Ukrainai Krymo susigrąžinimas yra nediskutuotinas klausimas
Dažnėjant kalboms apie galimą Ukrainos kontrpuolimą ir įtemptus mūšius dėl rusų okupuotų teritorijų susigrąžinimo, aktyviau kalbama ir apie potencialias taikos derybas ir netgi tai, kurias teritorijas Ukraina Rusijai turėtų tiesiog paaukoti.
Dar praėjusią savaitę Ukrainos valdžia atmetė Brazilijos prezidento Luizo Inacio Lulos da Silvos idėją, kuria jis pasiūlė Kijevui atsisakyti Krymo vien tam, kad būtų nutrauktas karas su Rusija[1]. Ukrainos pusė su tokiu pasiūlymu kategoriškai nesutiko.
„Nėra jokios teisinės, politinės ar moralinės priežasties, kuri pateisintų tai, kad turėtume atiduoti bent centimetrą Ukrainos žemės. Bet kokios tarpininkavimo pastangos atkurti taiką Ukrainoje turėtų būti grindžiamos pagarba suverenitetui ir visišku Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimu“, – feisbuke pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenko.
Savo ruožtu Brazilijos prezidentas sakė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „negali gauti visko“ ir siekiant pagaliau sustabdyti jau ilgiau nei metus trunkantį karą, turi būti pradėtos diskusijos dėl ugnies nutraukimo.
Kijevas su Maskva derėsis tik po sėkmingo kontrpuolimo
Vis tik, Ukrainos prezidento V. Zelenskio patarėjas Andrijus Sybiha neseniai pareiškė, kad Ukraina iš tiesų derėtųsi su Rusija dėl Krymo, tačiau tik tokiu atveju, jei jos pavasario kontrpuolimas būtų sėkmingas.
Vakarų žiniasklaidai A. Sybiha teigė, kad Ukraina svarstytų apie derybas, jei jos pajėgos pasistūmėtų prie sienos su Krymu, maždaug 100 mylių į pietus nuo dabartinės fronto linijos palei Dniepro upę.
Tačiau net paties A. Sybihos kolegos netiki derybų perspektyva. Buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrejus Zagorodniukas sakė, kad A. Sybihos pastabos tikrai nereiškia Ukrainos pozicijos pasikeitimo, tačiau yra skirtos nuraminti Vakarų sąjungininkus, siekiant parodyti, kad Ukraina neužtrenkia durų diplomatijai.
„Tai būdas pasakyti: „vaikinai, mes esame protingi“, – sakė jis.
O dar vakar Ukrainos pareigūnai pareiškė, kad ketina susigrąžinti Krymą bet kokia kaina: tiek jėga, tiek ir diplomatinėmis priemonėmis.
Ukrainos saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sakė, kad „kelias gali būti ir karinis, ir diplomatinis“, o V. Zelenskio vyresnysis patarėjas Michailas Podoliakas teigė, kad Ukraina nori, jog visos Rusijos pajėgos pasitrauktų ir būtų atkurtas „visiškas Ukrainos teritorinis vientisumas“[2].
Iš tiesų, dar pernai vasarą Ukrainos prezidentas V. Zelenskis teigė, kad „tai prasidėjo nuo Krymo, tai ir baigsis Krymu“.
Ukrainiečiai mano, kad Vakarai pervertina rusų nenugalimumą
Nors Vakarai skeptiškai vertina Ukrainos šansus atsikovoti prieš beveik dešimtmetį okupuotą Krymą, buvęs gynybos ministras A. Zagorodniukas, dabar dirbantis prezidento vyriausybės patarėju sakė, kad Ukrainos lyderiai Krymo klausimą jau išsprendė.
„Tarptautiniai stebėtojai labai pervertina Krymo nenugalimumą. Jie žiūri, koks jis dabar stiprus. Mes žiūrime į tai, koks stiprus jis bus, kai iš tikrųjų įžengsime į Krymą. Tai visiškai skirtingos pozicijos“, – sakė jis.
A. Zagorodniuko teigimu, Krymas kelia didžiulę grėsmę tiek sausumos, tiek jūrų požiūriu, nes jis kontroliuoja Juodąją ir Azovo jūras[3].
„Turime tai spręsti, kitaip visada turėsime problemų. Turėsime problemų su bet kokiu gyvenimo šalies pietuose stabilizavimu arba su bet kokiu ekonomikos augimu ten, nes rusai visada stengsis destabilizuoti mūsų gyvenimą iš tų teritorijų“, – sako A. Zagorodniukas.
Jis taip pat pažymi, kad Krymo tvirtovė nėra neįveikiama, o ukrainiečiai jau spėjo išskirti silpnąsias pusiasalio puses.
„Ar manau, kad Krymo užėmimas yra įmanomas? Absoliučiai. Krymas iš esmės yra didžiulė sausumos bazė, tai aerodromas ir Juodosios jūros laivyno bazė. Jis turi tris saugumo komponentus: sausumos, oro ir laivyno. Mes galime taikytis į jų oro bazes“, – sako jis.
Rusija Krymo nelaiko potencialių taikos derybų klausimu
Tuo tarpu pati Rusija irgi pareiškė, kad dėl Krymo ateities deramasi tikrai nebus. Rusijos okupuoto Krymo senatorius Sergejus Cekovas kritiškai įvertino bet kokias diskusijas dėl Krymo perleidimo Ukrainai.
