Ukrainos narystė ES: Komisija ir Kyjivas kuria darbo grupę, Vengrija atšaukė veto

Europos Komisija ir Ukraina sukūrė bendrą darbo grupę, kuri turi paspartinti Ukrainos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje. Ji posėdžiaus du kartus per savaitę ir dirbs su teisinės valstybės bei kovos su korupcija reformomis. Darbo grupė įkurta tą pačią savaitę, kai Vengrija atšaukė savo veto ir ES atvėrė dar dvi derybų grupes. Iki metų pabaigos tikimasi atverti ir likusias dvi. Lapkričio pradžioje Kyjivas turėtų gauti stojimo veiksmų gaires su orientaciniu tvarkaraščiu.

Komisija ir Ukraina sukūrė darbo grupę, kuri posėdžiaus du kartus per savaitę

„Ukraina yra tarp šalių, kurios daro didžiausią pažangą siekdamos narystės ES. Šią savaitę atvėrus dar dvi derybų grupes, su premjeru Serhijumi Koreckiu aptariau tolesnius žingsnius. Sutarėme sukurti bendrą darbo grupę“, – socialiniame tinkle X rašė ES plėtros komisarė Marta Kos. Darbo grupėje dirbs ES ir Ukrainos pareigūnai, o jos tikslas – padėti Kyjivui atlikti visus stojimui būtinus „namų darbus“.

„Tai svarbus žingsnis – bendra darbo grupė ateinančius kelis mėnesius posėdžiaus net du kartus per savaitę, kad iš tiesų paspartintų darbą“, – „Euronews“ sakė ES ambasadorė Ukrainoje Katarína Mathernová. Komisijos pareigūno teigimu, darbo grupė kuriama pagal Juodkalnijai ir Moldovai taikytą modelį ir suteikia Ukrainos stojimo procesui naują postūmį.

Darbo grupė sieks įgyvendinti tarpinius stojimo kriterijus

Darbo grupė daugiausia dėmesio skirs vadinamiesiems tarpiniams kriterijams – proceso viduryje nustatytiems tikslams, kuriuos šalis kandidatė turi pasiekti, kad galėtų pradėti uždaryti derybų skyrius. Ji peržiūrės neįvykdytų reikalavimų sąrašą pagal esminius stojimo kriterijus – teisinės valstybės ir kovos su korupcija reformas.

Lapkričio pradžioje, kartu su platesniu ES plėtros paketu, Kyjivas turėtų gauti veiksmų gaires, kuriose bus išdėstyti pagrindiniai žingsniai, ir orientacinį tvarkaraštį, per kiek laiko galėtų būti užbaigtas stojimo procesas. „Šis žingsnis rodo mūsų įsipareigojimą remti Ukrainos kelią į narystę ES. Mūsų sėkmei reikės visų susijusių Ukrainos partnerių vienybės ir įsipareigojimo“, – pabrėžė M. Kos.

Vengrija atšaukė veto po Ukrainos įstatymo dėl tautinių mažumų švietimo

Vengrija veto atšaukė tik tada, kai Kyjivas priėmė švietimo įstatymą, užtikrinantį teises Užkarpatės vengrų mažumai. Ukrainos parlamentas įstatymą priėmė didele balsų dauguma, o prezidentas Volodymyras Zelenskis jį skubiai pasirašė. „Euronews“ duomenimis, balsavimas teikia vilčių, kad Ukrainos politinis elitas išlaikys platų sutarimą, būtiną ES narystės reformoms priimti.

Vengrija Ukrainos švietimo ir kalbos įstatymus kritikavo nuo jų priėmimo 2015 ir 2017 m., nes jie ribojo mažumų kalbų vartojimą mokyklose. Viktoro Orbáno valdoma Vengrija dėl to blokavo Ukrainos pažangą stojant į ES. Balandį rinkimus laimėjęs Péteris Magyaras pasirinko pragmatiškesnį požiūrį: birželį Budapeštas sutiko atverti pirmąsias dvi derybų grupes, tačiau tolesnę pažangą susiejo su teisinėmis vengrų mažumos garantijomis.

