<h2>Iš Ukrainos išgabenti grūdai atsidūrė Sirijos uoste</h2>
<p>Karas Ukrainoje milijonus tonų grūdų sulaikė atakuojamos šalies jūrų uostuose. Kurį laiką pasaulis įtemptai sekė situaciją ir baiminosi dėl visuotinės maisto krizės. Vis dėlto, praėjusio mėnesio pabaigoje pagaliau pavyko pasiekti susitarimą: Rusija sutiko leisti iš Ukrainos uostų išgabenti sulaikytus ukrainietiškus grūdus. </p>
<p>Tačiau pastarosiomis dienomis ėmė plisti įrodymai, jog ne visi ukrainietiškus grūdus gabenantys laivai pasiekia savo pirminius kelionės tikslus. „The Associated Press“ palydovinės nuotraukos atskleidė, kad pirmoji grūdų siunta, išvežta iš Ukrainos pagal sudarytą susitarimą, atsidūrė ne kur kitur, bet Rusijai palankioje Sirijoje[1].</p>
<p>Prieš dvi savaites iš Ukrainos eksportuoti grūdai sekmadienį priartėjo prie Sirijos Tartuso uosto. Maždaug 26 tūkst. tonų kukurūzų krovinys iš pradžių buvo skirtas Libanui, kuris šiuo metu susiduria su ekonomine krize, dėl kurios šalyje daliai gyventojų trūksta maisto.</p>
<p>Tačiau dabar paaiškėjo, kad Libano pirkėjas atsisakė krovinio dėl kokybės ir pavėluotos pristatymo datos, todėl laivas buvo priverstas plaukti į Turkiją[2]. Kai krovinį gabenantis laivas išplaukė iš Mersino uosto Turkijoje, jo atsakiklis nebuvo įjungtas. Neilgai trukus bent keli laivybos šaltiniai patvirtino, kad laivas artėjo prie vieno Sirijos uosto, kur galiausiai ir prisišvartavo.</p>
<h2>Krovinys netikėtai atsidūrė Rusijai palankioje šalyje</h2>
<p>Grūdus iš Ukrainos išplukdęs laivas „Razoni" iš Odesos uosto išplaukė dar rugpjūčio 1 d. pagal Maskvos ir Kijevo susitarimą, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos (JT) ir šiame konflikte neutrali liekanti Turkija.</p>
<blockquote>
<p>Laivas „Razoni", plaukiojantis su Siera Leonės vėliava, kurį laiką tapo vienu iš atidžiausiai stebimų laivų pasaulyje[3].</p>
</blockquote>
<p>Šis laivas tapo pirmuoju, palikusiu Ukrainos uostą po Rusijos invazijos, pradėtos vasario 24 d. Dėl to, buvo nerimaujama tiek dėl Rusijos pažadų leisti vykdyti grūdų gabenimo operaciją, tiek dėl įgulos saugumo. </p>
<p>Juk būtent šiuo susitarimu buvo atidarytas humanitarinis koridorius, kuriuo per Juodąją jūrą į Stambulą gali plaukti krovininiai laivai, gabenantys Ukrainos grūdus, įstrigusius šalies uostuose nuo karo pradžios.</p>
<p>Netrukus po to, kai laivas išplaukė iš uosto Ukrainoje, paaiškėjo, kad 26 500 tonų krovinys nepasieks iš pradžių nurodytos paskirties vietos – Libano, nes pirkėjas atsisakė jį priimti dėl kvestionuojamos kokybės ir dėl to, kad krovinys vėluoja.</p>
<p>Šį faktą patvirtino ir Ukrainos ambasada, aiškindama, kad Libano pirkėjas atsisakė prekės, motyvuodamas daugiau nei penkių mėnesių vėlavimu.</p>
<blockquote>
<p>„Remiantis ukrainietiškų grūdų siuntėjo laivu „Razoni" pateikta informacija, pirkėjas Libane atsisakė priimti krovinį dėl pristatymo terminų vėlavimo. Taigi dabar siuntėjas ieško kito gavėjo, kuris galėtų iškrauti jo krovinį Libane/Tripolyje arba bet kurioje kitoje šalyje/uoste", – sakoma ambasados feisbuko žinutėje.</p>
</blockquote>
<p>Tuomet krovinys buvo perparduotas. Dalį krovinio iškrovus Turkijoje, paaiškėjo, kad laivas plaukia į kitą nurodytą paskirties vietą – Egiptą[4].</p>
<p>Tačiau praėjusį penktadienį laivo atsakiklis, kuriuo transliuojama informacija apie buvimo vietą ir maršrutą, nustojo siųsti signalą. Paskutinis signalas buvo išsiųstas iš šiaurės vakarinės Kipro pakrantės.</p>
