<h2>Ugniagesių jau trūksta, o naujai iškepti farmacininkai neužpildys į pensiją išėjusių vaistininkų darbo vietų</h2>
<p>Nors Lietuvos žmonės labiausiai pasitiki ugniagesiais, tačiau šios profesijos atstovų šalyje jau gyvybiškai trūksta. Žinant tai, kad priešgaisrinė sritis dėl nepakankamo finansavimo jau seniai yra nustumta į valstybės biudžeto paraštes, matyt, tuo stebėtis nė nereikėtų. Tačiau sudėtinga situacija klostosi ir farmacijos srityje. Nors vaistininkai pagal gyventojų pasitikėjimo rodiklius užima trečią vietą tarp profesijų, kuriomis labiausiai pasitikima, jų netrukus taip pat gali pristigti – naujai iškepti farmacininkai neužpildys į pensiją išėjusių vaistininkų darbo vietų. </p>
<p>Anot Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, COVID-19 pandemiją pasitikėjimą vaistininkais tik dar labiau sustiprino, mat kartais žmonėms nepavykdavę reikiamu metu dėl susidariusių didelių eilių pakliūti pas savo šeimos gydytoją, todėl šie dažnai ateidavę pasikonsultuoti pas vaistininkus[5].</p>
<p>Tačiau tuo pačiu, nors pasitikėjimas išlieka aukštas, kyla didžiulės problemos dėl šios profesijos atstovų senėjimo, mat į rinką ateina mažiau absolventų nei iš jos išeina į pensiją. </p>
<blockquote>
<p>„Šiuo metu Lietuvos vaistinėms trūksta bent kelių šimtų vaistininkų. Jų trūkumas augs ir toliau šiuo metu dirbantiems vaistininkams artėjant prie pensinio amžiaus ribos. Mūsų skaičiavimais, į darbo rinką ateis mažiau farmacijos absolventų nei vaistininkų išeis į pensiją – preliminariai per 5 metus į rinką ateis 410 naujų vaistininkų, o į pensiją gali išeiti 570“, – teigė LVA pirmininkė[5].</p>
</blockquote>
<p>Be to, naujai atėję farmacininkai ne tik neužpildytų visų į pensiją išeinančių vaistininkų tuščių darbo vietų, bet ir neatitiktų šiandieninio papildomo farmacininkų poreikio, kuris ateityje taps tik dar didesnis.</p>
<p>Anot K. Nemaniūtės-Gagės, vaistininkų šiuo metu trūksta ir kituose sektoriuose kaip antai: vaistų gamintojų atstovybėse, valstybinėse įstaigose, Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, Valstybinėje ligonių kasoje ir valstybinėse ligoninėse.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vaistine-2-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Milžiniška kaina už studijas, o valstybės finansuojamų vietų – vos kelios dešimtys</h2>
<p>Ir ši problema galėtų būti išsprendžiama, tačiau ne dėl specialybės nepatrauklumo nesirenkama jos studijuoti. Priešingai – kone visi farmacijos studijas baigę studentai per pirmąjį pusmetį po studijų baigimo įsidarbina pagal specialybę. Taigi, kur tas šuo pakastas? Ogi bėda tame, kad studijos yra labai brangios, o valstybės finansuojamų vietų, bent jau pernai, buvo tik 18. </p>
<p>Pavyzdžiui, įstojusieji 2016–2017 m. į LSMU farmacijos studijų programą, už visas studijas turėjo susimokėti 13 290 eurų, o jau 2020–2021 m. studentams bendra studijų kaina siekė 18 500 eurų. Šiais metais norintys studijuoti šioje studijų programoje, pinigines turi praverti dar plačiau – bendra studijų kaina jau siekia apvalią sumą – 21 950 eurų[3].</p>
<p>Akivaizdu, kad ne visi yra pasiruošę atseikėti tokias sumas už studijas, po kurių baigimo dirbs vaistinėje už vidutiniškai 1885 eurus bruto arba maždaug 1175 eurus „į rankas“ (2020 m. duomenimis, „Camelia“ pakėlė vaistininkams atlyginimus[4]).</p>
<p>Taip pat studentai, besirenkantys šią studijų programą, LAMA BPO duomenimis, daug dažniau renkasi poziciją į valstybės finansuojamą vietą – tokių yra bent kelis kartus daugiau nei yra skiriama vietų.</p>
<p>Visgi šią problemą galima išspręsti ir net palyginus labai paprastai. Užtektų tik universitetui parengti daugiau vaistininkų, o tam tikslui reiktų padaryti studijas labiau prieinamas. Anot LSMU Farmacijos fakulteto dekanės prof. R. Morkūnienės, tereikia padidinti valstybės finansuojamų vietų skaičių[5].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/studijos-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Gyvybiškai trūksta ir gaisrininkų – ši sritis bene labiausiai apleista</h2>
<p>Tačiau sunerimti derėtų ne tik dėl senstančių farmacininkų, bet, kaip jau minėta, ir dėl gyvybiškai svarbios – ugniagesio profesijos atstovų trūkumo. 2021 m. Valstybės kontrolė atliko auditą „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“, kurio metu paaiškėjo, kad priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi mažiau ugniagesių nei būtina, o asmens apsaugos priemonės neatitinka net minimalių reikalavimų[7].</p>
<p>Profesija, kuri yra gyvybiškai svarbi, yra nustumiama į valstybės biudžeto paraštes.</p>
<p>Atlikto audito duomenimis, Lietuvos priešgaisrinėse pajėgose dirba 5,5 tūkst. ugniagesių, iš kurių beveik pusė yra savivaldybių priešgaisrinės saugos ugniagesiai, atliekantys tik pirminius gelbėjimo darbus. Dėl šios priežasties jais gali būti kone bet kas: nustatyti daug mažesni reikalavimai pasirengimui, sveikatai, technikai ir kt[7].</p>
<p>Kad pokyčiai čia yra gyvybiškai svarbūs, rodo ir reikalingos technikos trūkumas, ir darbo rankų stoka. Neramina ir tai, kad trūksta ne tik gaisrininkų, bet ir darbuotojų Bendrajame pagalbos centre (BPC), mat atlikus auditą paaiškėjo, kad net 35 proc. pranešimų BPC perdavė viršydamas nustatytą maksimalų 2 min. laiką. Tokie rezultatai rodo, kad dėl netinkamo finansavimo, gaisrininkų parengimo ir jų deramo aprūpinimo technika, galime veltui prarasti dešimtis ir net šimtus gyvybių, kurias būtų galima išsaugoti atitinkamai tam skiriant daugiau dėmesio.</p>
<p>***</p>
<p>Bendrovė „Sprinter“ gruodžio 13–25 dienomis atliko Lietuvos gyventojų apklausą, siekiant išsiaiškinti, kokių profesijų atstovais mes esam labiausiai linkę pasitikėti. Paaiškėjo, kad didžiausią pasitikėjimą kelia ugniagesiai, kuriais pasitikėjimą išreiškė net 75 proc., gydytojai su 46 proc. bei vaistininkai, kuriais pasitiki 45 proc. gyventojų. Visgi, nors pandemijos metu, vaistininkų durys buvo varstomos dažniau nei gydytojų, pastaroji specialybė Lietuvoje jau netrukus gali išeiti „į pensiją“.</p>
<p>Apklausoje dalyvavo 1012 gyventojų, kurių amžius 18–75 metai.</p>
