<h2>Šalies atstatymui prireiks milijardų</h2>
<p>Vasario 24-ąją Ukrainoje Rusijos pradėtas karas nusinešė tūkstančius civilių žmonių gyvybių. Krentančios bombos ir raketos naikina šalies infrastruktūrą, kurios atstatymui prireiks milžiniškų lėšų. Pasaulio banko prezidentas Davidas Malpassas teigia, kad karas Ukrainoje jau padarė daugiau kaip 60 mlrd. JAV dolerių (55 mlrd. eurų) žalą pastatams ir infrastruktūrai[1], tuo tarpu Ukrainos valdžia teigia paskaičiavusi, kad šalies atstatymui reikės net 600 mlrd. JAV dolerių.</p>
<p>Tarptautinis valiutos fondas (TVF) naujausioje pasaulio ekonomikos perspektyvoje nurodė, kad Ukrainos ekonomika šiais ir kitais metais susitrauks bent 35 proc.</p>
<p>Tai ženkli ekonominė skylė, kurią karui pasibaigus, teks užkamšyti. Dėl vis didėjančios ekonominės žalos, kurią Ukrainai daro nuolatinis Rusijos bombardavimas, JAV ir jų sąjungininkės Europoje skubiai skiria milijardinę pagalbą.</p>
<p>JAV jau paskelbė apie 1,3 mlrd. dolerių (1,2 mlrd. eurų) naują ekonominę ir karinę pagalbą Ukrainai, šalies iždo sekretorė Janet Yellen pripažino, kad „tai tik pradžia to, ko Ukrainai reikės atstatymui"[2].</p>
<blockquote>
<p>Europos Sąjunga taip pat remia Ukrainą: bendrija jau skyrė šaliai apie 600 mln. eurų iš savo skubios makrofinansinės pagalbos fondo.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, vis dažniau girdima ir idėja, kad žalą padengti turėtų pati karą pradėjusi Rusija. Tačiau, ar toks žalos išieškojimas iš agresorės yra realus?</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/shifan-hassan-xp8usayajwu-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ukraina jau rengiasi atsistatymui</h2>
<p>Dėl JAV ir partnerių paramos Ukrainai netyla kalbos. Vieni tikina, kad daroma viskas, kas tik įmanoma. Kiti pažymi, kad Vakarai Ukrainai galėtų padėti ir labiau. </p>
<blockquote>
<p>Kartu pažymima ir tai, kad pasyvus ginkluotės telkimas kainuoja ne tik ukrainiečių gyvybes, bet ir tiesiogiai kainuoja JAV ir ES. O juk ir Ukrainos atstatymą finansuos būtent partnerės.</p>
</blockquote>
<p>JAV prezidentas neseniai paskelbė apie papildomą 500 mln. JAV dolerių finansinę paramą Ukrainai tam, kad šalis galėtų išmokėti atlyginimus, pensijas ir kitas išmokas. Tai jau ne pirmas JAV finansinės paramos paketas Ukrainai.</p>
<p>Tačiau, atrodo, kad tokia suma yra tik lašas jūroje.</p>
<blockquote>
<p>Ukrainos valdžia teigia, kad šalies atstatymas kainuos 600 mlrd. JAV dolerių. Dėl to Ukraina prašo TVF skirti 10 proc. savo rezervinių lėšų[3]. </p>
</blockquote>
<p>Praėjusiais metais TVF savo 190 šalims narėms skyrė rekordinę 650 mlrd. JAV dolerių paramą pandemijos padariniams likviduoti. Manoma, kad paramos galėtų sulaukti ir Ukraina.</p>
<p>Kaip teigia premjeras Denysas Šmyhalis, artimiausiu metu Ukrainai reikia 4–5 mlrd. JAV dolerių per mėnesį, o ilgalaikėje perspektyvoje šaliai reikia atkūrimo strategijos, panašios į Maršalo planą Europai po Antrojo pasaulinio karo. </p>
<p class="p2">Tačiau net ir be šios pagalbos Ukraina rengia savo atsigavimo planą, kuris apima ir prisijungimą prie Europos Sąjungos.</p>
<blockquote>
<p class="p2">„Uostų blokada, streikai gamyklose, bandymai sužlugdyti sėjos programą, miestų naikinimas. Visa tai yra Rusijos plano dalis. Ukrainos ekonomika jau patyrė daugiau kaip 500 mlrd. JAV dolerių nuostolių. BVP rodiklis šiais metais gali sumažėti nuo 30 iki 50 proc.", – situaciją aiškina D. Šmyhalis[4].</p>
</blockquote>
<p class="p2">Tuo tarpu Ukrainos parlamento klimato komitetas siekia, kad po karo Ukraina būtų pertvarkyta į kitokią valstybę, kuri galėtų prisijungti prie ES plėtojamos „žaliojo kurso" programos. </p>
<blockquote>
<p>„Mes iš esmės pradėsime nuo nulio, turėdami tiek sunaikintų pramonės objektų, energetikos objektų. Galime tapti naujų technologijų, skirtų bandomiesiems projektams, atsinaujinančiosios energijos projektams, pradininke", – teigia Ukrainos vyriausybės opozicijos deputatė Lesia Vasilenko[5].</p>
</blockquote>
<p>Prezidento Volodymyro Zelenskio ir jo komandos rengiamą Ukrainos projektą L. Vasilenko taip pat vadina „Maršalo planu Ukrainai". Proeuropietiškos partijos „Holos" narė L. Vasilenko teigia, kad šį Ukrainos atstatymo projektą remia ekonomistai iš Jungtinės Karalystės, tačiau tokia informacija nėra oficialiai patvirtinta.</p>
<h2>Ar Rusija gali padengti padarytą žalą?</h2>
<p>Nors Ukraina jau rengiasi savo šalies atstatymui, netyla kalbos, kad prie tokių projektų turėtų prisidėti karą pradėjusi Rusija.</p>
<blockquote>
<p>JAV iždo sekretorė J. Yellen teigia, kad būtent Rusija turėtų padengti visus Ukrainos patirtus nuostolius. Užsimenama, kad tam galima svarstyti galimybę panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas[6].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, J. Yellen taip pat teigia, kad tai turėtų būti daroma bendru sutarimu su JAV sąjungininkais ir partneriais.</p>
<p>Ukrainos prezidentas V. Zelenskis virtualiame kreipimesi į TVF ir Pasaulio banko vadovus paragino pajamas, gautas iš sankcionuoto turto ir Centrinio banko rezervų, panaudoti Ukrainos nuostoliams kompensuoti. </p>
<p>Prezidentas pats pasiūlė idėją, kad įšaldytas Rusijos turtas „turi būti panaudotas Ukrainai atstatyti po karo, taip pat kitoms valstybėms padarytiems nuostoliams atlyginti".</p>
<p>Raginimai panaudoti įšaldytas Centrinio banko lėšas Ukrainai atkurti vis dažniau pasigirsta didėjant karo žalai. Be to, vyriausybės, kurios savanoriškai skiria dotacijas ir pagalbą Ukrainai, turi kovoti su didėjančia infliacija, darančia įtaką maisto ir energijos kainoms jų šalyse.</p>
<p>Tačiau likviduoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą, be kito turto, kuriam taikomos sankcijos, nebus lengva ir greičiausiai prireiks aibės teisinių veiksmų.</p>