<h2>Didžiausias apsikeitimas karo belaisviais</h2>
<p>Trečiadienį Ukraina ir Rusija įvykdė didžiausią apsikeitimą karo belaisviais nuo pat karo pradžios.</p>
<p>Paskelbta, kad per didelio masto mainus iš nelaisvės paleisti 144 Ukrainos gynėjai, iš kurių 95 kovojo kelis mėnesius trukusiame mūšyje ginant plieno gamyklą „Azovstal" Mariupolyje, o 43 priklausė pulkui „Azov“, kuris dabar jau yra integruotas į Ukrainos kariuomenę[1].</p>
<p>Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis per „Telegram“ kanalą patvirtino belaisvių apsikeitimo faktą ir teigė, kad išlaisvinti karius buvo ypač sudėtinga.</p>
<p>Nuo vasario 24-osios, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, įvyko jau keli kariaujančių pusių apsikeitimai karo belaisviais. Apie paskutinį jų pranešta antradienį. Tuomet rusai paleido 17 ukrainiečių karių[2].</p>
<h2>Sunkiai sužeisti kariai grįžta į tėvynę</h2>
<p>Nei Rusijos, nei Ukrainos atstovai neatskleidė, kada ir kur įvyko belaisvių mainai, tačiau Donecko prorusiškų separatistų lyderis Denisas Pušilinas patvirtino, kad 144 kariai iš Rusijos ir Donecko „liaudies respublikos“ – taip vadinasi Maskvos pripažintas separatistinis darinys – „grįžo namo“[3].</p>
<p>D. Pušilino teigimu, Rusijos pusė taip pat užsitikrino 144 karių paleidimą.</p>
<blockquote>
<p>„Perdavėme Kijevui tiek pat belaisvių iš Ukrainos ginkluotųjų dalinių, kurių dauguma buvo sužeisti", – skelbia Donecko separatistų lyderis.</p>
</blockquote>
<p>Ukrainos ministerijos pranešime patvirtinama, kad dauguma sugrąžintų karių, iš kurių 43 priklausė „Azov“ pulkui, o dar dešimtys pasidavė „Azovstal" gamykloje, buvo sunkiai sužeisti kulkų ar sviedinių skeveldrų, o kiti patyrė nudegimų ir lūžių[4].</p>
<p>Vėliau Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdyba atskleidė, kad tarp išlaisvintųjų yra 59 nacionalinės gvardijos nariai, dar 30 priklauso karinėms jūrų, 28 – Ukrainos karinėms pajėgoms.</p>
<p>17 išlaisvintųjų tarnavo muitinėje, 1 – policijoje, 9 dalyvavo Ukrainos teritorinėje gynyboje. 69 iš jų – seržantai ir jaunesnieji karininkai. Kaip teigiama pranešime, vyriausiam iš minėtų asmenų yra 65, jauniausiam – 19 metų[5].</p>
<p>Ukrainos ministras pirmininkas D. Šmygalas „Telegram" tinkle taip pat patvirtino faktą, kad dalis Ukrainos karių buvo sugrąžinta namo. Jis taip pat teigė, kad išlaisvinti kalinius buvo „sudėtinga".</p>
<p>Dieną anksčiau įvyko dar vienas apsikeitimas kaliniais. Tuomet 15 žmonių grįžo į Rusiją, o 17 į Ukrainą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/levi-meir-clancy-kj-qjkzmcv8-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Neaiškus „Azovstal" gamyklos gynėjų likimas</h2>
<p>Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra paskelbęs, kad Rusijos nelaisvėje yra daugiau kaip 2 500 Ukrainos kovotojų iš „Azovstal“ gamyklos.</p>
<p>Rusija šį pulką laiko neonacistine organizacija ir anksčiau yra sakiusi, kad jo kariai turėtų būti teisiami.</p>
<p>Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, gegužės 16–20 d. savo ginklus ten atidavė 2439 „Azovstal" gamykloje buvę Ukrainos kariai.</p>
<p>Po pasidavimo Mariupolyje, kai kurie Rusijos įstatymų leidėjai paskubėjo pareikalauti mirties bausmės ir pasiūlė uždrausti bet kokius apsikeitimus belaisviais, kurie leistų Azovo pulko nariams išeiti į laisvę.</p>
<blockquote>
<p>Kijevas ir tarptautinė bendruomenė atvirai nerimauja dėl šimtų Azovo pulko kovotojų, ypač tų, kurie atliko svarbų vaidmenį ginant „Azovstal". Manoma, kad Rusija sieks likviduoti aukščiausius pulko vadus.</p>
</blockquote>
<p>Nors Ukraina ir Rusija ne kartą keitėsi belaisviais, daugelio Mariupolio „Azovstal" gamyklos gynėjų ir karių likimas lieka neaiškus, o šis klausimas yra vienas aktualiausių ir jautriausių karo fone.</p>
<p>Kai Ukrainos vyriausybė išleido pasidavimo direktyvą, ji pažadėjo padaryti viską, ką gali, kad jie būtų grąžinti namo.</p>
<p>Šiuo metu manoma, kad Azovo pulko ir jūrų pėstininkų dalinio vadai yra perkelti į Maskvą, kur yra laikomi Lefortovo kalėjime[6].</p>
<p>Daugelis „Azovstal" gynėjų šeimų iš savo artimųjų nėra sulaukę jokios žinios nuo pat jų pasidavimo rusams dienos. Dalis šeimų piktinasi, kad jų bendravimas su Ukrainos valdžios institucijomis dažniausiai apsiriboja viešais pažadais.</p>
<p>Tuo tarpu Rusijos pareigūnai daug nekalba, o tarptautinei bendruomenei tai kelia nerimą, kad „Azovstal" vadams bus skiriama mirties bausmė. </p>
<p>Serhijaus Volynskio, viešo Ukrainos karių „Azovstal" veido, sesuo pasakoja, kad Rusijos valdžios institucijos dėl jos brolio ir kitų kalinių atlieka tyrimą[7].</p>
<p>Tačiau apie brolio patekimą į rusų rankas, moteris sužinojo ne iš kur kitur, bet iš Rusijos žiniasklaidos:</p>
<blockquote>
<p>„Vis dar neturiu jokios oficialios informacijos apie jo buvimo vietą. Derybų procesas turi daug slaptų momentų, o mes, artimieji, iš žvalgybos negauname jokios informacijos. Suprantame, kad tokie dalykai negali būti išspręsti greitai. Tačiau tikimės, kad jie kuo greičiau sugrąžins mūsų vaikinus. Jie Azovstalyje išgyveno pragarą. Dabar jie vis dar kovoja už savo gyvybes." </p>
</blockquote>
<p>Net Ukrainos prezidentas V. Zelenskis vengia viešai kalbėti apie karo belaisvių situaciją. Praėjusią savaitę jis teigė, kad tai labai sudėtingas klausimas, o daug detalių negalima atskleisti.</p>
<p>V. Zelenskis tuomet pridūrė, kad derybose su Maskva Kijevas tikisi kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų pagalbos: Raudonojo Kryžiaus, Jungtinių Tautų, įtakingų valstybių įsitraukimo ir pagalbos.</p>