<p>Remiantis palydovinėmis nuotraukomis, su Siera Leonės vėliava plaukiojantis laivas pirmadienį prisišvartavo Tartuso uoste Sirijoje. Būtent Tartuse yra įsikūrusi Rusijos karinio jūrų laivyno bazė.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/johannes-plenio-2dnbugmypwy-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ukraina už krovinį neatsako</h2>
<p>Grūdų gabenimo pramonėje „Razoni“ žinomas kaip laivas, reguliariai kursuojantis tarp rizikingesnių Viduržemio jūros uostų, pavyzdžiui, konfliktų paveiktų šalių. Jo patikimumas šioje operacijoje nebuvo kvestionuojamas, nors dalis ekspertų ir abejojo Rusijos įsipareigojimų tvirtumu.</p>
<blockquote>
<p>Ukrainos transporto ministerija savaitgalį pareiškė, kad ji „neatsako už laivą ir krovinį po to, kai jis išplaukia iš Ukrainos, juo labiau po to, kai laivas išplaukia iš (užsienio) uosto."</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as žurnalistams sakė, kad Vašingtonas žino apie pranešimus, jog laivo krovinys buvo parduotas kitam pirkėjui ir kad dabar jis yra netoli Tartuso.</p>
<blockquote>
<p>„Mums svarbiausia yra keli dalykai. Pirma, kad Ukrainai būtų tinkamai atlyginta už grūdus, maisto produktus, pasėlius, kuriuos ji šiuo atveju tiekia, ir kad maistas patektų ten, kur jo labiausiai reikia", – sakė N. Price'as.</p>
</blockquote>
<p>Ukraina anksčiau kaltino Siriją importavus mažiausiai 150 000 tonų grūdų, kurie, anot jos, buvo pagrobti iš Ukrainos sandėlių po Rusijos invazijos. Rusija tokius kaltinimus griežtai atmetė.</p>
<p>Dar birželio mėnesį diplomatiniai santykiai tarp Ukrainos ir Sirijos buvo nutraukti dėl to, kad Damaskas pripažino Luhansko ir Donecko regionų nepriklausomybę[5].</p>
<p>Nors pagal tarptautinę teisę prekyba grūdais ir maisto produktais su Sirija neprieštarauja Vakarų sankcijoms, įvestoms Damasko režimui dėl šalyje ilgai besitęsiančio pilietinio karo, dalis laivų vengia atvirai plaukti į šią šalį dėl finansinių institucijų nuostatų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/max-kukurudziak-qbc3zmxw0g8-unsplash-8.jpg" alt="" /></p>
<h2>Toliau siekiama išvengti pasaulinės maisto krizės</h2>
<p>JT ir Turkija dėjo milžiniškas pastangas tarpininkaujant ir sudarant susitarimą tarp Ukrainos ir Rusijos dėl saugaus grūdų išgabenimo iš Ukrainos uostų. </p>
<p>Pagal Juodosios jūros iniciatyvą iki šiol 12 laivų leista išplaukti iš Ukrainos uostų. Iniciatyva konkrečiai leidžia eksportuoti didelius komercinių maisto produktų kiekius iš trijų pagrindinių Ukrainos uostų Juodojoje jūroje – Odesos, Černomorsko ir Južno[6]. </p>
<p>Siekiant išvengti humanitarinės katastrofos ir globalios maisto krizės, JAV Tarptautinės plėtros agentūra neseniai paskelbė skirianti daugiau kaip 68 mln. JAV dolerių papildomą finansavimą JT Pasaulinei maisto programai (WFP), kad būtų nupirkta, pervežta ir sandėliuojama iki 150 000 metrinių tonų ukrainietiškų kviečių, kurie padėtų tinkamai sureaguoti į pasaulinę maisto krizę[7].</p>
<p>Šios paramos dėka pastarosiomis dienomis per Juodąją jūrą iš Ukrainos Južno uosto išgabenta 23 000 tonų kviečių, kurie bus skirti humanitarinei pagalbai Afrikos Kyšulyje, kur dėl istorinės sausros milijonai žmonių atsidūrė ties bado riba[8]. </p>
<p>Rugpjūčio 16 d. Libano laivas „Brave Commander" taip pat išplaukė iš Ukrainos uosto Južne. Manoma, kad šis krovinys vyks į Džibutį, kur grūdai bus iškrauti ir perduoti kaimyninei Etiopijai pagal Pasaulio maisto programos (WFP) iniciatyvą.</p>
