<h2>Kibernetinė ataka – įžanga į karą?</h2>
<p>Šiais laikais kalbant apie karą jau nebėra taip dažnai piešiamas tankų, kulkų ir sužeistų karių vaizdinys. Taip, nors įvairiuose pasaulio kraštuose, o ir visai netolimose mums šalyse vyksta įprastiniai karo veiksmai, žvelgiant globaliau, vis dažniau yra kalbama apie hibridinio karo sąvoką. </p>
<p>Iš tiesų, hibridinis karas aktualus tapo maždaug XX a. pabaigoje. Tai yra <span class="apibr">kariavimo forma, kai siekiant politinių tikslų, vienu metu ir vienoje karo veiksmų erdvėje naudojami konvenciniai ginklai, nereguliarioms karinėms formuotiems būdinga taktika, teroristiniai ir kriminaliniai veiksmai. Šiais moderniais laikais, kaip vienas iš hibridinio karo ginklų yra ir „trolių“ pasitelkimas, ir dezinformacijos kampanijos, ir kibernetinės atakos.</span></p>
<p>Įvairios klaidinančios informacijos atakos buvo vykdomos Kremliaus pakalikų dar prieš Krymo aneksiją. Dabar, kai grėsmė, kad Rusija gali siekti įsiveržti į Ukrainą yra itin didelė, ekspertai mano, kad būtent dezinformacija ar kibernetinį saugumą pažeisianti ataka signalizuos apie artėjančius realius karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje.</p>
<p>Sutapimas ar ne, tačiau penktadienio naktį Ukrainos vyriausybinės institucijos patyrė būtent kibernetinę ataką. Naktį iš 2022-ųjų sausio 13-osios į 14-ąją Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų ministerijų bei Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos ir Ministrų kabineto interneto svetainės neveikė. Tarp paveiktų puslapių yra ir kelių valstybių, pavyzdžiui, Švedijos, Jungtinės Karalystės ar Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadų portalai.</p>
<p>Nors už šią ataką atsakomybės kol kas niekas neprisiėmė, jau galima pastebėti tam tikrus nerimą keliančius ženklus. Pavyzdžiui, Ukrainos URM tinklalapio puslapyje, laikinai buvo pastebimas įrašas ukrainiečių, rusų ir lenkų kalbomis, iš kurio galima spręsti, kad ataka yra atsakas dėl Ukrainos provakarietiškos pozicijos, kuria kaip žinome, nesidžiaugia Rusija[1].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/eugene-z0j9qf9jz58-unsplash.jpg" alt="Ukraina" /></p>
<h2>Pastaruoju metu Ukraina kenčia nuo panašaus lygio atakų</h2>
<div class="ssrcss-uf6wea-RichTextComponentWrapper e1xue1i85" data-component="text-block">
<div class="ssrcss-17j9f6r-RichTextContainer e5tfeyi1">
<p class="ssrcss-1q0x1qg-Paragraph eq5iqo00">Prieš paveiktiems puslapiams visiškai „nulūžtant", ekranuose dar buvo galima išvysti perspėjančią žinutę: „ruoškitės blogiausiam"[2]. Taip pat, buvo matoma ir tokia žinutė:</p>
<blockquote>
<p class="ssrcss-1q0x1qg-Paragraph eq5iqo00">„Ukrainieti! Visi jūsų asmeniniai duomenys buvo įkelti į bendrą tinklą. Visi duomenys kompiuteryje naikinami, jų atkurti neįmanoma. Visa jūsų informacija tapo vieša. Tai jums už jūsų praeitį, dabartį ir ateitį. Už Volynę, už OUN UPA, už Galiciją, už Polesę ir istorines žemes.“</p>
</blockquote>
<p class="ssrcss-1q0x1qg-Paragraph eq5iqo00">Kadangi ankstesnės kibernetinės atakos galiausiai buvo susietos su Rusija ir jos darbeliais, tikėtina, kad ir už šio įvykio slepiasi būtent ši šalis. Nors komentarų Rusijos atstovai kol kas nepateikė, atsižvelgiant į dabartinę situaciją prie Ukrainos sienos, kur yra dislokuota per 100 tūkst. rusų karių ir įvairios technikos vienetų, kibernetinė ataka gali perspėti apie artėjančių realių karinių veiksmų grėsmę. </p>
</div>
</div>
<div class="ssrcss-uf6wea-RichTextComponentWrapper e1xue1i85" data-component="text-block">
<div class="ssrcss-17j9f6r-RichTextContainer e5tfeyi1">Nors Ukrainos Šalies saugumo tarnybos patikino, kad jokių asmeninių duomenų pavogta ar nutekinta nebuvo ir kad incidentas yra vertinamas rimtai ir toliau tiriamas, priežastis nerimauti išlieka.</div>
<div class="ssrcss-17j9f6r-RichTextContainer e5tfeyi1"><img src="77_CDN_URL/images/sigmund-jbwfv4chuse-unsplash.jpg" alt="Kibernetinis saugumas" /></div>
<h2>Europos Sąjunga kibernetinę ataką smerkia ir siūlo pagalbą</h2>
<p>Vakarai smerkia kibernetinę ataką prieš Ukrainą, o Europos Sąjunga (ES) rengiasi mobilizuoti visus turimus išteklius ir siūlyti Ukrainai pagalbą. ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis vis dar atsargiai kalba apie kaltininkus ir teigia, kad kol kas sunku įvardinti ir kaltinti kažką, kol nėra pakankamai įrodymų. Vis tik, jis priduria, kad kai ką galima įsivaizduoti[3].</p>
<p>Būdamas aukščiausiu ES diplomatijos pareigūnu, J. Borrellis teigia, kad ES politinio ir saugumo komiteto ambasadoriai skubiai rinksis į neeilinį posėdį dėl šios atakos:</p>
<blockquote>
<p>„Mes žadame mobilizuoti visus turimus išteklius, kad padėtume Ukrainai susidoroti su šios atakos pasekmėmis. Deja, bet mes žinojome, kad taip gali įvykti", – teigia diplomatas. </p>
</blockquote>
<p class="Text__text___3eVx1j Text__dark-grey___AS2I_p Text__regular___Bh17t- Text__large___1i0u1F Body__base___25kqPt Body__large_body___3g04wK ArticleBody__element___3UrnEs" data-testid="paragraph-3">Jau keletą pastarųjų mėnesių vakarai kaltina Rusiją planuojant įsiveržti į Ukrainą. Siekiant išsklaidyti įtampą, šią savaitę JAV ir NATO sąjungininkės dalyvauja derybose su Rusija. Vis dėlto, jokių rezultatų kol kas nėra[4]. Maskva laikosi savo ir piktinasi NATO plėtra į Rytus, be to, kategoriškai neigia bet kokius planus žengti į Ukrainą.</p>
</div>
<div id="piano-inline1"></div>
