Tviterio failai. 11 ir 12 dalys. FTB ir H. Clinton įsitraukimas į cenzūrą

E. Muskas paviešino 11 tviterio dokumentų dalį

Praėjusiais metais tviterį įsigijęs milijardierius ir verslininkas Elonas Muskas iš pagrindų pakeitė socialinės žiniasklaidos milžinę. Nors E. Musko inicijuoti pokyčiai dar toli gražu nėra baigti, jau dabar aišku, kad verslininko kalbos apie žodžio laisvės svarbą platformoje nebuvo tuščios.

Netrukus po kompanijos perėmimo E. Muskas drauge su nepriklausomais žurnalistais ėmė viešinti sensacingos informacijos, kuri prie ankstesnės tviterio vadovybės buvo slopinama, srautus.

Sagoje, pramintoje tviterio dokumentai, jau atskleistas ne vienas slaptas asmenų, informacijos ir naujienų slopinimo bei cenzūravimo mechanizmas, o kelios pastarosios tviterio dokumentų dalys paliečia ir buvusią kandidatę į JAV prezidentus Hillary Clinton bei FTB įsitraukimo į tviterio cenzūros pinkles praktiką.

E. Muskas sustoti nesiruošia ir toliau bei užsimena apie tai, kad jau šią savaitę paskelbs visuomenę neabejotinai dar labiau dominančią informaciją apie Anthony Fauci – vieną iš pagrindinių asmenų, vadovavusių JAV atsakui į koronaviruso pandemiją.

Anksčiau masiškai cenzūruoti, o dabar balsą ir laisvę reikšti savo pažiūras atgavę JAV konservatyvieji džiaugiasi, kad pagaliau yra atskleidžiamos neteisėtos kairiųjų cenzūros schemos bei pastebi, koks svarbus šioje slopinimo istorijos atskleidime yra E. Musko vaidmuo.

Kita vertus, tviterio įsigijimas E. Muskui nors ir palankus iš politinės perspektyvos, kol kas sukelia tik papildomą galvos skausmą finansiškai. Platformos likimas kelis paskutinius mėnesius kabo ant plauko. Dėl sudėtingos finansinės situacijos kompanijos ofisuose sparčiai mažinama vieta, o darbuotojai neva turi atsinešti net savo tualetinį popierių.

H. Clinton – viena iš tviterio cenzūros iniciatorių

Antradienį nepriklausomas žurnalistas Mattas Taibbi paskelbė jau 11-ąją tviterio dokumentų dalį, kurioje kalba apie demokratų įsitraukimą į cenzūros mechanizmą ir siekį sau palankia kryptimi paveikti viešąjį naratyvą, kuris ypač aktualus buvo nesėkmingai 2016 m. prezidento rinkimuose pasirodžiusiai buvusiai JAV valstybės sekretorei H. Clinton.

M. Taibbi atskleidžia, kad po 2016 m. JAV prezidento rinkimų, kuriuose triumfavo respublikonas Donaldas Trumpas, tviteris nebuvo patenkintas savo indėliu viešosios nuomonės formavimo procesuose.

Dėl to 2017 m. tviterio vadovybė atvėrė duris „žvalgybos bendruomenei“. Tai leido Kongresui ir vyriausybės agentūros daryti spaudimą tviteriui, o šis spaudimas galimai buvo inicijuotas ir pačios H. Clinton^[1].

Po skandalingos prezidento rinkimų kampanijos įsivyravo naratyvas apie Rusijos kišimąsi į rinkimus. Tai neigiamai paveikė pačius pirmuosius D. Trumpo prezidentavimo mėnesius, o idėja apie Rusijos poveikį įsivyravo ne tik tviteryje, bet ir didžiojoje žiniasklaidoje.

Dėl to, visuomenės nepasitikėjimas žiniasklaidos kanalais tapo akivaizdus, o tviteris sumanė steigti „Rusijos darbo grupę“, siekiant ištirti, ar Rusijos agentai ir šnipai iš tiesų yra masiškai įsitvirtinę socialinės žiniasklaidos platformoje. Veikiant „Rusijos darbo grupei“ platformoje buvo sustabdytos vos kelios įtartinos rusų paskyros: 2017 m. rugsėjį tviteris buvo cenzūravęs tik 22 paskyras^[2].

