<h2>Sugrįžimo į namus metas</h2>
<p>Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, savo namus paliko daugiau nei 14 mln. žmonių.<br />Beveik septyni milijonai išvyko į kaimynines šalis, o aštuoni milijonai ukrainiečių yra išsibarstę po visą Ukrainą[1]. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau Lenkijoje, Moldovoje, Rumunijoje ar Lietuvoje prieglobstį gavusių žmonių nusprendžia grįžti į tėvynę. Žmonės masiškai važiuoja į saugiais laikomus miestus, tokius kaip Lvivas ar Kyjivas, nors dar visai neseniai kai kurie iš jų mokėjo didžiulius kyšius pasieniečiams, kad galėtų palikti karo niokojamą šalį.</p>
<p>Įvertinus pastarųjų mėnesių duomenis, JT teigia, kad į Ukrainą sugrįžo 2 102 247 mln. ukrainiečių. Ukrainos pasienio pajėgos teigia, kad per dieną į šalį grįžta apie 30 000 žmonių[2].</p>
<p>Tokią situaciją patvirtina ir Lietuvos savanorių organizacijos, besirūpinančios Ukrainos karo pabėgėliais. Nors Vyriausybė paskelbė, kad ukrainiečius priėmusiems gyventojams ir verslui kompensacijos bus mokamos ilgiau, pagalbos greitai gali nebebūti kam teikti.</p>
<p>Skelbiama, kad daliai žmonių yra organizuojami specialūs reisai į Ukrainą, kurie šiuo metu užpildyti maždaug mėnesiui į priekį.</p>
<h2>Kad kirstų sieną, vyrai net mokėjo kyšius pasieniečiams</h2>
<p>Tai kardinaliai skirtinga situacija nei ta, kuri buvo fiksuota pirmaisiais karo mėnesiais, kai iš užpultos šalies masiškai bėgo ne tik moterys su vaikais ir senjorais, bet ir vyrai, kurie dėl prezidento paskelbto dekreto buvo priversti likti Ukrainoje, o prireikus, stoti ginti tėvynės.</p>
<p>Tuo laiku pasienyje su Lenkija ir kitomis šalimis fiksuota ir nusikalstamos veikos atvejų, kai pasieniečiai už nemenką kyšį sutikdavo per sieną praleisti vyrus, kuriems išvykti iš šalies legaliai yra uždrausta.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/michel-e-unhkyz8y9-q-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kai kurie vyrai neliko ginti tėvynės ir nepaliko savo šeimų</h2>
<p>Nors apie galimą rusų invaziją į Ukrainą imta kalbėti dar praėjusių metų pabaigoje, daugelis ukrainiečių netikėjo, kad kaimyninės šalies valdžia nuspręs pradėti plataus masto karą. Todėl, blogiausias scenarijus, išsipildęs vasario 24 d. daugelį ukrainiečių užklupo netikėtai.</p>
<p>Vieni suskubo rūpintis artimaisiais, kiti nusprendė ieškoti priedangos savo mieste, dar kiti nieko nelaukė ir nusprendė palikti namus. Tarp tokių žmonių buvo ne tik moterys, vaikai ar senoliai, tačiau, kaip jau ir minėta, ir vyrai, kurie bent jau pagal įstatymą, turėjo likti Ukrainoje ir prireikus, stoti ginti savo šalies.</p>
<blockquote>
<p>Nors dalis jų iš tiesų liko tėvynėje, kai kurie nesirengė savo šeimų palikti likimo valioje ir įvairiais būdais siekė pereiti pasienio punktą ir atsidurti Lenkijoje, Moldovoje ar kitoje šalyje.</p>
</blockquote>
<h2>Sienos kirtimo kaina – 3–5 tūkst. dolerių</h2>
<p>Regis, jog tokio tipo nusikalstama veika pastaruosius mėnesius Ukrainoje buvo populiari: šalį palikti norėję vyrai, per sieną juos pervesti sutikusiems pasieniečiams nepagailėdavo ir tūkstantinių sumų.</p>
<p>Dar gegužės mėnesį buvo sulaikyta grupė lenkų pasieniečių, kurie už 3–5 tūkst. dolerių kyšius, priimtus sienos perėjimo punktuose, leido Ukrainos piliečiams, kuriems uždrausta išvykti iš šalies, išvykti. Tai buvo 18–60 metų vyrai, kurie pagal Ukrainos įstatymus turėtų ginti savo šalį[3].</p>
<p>Manoma, kad nuo vasario 24 d. į Lenkiją iš Ukrainos iš viso atvyko 3,645 mln. Ukrainos piliečių, iš jų 432 tūkst. 18–60 metų amžiaus vyrų. Lenkijos sienos apsaugos tarnyba duomenų apie pabėgusius ukrainiečius vyrus niekam neatskleidžia ir Ukrainai atgal jų neišduoda.</p>
<p>Tokie vyrai Lenkijoje registruojasi retai. Dėl prieglobsčio kreipėsi tik 5,1 tūkst. Ukrainos piliečių vyrų. Manoma, kad jie nenori būti registruoti Lenkijoje, nes nėra tikri, ar šios šalies valdžia jų vėliau neišduos Ukrainai, todėl nori išlikti anonimais.</p>
<blockquote>
<p>Panašios machinacijos vyksta ir kitose pasienį su Ukraina turinčiose šalyse. Pavyzdžiui, Rumunijoje buvo sulaikyti trijų šauktinių pervedimo per sieną organizatoriai: už tokią „paslaugą" iš Ukrainos vyrų jie turėjo paimti 10 000 eurų. </p>
</blockquote>