„Mes net nenorime apie tai kalbėti. Niekas nesvarstys „diplomatinių“ Krymo perdavimo iš Rusijos Ukrainai metodų. Krymas niekada negrįš į Ukrainos sudėtį“, – sakė S. Cekovas.
Tačiau Rusijos pozicija gali pasikeisti. Šiuo metu visų dėmesys yra nukreiptas būtent į Krymą, kur abiejų šalių pareigūnai praneša apie didelį Ukrainos karių telkimąsi aplink fronto liniją netoli Melitopolio, kuris yra svarbi geležinkelio ir kelių jungtis į Chersoną bei Krymą.
Rusijos kariuomenė okupuotame Kryme aktyviai ruošiasi numatomam Kijevo pavasario kontrpuolimui[4]. Naujausiose palydovinėse nuotraukose matyti, kad Krymo pusiasalyje ir jo prieigose iš okupuotos Pietų Ukrainos statomas platus Rusijos įtvirtinimų tinklas. Kitose palydovinėse nuotraukose taip pat matyti, kad sustiprinta gynyba aplink Rusijos Sevastopolio karinio jūrų laivyno bazę.
Naujausi karių judėjimai taip pat rodo, kad rusai rimtai ruošiasi gynybai šiame regione. Praėjusią savaitę pranešta, kad nuo vasario 11 d. iki kovo 16 d. iš vienos Rusijos bazės šiaurinėje Krymo dalyje dingo pagrindiniai kovos tankai, pėstininkų kovos mašinos ir artilerija, pusiasalio prieigose buvo statoma nauja gynybos linija.
Tuo tarpu buvęs premjeras, prezidentas, o dabar Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas dar kovo mėnesį perspėjo, kad Maskva panaudos „absoliučiai bet kokius ginklus, kad sustabdytų Ukrainos planuojamą Krymo išvadavimą“.
Apie ukrainiečių laukiančius rimtus iššūkius kalba ir Markas Voygeris, buvęs ilgalaikio JAV kariuomenės Europoje vado generolo Beno Hodgeso specialusis patarėjas Rusijos ir Eurazijos klausimais, kuris pažymi, kad šie nauji Rusijos įtvirtinimai yra tik dalis Kijevo problemos.
„Manau, kad rimtesnė problema yra sudėtinga geografinė padėtis“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį į pelkėtą vietovę, jungiančią pusiasalį su žemynu, ir ribotas galimybes pasiekti Krymą iš šiaurės.
Vakarai netiki Ukrainos pergale, JAV ekspertai reikalauja sužinoti tikrąją padėtį
Didelė dalis Vakarų politikų, analitikų ir apžvalgininkų teigia, kad Krymo perėmimas yra būtinas, norint priversti Rusiją nutraukti karą, tačiau kartu nestokojama ir abejonių, ar Ukraina tikrai gali sėkmingai atsikovoti prarastą teritoriją. Negana to, baiminamasi, kad šis bandymas gali paskatinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną panaudoti branduolinį ginklą.
Negana to, šią savaitę nutekinti slapti JAV žvalgybos dokumentai, kuriuos atskleidė JAV karinių pajėgų pilotas, rodo, kad tvirta Rusijos gynyba ir nuolatiniai Ukrainos mokymo ir amunicijos tiekimo trūkumai gali apsunkinti situaciją ir padidinti aukų skaičių puolimo metu[5].
Ši situacija, kai viešumoje Ukrainos puolimas yra giriamas, tačiau slaptai – net ir Vakarų gausiai remiamos šalies pajėgumais abejojama, atkreipė ir „Fox News“ laidos vedėjos Laura Ingraham dėmesį.
Žurnalistės teigimu, dėl JAV žvalgybos dokumentų nutekinimo sulaikytas Masačusetso oro pajėgų nacionalinės gvardijos karys tiesiog tapo prezidento Joe Bideno administracijos „atpirkimo ožiu“[6].
„Amerikos visuomenė turi pilną teisę žinoti tiesą apie tai, ką ji gauna už savo 200 milijardų dolerių ir dar daugiau įsipareigojimų Ukrainai. Jei pergalės prognozės yra niūrios, mes visi turėtume tai žinoti. Jei Kinija siunčia Ukrainai pagalbą, turėtume tai žinoti. Tai informacija, dėl kurios amerikiečiai iš tikrųjų gali balsuoti 2024 m. rinkimuose“, – teigia žiniasklaidos apžvalgininkė.
L. Ingraham teigimu, dar svarbiau už visa tai yra faktas, kad aukščiausiu lygiu įslaptintų dokumentų nutekinimas signalizuoja apie milžiniškas JAV problemas ir tai, kokia šalis tapo silpna. Tai neigiamai gali paveikti ir karą Ukrainoje, ir situaciją Ramiajame vandenyne, kur baiminamasi dėl JAV ir Kinijos susidūrimo.
„Jei 21 metų jaunuolis, neturintis jokio specialaus pasirengimo, gali padaryti tiek žalos ir taip ilgai likti nepastebėtas, tik vienas Dievas žino, kokias mūsų paslaptis turi kinai“, – teigia „Fox News“ laidos vedėja L. Ingraham.