Žurnalisto M. Taibbi teigimu, tokiai „nesėkmingai“ cenzūrai iniciatyvą parodė ne kas kitas, bet pati H. Clinton, kuri viešai sakė, jog „tviteriui atėjo metas susitaikyti su tuo, kad platforma naudojama kaip kibernetinio karo įrankis“. Vis dėlto, akivaizdu, kad „Rusijos darbo grupė“ negalėjo rasti pakankamai rusų veiklos pavyzdžių ir pagrįsti teiginius apie realų Rusijos kišimąsi į rinkimus.

Todėl vėliau į šią situaciją įsitraukė ir Kongresas, kuris ėmėsi bendradarbiauti su tviterio vadovybe. Kongresas nutekino 2 700 paskyrų, kurios buvo peržiūrėtos dėl galimų ryšių su Rusija, bet iš tiesų nebuvo cenzūruotos. Būtent tuomet liberalioji žiniasklaida ėmė masiškai pranešinėti, kad demokratų teiginiai apie Rusijos įtaką prezidento rinkimams yra teisingi.

JAV vyriausybė tviterio vadovams nurodė stabdyti asmeninius profilius

Negana to, paskyrų sekimo ir slopinimo kontrolė buvo vykdoma ne tik pirmaisiais D. Trumpo valdymo metais, bet ir vėliau. Kaip teigiama 11-ojoje tviterio dokumentų dalyje, kurioje yra remiamasi vidiniais tviterio susirašinėjimais, socialinės žiniasklaidos platforma nuolankiai vykdė JAV vyriausybės ar vyriausybinių institucijų nurodymus sustabdyti šimtus tūkstančių paskyrų.

„JAV vyriausybės agentūros pareikalavo sustabdyti 250 tūkst. paskyrų, įskaitant žurnalistus ir Kanados pareigūnus!“, – po žurnalisto M. Taibbi įrašais antradienį pakomentavo pats E. Muskas^[3]. 

Teigiama, kad po JAV vyriausybės spaudimo tviteris ėmėsi masiškai stabdyti paskyras, įskaitant tas, kurios buvo susietos su nepriklausomais ar nepalankiais žurnalistais arba tais, kurie paskutiniaisiais metais abejojo pandemijos kilme.

Paviešinta milžiniška FTB įtaka vyriausybinėms institucijoms

Antradienis buvo tikrai svarbi diena akyliausiems tviterio dokumentų sekėjams – vakare buvo paviešinta ir 12-oji tviterio dokumentų dalis, kurioje aprašoma, kaip FTB tviteriui tiesiogiai teikė cenzūros ir informacijos slopinimo nurodymus.

Žurnalisto M. Taibbi teigimu, 2020 m. tviteris prarado pasitikėjimą, o įvairios agentūros nustojo naudotis platforma ir dėl informacijos sklaidos bei kreipdavosi tiesiai į didžiąją žiniasklaidą.

Būtent tuomet D. Trumpo administracijos Valstybės departamentas įkūrė žvalgybos grupę, pavadintą Pasaulinio įsitraukimo centru (angl. Global Engagement Center (GEC)), kuri ypač didelį nerimą kėlė prieš D. Trumpą nusiteikusiam tviterio „Trust and Safety“ vadovui Yoeliui Rothui^[4].

Manoma, kad tuomet GEC siekė paviešinti 5 500 paskyrų sąrašą, kuris pasak Y. Rotho būtų stiprinęs Kinijos propagandą ir dezinformaciją apie COVID-19. Tviterio vadovybė to leisti negalėjo.

Tuo metu prasidėjo aktyvesnė komunikacija tarp tviterio valdžios ir FTB. Užmezgus tvirtus bendradarbiavimo saitus, FTB tviteriui pradėjo teikti cenzūros prašymus. Pasak M. Taibbi, prašymai atkeliaudavo iš skirtingų vyriausybinių agentūrų, o juos tviteriui perduodavo FTB. O galiausiai už tviterio „darbą“ FTB kompanijai sumokėjo net 3 415 323 JAV dolerių.

E. Musko vaidmuo atskleidžiant cenzūros pinkles gali įeiti į istoriją

Dėl į viešumą pagaliau iškeliamų kairiųjų machinacijų siekiant nuslopinti jiems nepalankią informaciją, ypač džiaugiasi JAV konservatyvių pažiūrų politikai ir visuomenės nariai.

