atstovas spaudai arkivyskupas Klimentas teigia, kad bažnyčios taryba „visiškai atmeta" Kirilo poziciją dėl karo.</p>
<blockquote>
<p>Pastarosiomis savaitėmis šimtai Ukrainos stačiatikių kunigų pasirašė atvirą laišką, kuriame ragino Kirilą dėl karo stoti prieš religinį tribunolą.</p>
</blockquote>
<p>Ukrainos stačiatikių bažnyčios paviešintame pranešime nurodoma, kad dabar bažnyčios santykiai su Maskvos patriarchatu yra „sudėtingi arba jų visai nėra“. Taip pat parginta Ukrainą ir Rusiją „tęsti derybų procesą“ ir rasti būdą „sustabdyti kraujo liejimą".</p>
<p>Tuo tarpu Rusijos patriarchas Kirilas teigia, kad Rusijos ortodoksų bažnyčia „supranta" savo padalinio Ukrainoje sprendimą nutraukti ryšius.</p>
<blockquote>
<p>„Mes visiškai suprantame, kaip šiandien kenčia Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia", – sakė jis[7].</p>
</blockquote>
<p>Patriarchas aiškina kad „piktosios dvasios“ nori suskaldyti Rusijos ir Ukrainos stačiatikius, tačiau joms nepavyks.</p>
<p>2019 m. Rusija neteko daug Ukrainos parapijų, kai dėl istorinės schizmos, kurią paskatino Kremliaus įvykdytas Krymo užgrobimas ir separatistų sukilimo Rytų Ukrainoje rėmimas, buvo įkurtas Kijevo Ortodoksų Bažnyčios patriarchatas. Po skilimo, Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia liko pavaldi Rusijai.</p>
<p>Apie 67,3 % Ukrainos gyventojų save priskiria vienai ar kitai stačiatikių krikščionybės krypčiai: 28,7 % priklauso Kijeve įsikūrusiai stačiatikių bažnyčiai, 23,4 % identifikuojasi tiesiog kaip stačiatikiai, 12,8 % priskiria save Ukrainos ortodoksams.</p>
<p>Dar 7,7 % gyventojų priskiria save plačiajai krikščionybei, 9,4 % identifikuojasi kaip Ukrainos bizantinių apeigų katalikai, 2,2 % yra protestantai, 0,8 % – lotynų apeigų katalikai, 2,5 % – musulmonai ir 0,4 % – judėjai. Dar 11 % nurodė esantys nereligingi.</p>
