ES ir Turkija spalį susitiks dėl Kipro: siekiama atnaujinti derybas dėl Kipro problemos

Iki spalio pabaigos turėtų įvykti aukšto lygio Europos Sąjungos ir Turkijos susitikimas, kuriame bus aptariamos pastangos atnaujinti derybas dėl Kipro ir ES bei Turkijos santykių ateitis. Tai penktadienį Briuselyje pranešė Kipro prezidentas Nikos Christodoulides. Susitikimas rengiamas JT generalinio sekretoriaus António Guterreso prašymu. Kipro vadovas pabrėžia, kad bet kokia pažanga ES ir Turkijos santykiuose priklauso nuo derybų atnaujinimo pagal sutartą formatą.

ES ir Turkijos susitikimas spalį vyks JT vadovo prašymu

N. Christodoulides apie planuojamą susitikimą sakė sužinojęs ketvirtadienį, po neseniai vykusių pokalbių Niujorke su A. Guterresu ir A. Guterreso susitikimų su ES institucijų vadovais. „Džiaugiuosi, kartoju, nes iš vakar gautos institucijų vadovų informacijos žinau, kad toks susitikimas vyks spalį paties JT generalinio sekretoriaus prašymu, kad galėtume pamatyti, kaip sukurti sąlygas deryboms atnaujinti“, – sakė prezidentas.

„Cyprus Mail“ duomenimis, susitikime bus aptariami du procesai: pastangos atnaujinti derybas dėl Kipro problemos ir galima pažanga ES ir Turkijos santykiuose. „Bet kokia pažanga ES ir Turkijos santykiuose priklauso nuo derybų atnaujinimo pagal sutartą pagrindą“, – pabrėžė N. Christodoulides. Pasak jo, susitikimas, ypač po A. Guterreso vizito saloje liepą, „galėtų sukurti sąlygas teigiamiems pokyčiams“.

Spalio pabaigoje Kipre lankysis JT vadovo pasiuntinė

Kipro prezidentas taip pat minėjo spalio pabaigoje numatytą JT generalinio sekretoriaus asmeninės pasiuntinės vizitą Kipre. „Mūsų aiški politinė valia yra savaime suprantama, ir kartoju, kad ES gali atlikti pagrindinį vaidmenį“, – sakė jis. N. Christodoulides priminė, kad jo administracija nuo pat pradžių prioritetu laikė aktyvesnį ES įsitraukimą siekiant atnaujinti derybas. Jis džiaugėsi, kad vasarą už sanglaudą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Raffaele Fitto paskirtas Komisijos pasiuntiniu Kipro klausimu.

Liepą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa per NATO viršūnių susitikimą Ankaroje paragino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoğaną „pasinaudoti atsinaujinusiu postūmiu“ ieškant Kipro problemos sprendimo. Tą patį mėnesį Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas ir ES atstovai, tarp jų užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, pasirašė bendrą deklaraciją, remiančią A. Guterreso pastangas Kipre.

Nuo vasaros santykiai tarp Kipro graikų ir turkų pablogėjo

Tačiau nuo vasaros santykiai tarp dviejų salos bendruomenių, panašu, pablogėjo. „Sigmalive“ ir „Cyprus Mail“ rašo, kad rugpjūtį ir rugsėjį kilo keli incidentai, įskaitant ginčą dėl Kipro turkų lyderio Tufano Erhürmano pavaduotojo Mehmeto Danos brifingo diplomatams ir pastangas atšaukti Kipro turkų bendruomenės organizuojamus tarptautinius renginius. Kipro forume Kipro turkų Nikosijos dalies meras Mehmetas Harmancı ir kiti kalbėtojai atsisakė dalyvauti, kai jo pareigos programoje buvo pakeistos.

N. Christodoulides Briuselyje sakė, kad po Kipro turkų lyderio pareiškimo ES 27 valstybių vardu kreipėsi į Turkijos vyriausybę ir gavo rašytinius atsakymus. „Jei šie atsakymai bus įgyvendinti praktiškai, būsime patenkinti“, – sakė jis, pridurdamas, kad Kipras pasirengęs bet kokiai situacijai.

Data	Įvykis
2026 m. liepa	A. Guterreso vizitas Kipre
2026 m. liepa	U. von der Leyen ir A. Costa ragina R. T. Erdoğaną Ankaroje ieškoti sprendimo
2026 m. vasara	R. Fitto paskirtas Komisijos pasiuntiniu Kipro klausimu
2026 m. rugpjūtis–rugsėjis	incidentai tarp Kipro graikų ir turkų vadovybių
2026 m. spalio pabaiga	ES ir Turkijos susitikimas, JT pasiuntinės vizitas Kipre

Šaltiniai: „Euronews“, „Cyprus Mail“, „Sigmalive“.

Kipras padalytas nuo 1974 m. Turkijos invazijos

Dabartinis Kipro problemos etapas prasidėjo po 1974 m. Turkijos invazijos, kuria Turkija užėmė šiaurinį salos trečdalį. Invaziją išprovokavo Graikijos karinės chuntos remiamas Kipro nacionalinės gvardijos perversmas, tačiau, Vikipedijos duomenimis, Turkijos pajėgos atsisakė pasitraukti ir atkūrus teisėtą valdžią. Vėliau Kipro turkų vadovybė paskelbė Šiaurės Kipro Turkų Respublikos nepriklausomybę, tačiau ją pripažįsta tik Turkija. JT Saugumo Tarybos 1984 m. rezoliucija Nr. 550 ragina JT nares jos nepripažinti.

Kipro turkų lyderis Tufanas Erhürmanas – teisės mokslininkas, 2008–2010 m. dalyvavęs derybose dėl Kipro ginčo sprendimo. Šiaurės Kipro prezidentu jis išrinktas 2025 m. įtikinama persvara. Salos padalijimo problema siejasi ir su Graikija, Turkija bei Jungtine Karalyste kaip sutarčių garantėmis, taip pat su JT ir ES.

Christodoulides: migrantų atvykimų į Kiprą sumažėjo 90 proc.

Kalbėdamas apie migraciją Kipro prezidentas perspėjo, kad ES valstybių nesutarimai gali pasiųsti piliečiams klaidingą žinią. „Susidūrimas tikrai nėra tinkamiausia žinia europiečiams, ypač tokiu klausimu, kuris, žinome, rūpi visoms valstybėms narėms“, – sakė jis. Pasak N. Christodoulides, migracijos valdymas pagerėjo: palyginti su 2022 m., atvykimų į Kiprą sumažėjo 90 proc., o grąžinimų padaugėjo 180 proc. Jis siūlė svarstyti ir ES mechanizmą, kuris leistų reaguoti į migrantų naudojimą kaip politinio spaudimo įrankį.

Prezidentas taip pat palankiai įvertino ES viršūnių susitikimo išvadose sutartą formuluotę dėl antrosios ES apyvartinių taršos leidimų sistemos (ETS2). Pasak jo, Europos Komisija, panašu, pripažįsta, kad sistemos įgyvendinimą reikia dar atidėti, nes ji gali tapti papildoma našta namų ūkiams ir verslui, jau ir taip kenčiantiems nuo didelių energijos kainų.

Kalbėdamas apie ES daugiametę finansinę programą, N. Christodoulides sakė, kad Airijos pirmininkavimui tenka sunki užduotis, nors anksčiau Kipro pirmininkavimas buvo pasiekęs susitarimą dėl esminių biudžeto aspektų. Pasak jo, tikslas – išvengti tolesnio ES biudžeto mažinimo arba, jei to išvengti nepavyks, jį sumažinti kuo mažiau.