Naujasis įstatymas suteikia ypatingą teisinį statusą mokykloms, kuriose daugiau nei pusė mokinių mokosi mažumos kalba, kuri kartu yra oficiali ES kalba. Statusą įgijusios mokyklos jį išlaikys, jei bent 20 proc. mokinių ir toliau mokysis ta kalba. Ukrainiečių kalba išlieka valstybinio švietimo kalba, o rusų kalbai naujosios garantijos netaikomos.

Įstatymas taip pat išplečia leidžiamų mažumų kalbų vartojimą mokyklos veikloje ir bendravime, numato garantijas mokymui gimtąja kalba, kai mokyklos reorganizuojamos ar uždaromos. Mažumų kalbomis besimokantys mokiniai galės prašyti išversti išorinių egzaminų klausimus, išskyrus kalbos ir literatūros dalykus. Pakeitimai papildo 2023 m. reformas ir išplečia apsaugą toms mažumoms, kurių kalbos yra oficialios ES kalbos.

Prieš sprendimą Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha Liuksemburge susitiko su Vengrijos užsienio reikalų ministre Anita Orbán ir, „Euronews“ duomenimis, pasidžiaugė pažanga įgyvendinant dvišalius įsipareigojimus. Susitarimas tarp Kyjivo ir Budapešto, pasak „Euronews“, užbaigia ilgai trukusį dviejų kaimynių ginčą ir atvėrė kelią pirmajam V. Zelenskio ir P. Magyaro dvišaliam susitikimui per ES viršūnių susitikimą Briuselyje.

Rodiklis	Duomenys
Iš viso atvertos derybų grupės	4 iš 6
Šią savaitę atvertos grupės	2-oji (vidaus rinka) ir 3-ioji (konkurencingumas ir integracinis augimas)
Likusios dvi grupės	tikimasi atverti iki metų pabaigos
Darbo grupės posėdžiai	du kartus per savaitę
Veiksmų gairės ir tvarkaraštis	lapkričio pradžioje
Modelis	kaip Juodkalnijai ir Moldovai

Šaltiniai: „Euronews“, „Europos pravda“.

Spalio 13 d. ES atvėrė vidaus rinkos ir konkurencingumo derybų grupes

„Europos pravdos“ duomenimis, ES Taryba ketvirtojoje stojimo konferencijoje su Ukraina Liuksemburge atvėrė 2-ąją derybų grupę, skirtą vidaus rinkai, ir 3-iąją – konkurencingumui ir integraciniam augimui. „Raginame Ukrainą toliau įgyvendinti būtinas reformas, ypač esminių kriterijų srityje“, – sakė Airijos Europos reikalų ministras Thomas Byrne'as. Iš viso atvertos keturios iš šešių derybų grupių.

Leidinio „Europos integracija“ duomenimis, dviejose tarpvyriausybinėse konferencijose Liuksemburge 27 valstybių ministrai žalią šviesą tęsti derybas davė ir Ukrainai, ir Moldovai. Abiem šalims atvertos grupės sudaro ekonominės integracijos su ES branduolį ir apima, be kita ko, konkurencijos taisykles. Vengrijos vyriausybė iki tol kelis mėnesius blokavo Ukrainos pažangą.

Vis dėlto derybų grupių atvėrimas narystės negarantuoja. Kyjivas turi įgyvendinti dar daug reformų, o kiekvienai grupei uždaryti reikia visų ES valstybių vienbalsio pritarimo. „Euronews“ pažymi, kad nors Vengrijos prieštaravimai, panašu, išspręsti, kitos ES šalys vis dar gali stabdyti procesą. Vienu sudėtingiausių derybų klausimų turėtų tapti žemės ūkis: kai kurios valstybės narės baiminasi, kad didelio Ukrainos žemės ūkio sektoriaus įtraukimas į bendrąją žemės ūkio politiką gali padidinti spaudimą Europos ūkininkams, subsidijoms ir konkurencijai rinkoje.