Televizijos kanalo „Fox News“ apžvalgininkas Douglas MacKinnonas net teigia, kad šioje istorijoje pagrindinį vaidmenį vaidinantis E. Muskas net gali įeiti į istoriją; panašiai, kaip į istoriją įėjo JAV tėvai-įkūrėjai.

Žurnalistas pabrėžia, kad kaip ir E. Muskas, daugelis JAV tėvų-įkūrėjų buvo labai turtingi, o 1776 m. didžioji dauguma turtingųjų tylėjo arba atvirai rėmė Didžiąją Britaniją, nes nenorėjo rizikuoti savo turtais^[5].

„Praėjus 250 metų, E. Muskas stoja prieš didžiųjų technologijų tironiją. Galima teigti, kad klastinga didžiųjų technologijų tironija kelia nepalyginamai didesnę grėsmę šių dienų Amerikos žmonių laisvei ir teisėms, nei Didžiosios Britanijos monarchija kėlė kolonistų laisvei. Paskelbdamas tviterio dokumentus E. Muskas drąsiai pradeda kampaniją prieš despotišką ir vis pavojingesnę tironiją“, – teigia D. MacKinnonas

Pasak „Fox News“ apžvalgininko, E. Musko veiksmai 2022 m. pabaigoje, kuriais jis siekė mesti iššūkį kairiųjų cenzūrai ir tironijai, iš tiesų įtvirtina JAV tėvų-įkūrėjų nutiestą laisvės kelią. 

„Dar daugiau – kaip ir Džefersono, Franklino, Madisono ir kitų žingsniai, E. Musko poelgis vardan laisvės gali įkvėpti kitus milijardierius, dabar sėdinčius nuošalyje, žengti į dienos šviesą ir kovoti su totalitarizmu, kuris griauna jų vaikų ir anūkų ateitį“, – teigia D. MacKinnonas.

O kovoti už žodžio laisvę ir kitokią JAV ateitį E. Muskas nesiliauja ir toliau. Neseniai jis pažadėjo, kad visuomenės ypač laukiami A. Fauci dokumentai bus paviešinti per keletą ateinančių dienų, pridurdamas, kad ši diena tikrai nebus nuobodi^[6].

Tviterio populiarumas ir įtaka auga, tačiau kompanija ir toliau susiduria su sunkumais

Nors tiek JAV, tiek tarptautinė visuomenė su didžiausiu susidomėjimu seka tai, kas paskutinėmis savaitėmis yra atskleidžia tviterio dokumentuose, pats tviteris kaip kompanija ir toliau susiduria su sunkumais, kurių centre figūruoja finansinės bėdos.

Dėl nukritusios tviterio vertės ir menko pelno, E. Muskas nusprendė ženkliai sumažinti tviterio būstinės San Franciske darbo vietas – atsisakyta net keturių biuro aukštų nuomos. Jau anksčiau skelbta, kad kompanija nustojo mokėti nuomos mokestį už patalpas, todėl kompanijai buvo iškelta byla. Socialinė žiniasklaidos bendrovė, vykdydama platesnius išlaidų mažinimo veiksmus, taip pat ketina uždaryti biurus Sietle, Vašingtone ir Niujorke^[7]. 

Be to, būstinė San Franciske sulaukė ir miesto valdžios dėmesio po to, kai E. Muskas dalį biuro patalpų pavertė miegamaisiais kambariais, kuriuose darbuotojai, jeigu yra poreikis, gali pailsėti ar net praleisti naktį. Miesto valdžia siekia išsiaiškinti, ar taip nėra pažeidžiami miesto nutarimai.

Pradėjus griežtą taupymo politiką, dalis tviterio darbuotojų net atvirauja, kad į biurą pradėjo neštis savo tualetinį popierių. Be to, kompanijoje nebeliko dalies valytojų, todėl skundžiamasi, kad tualetai tapo „nešvarūs, o juose nuolat tvyro maisto likučių ir kitas kvapas“^[8].

Šiuo metu E. Muskas bando sumažinti 500 mln. JAV dolerių išlaidas, kuriuos skiriamos su darbo santykiais nesusijusiems tikslams. Pats milijardierius atvirai kalba apie tviterio finansines problemas ir teigė, kad įvairūs biudžeto apkarpymai yra tiesiog būtini siekiant išvengti 3 mlrd. dolerių biudžeto trūkumo.