<p>Ukrainos pasieniečiai taip pat už kyšius praleidžia milžiniškose eilėse stovinčius žmones, tačiau dažniausiai tik moteris su vaikais.</p>
<p>Dar balandžio mėnesį Ukrainos Aukščiausioji Rada nustatė baudžiamąją atsakomybę už karo metu šaukiamojo amžiaus vyrų neteisėtą sienos kirtimą. Asmenims, kurie bando nelegaliai išvykti iš Ukrainos teritorijos, gresia bauda nuo 5 iki 10 tūkst. minimalių pajamų (nuo 85 iki 170 tūkst. grivinų) arba laisvės atėmimas nuo 3 iki 5 metų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kevin-buckert-dnb000blojq-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Karo jau nebebijoma?</h2>
<p>O štai pastaruosius kelis mėnesius įvairiose pasaulio šalyse išsibarstę ukrainiečiai jau skuba grįžti namo. Ukrainos piliečiai palieka ir Lietuvą, nors karas jų šalyje vis dar tęsiasi. Lietuvos savanorių organizacijos norintiems išvykti žmonėms organizuoja specialius reisus, kurių dauguma jau yra užpildyti mėnesiui į priekį.</p>
<p>Dar gegužės mėnesį Ukrainos pareigūnai teigė, kad kasdien namo grįžta apie 50 000 žmonių[4]. Dalis grįžtančių jaučiasi nepatogiai ilgą laiką gyvendami jiems geranoriškai padėti norinčiųjų būstuose. Kiti tėvynėje turi pasirūpinti senyvais tėvais. Dalis tiesiog susiduria su finansinėmis problemomis ir privalo sugrįžti namo dirbti.</p>
<blockquote>
<p>Dabar moterys su vaikais ir vyresnio amžiaus žmonės yra viena didžiausių grįžtančiųjų grupių, palyginti su konflikto pradžia, kai į Ukrainą kariauti grįždavo daugiausia vyrai.</p>
</blockquote>
<p>Pabėgėliams padedanti organizacija „Stiprūs kartu“ jau mėnesį su privačia keleivių vežimo bendrove „Kautra“ organizuoja reisus į gimtinę norintiems grįžti ukrainiečiams[5].</p>
<p>Per mėnesį, kai tris kartus per savaitę vykdomos kelionės į Lvivą, jau iškeliavo apie 600 žmonių.</p>
<blockquote>
<p>„Turime didžiulį srautą registracijos formoje – vienam mėnesiui į priekį užpildytus autobusus. Taip pat svarstoma apie didesnį reisų per savaitę skaičių“, – sako bendrovės „Kautra“ atstovas Justinas Vadluga.</p>
</blockquote>
<p>Kol kas ukrainiečių grįžimas organizuojamas „Stiprūs kartu“ iniciatyva. Vis dėlto Susisiekimo ministerija teigia, jog tokių paslaugų poreikis žinomas, ir „klausimas dėl galimos pagalbos į savo šalį grįžtantiems ukrainiečiams yra svarstomas“.</p>
<blockquote>
<p>Migracijos departamentas turi duomenų apie 900 ukrainiečių išvykimą, tačiau jų, tikėtina, yra daugiau. Bendras Ukrainos karo pabėgėlių skaičius Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, siekia per 55 tūkstančius.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kevin-buckert-fkf9bmzusma-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Parama fiziniams asmenims ir verslui tęsiama</h2>
<p>Karo pabėgėliams vis dažniau paliekant Lietuvą, ukrainiečius priėmusiems gyventojams ir verslui skiriamos kompensacijos niekur nedingsta.</p>
<p>Priešingai – jos bus mokamos ilgiau. Dabar išmokas gyventojai ir verslas gaus pusę metų vietoje trijų mėnesių.</p>
<p>Būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai, kurie apgyvendino Ukrainos karo pabėgėlius, savivaldybėms turėtų teikti prašymus kompensacijoms gauti, o kompensacijas jau gaunantys turėtų kreiptis dėl jų pratęsimo.</p>
<p>Išplėstas galimų apgyvendinti patalpų ir kompensacijų gavėjų ratas.</p>
<blockquote>
<p> <span style="background-color: #f4f5f7;">„Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus suteikti apgyvendinimą ukrainiečiams ir padidinti gyvenimo vietų pasiūlą, nes laikinų būstų poreikis yra labai didelis“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė<span style="background-color: #f4f5f7;">[6].</span></span></p>
</blockquote>
<p>Kompensacijomis pasinaudoti gali ne tik gyventojai ir verslas, bet ir nevyriausybinis sektorius: religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos.</p>
<p>Kompensacijas gali gauti neatlygintinai laikinai priėmę apsigyventi ukrainiečius ne tik būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, bet ir gyvenimui pritaikytose administracinės paskirties, pagalbinio ūkio paskirties patalpose ar kitose negyvenamosios paskirties patalpose.</p>
<p>Kompensacija gali pasinaudoti ne tik būsto savininkai, bet ir būstą panaudos pagrindais valdantys asmenys, nuomininkai, neatlygintinai priėmę ukrainiečius, jeigu yra gautas būsto savininko sutikimas.</p>
