TVF pataria JK mažinti pensijų ir socialinių išmokų išlaidas, o ne didinti bankų mokesčius

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paragino Jungtinės Karalystės finansų ministrą Johną Healey vietoj bankų apmokestinimo ieškoti sutaupymų pensijų ir socialinių išmokų srityse. Pasak TVF atstovo, JK mokesčių našta jau siekia apie 40 proc. BVP – istoriškai daug. Tuo metu „The Guardian“ ir BBC skelbia, kad J. Healey spalio 28 d. biudžete ketina didinti bankų pelno papildomą mokestį. Bankų lobistai perspėja apie mažesnį skolinimą, o profsąjungos primena rekordinius bankų pelnus.

TVF: mokesčiai JK jau siekia apie 40 proc. BVP

TVF Europos departamento direktoriaus pavaduotojo Helge's Bergerio paklausė apie bankų mokesčius po to, kai „The Guardian“ atskleidė J. Healey planus papildomų pajamų ieškoti finansų sektoriuje. H. Bergeris atsakė, kad, atsižvelgiant į istoriškai didelį JK mokesčių ir BVP santykį, geriau būtų „sutelkti dėmesį“ į išlaidų mažinimą. Jei vis dėlto reikėtų papildomų mokestinių pajamų, pasak jo, verta pradėti nuo nekilnojamojo turto mokesčių ar PVM reformos.

„Galiausiai, kai mokesčiai sudaro maždaug 40 proc. BVP – Britanijai tai istoriškai didelis skaičius, – žinoma, prasminga labiau subalansuoti priemones išlaidų pusėje“, – sakė H. Bergeris. Kaip pavyzdžius jis nurodė pensijų „trigubą garantiją“, kurią leiboristai jau pažadėjo reformuoti, ir „tikslingesnį socialinių išmokų skyrimą“. TVF atstovas kalbėjo Bankoke, kur šią savaitę vyko metiniai TVF ir Pasaulio banko susitikimai.

J. Healey ketina grąžinti 8 proc. bankų pelno papildomą mokestį

„The Guardian“ duomenimis, J. Healey nusprendė papildomų pajamų ieškoti finansų sektoriuje, kad padengtų karo Artimuosiuose Rytuose žalą viešiesiems finansams ir išlaikytų deficito mažinimo planą. Viena svarstomų galimybių – atšaukti buvusio finansų ministro Jeremy Hunto sumažintą bankų pelno papildomą mokestį. Pramonės atstovų manymu, tai reikštų grąžinti jį nuo dabartinių 3 iki 8 proc. Tai kasmet duotų daugiau nei 2 mlrd. svarų.

BBC primena, kad papildomą mokestį nuo 8 iki 3 proc. 2023 m. sumažino konservatorių finansų ministras J. Huntas, o kritikai pabrėžia, kad tuo pat metu pelno mokestis buvo padidintas nuo 19 iki 25 proc. Ministras galėtų didinti ir bankų rinkliavą – nedidelį procentą nuo paskolų. Pasak BBC, iždas labiau linkęs keisti esamą papildomą mokestį, o ne įvesti naują vienkartinį mokestį.

„The Guardian“ primena, kad tokio žingsnio svarstė, bet atsisakė ir J. Healey pirmtakė Rachel Reeves, bijojusi atbaidyti investicijas. Dabar sprendimą skatina išaugusios JK skolinimosi sąnaudos: obligacijų rinkos reaguoja į didesnės infliacijos tikimybę dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose. Analitikų vertinimu, tai gali perpus sumažinti 24 mlrd. svarų rezervą, kurį R. Reeves buvo sukaupusi laikantis fiskalinių taisyklių. J. Healey taip pat „išklausė“ specializuotų bankų, tarp jų „Revolut“ ir „Shawbrook“, prašymus padidinti pelno ribą, nuo kurios taikomas papildomas mokestis, nuo 100 iki 500 mln. svarų.

Profsąjungų kongreso generalinis sekretorius Paulas Nowakas teigia, kad didieji keturi Britanijos bankai uždirba milijardą svarų per savaitę, o premijos pasiekė rekordą nuo finansų krizės. „Atėjo laikas pasirūpinti, kad bankai sumokėtų teisingą dalį“, – sakė jis.

Rodiklis	Duomenys
JK mokesčių našta	apie 40 proc. BVP
Bankų pelno papildomas mokestis dabar	3 proc. (iki 2023 m. – 8 proc.)
Bazinis pelno mokestis	25 proc.
Papildomo mokesčio grąžinimas iki 8 proc. duotų	apie 2 mlrd. svarų per metus
Keturių didžiausių bankų pelnas per pusmetį („The Guardian“)	29,2 mlrd. svarų
Biudžeto pristatymas	spalio 28 d.

Šaltiniai: „The Guardian“, BBC.

Bankų lobistai: didesnis mokestis sumažintų paskolas 10,4 mlrd. svarų

Bankų sektoriaus asociacijos „UK Finance“ vadovas Davidas Postingsas spalio 12 d. J. Healey ir premjerui Andy Burnhamui išsiuntė laišką su asociacijos užsakyto tyrimo išvadomis. Pasak jų, grąžinus 8 proc. papildomą mokestį, JK BVP 2029–2030 m. būtų 1,2 mlrd. svarų mažesnis, o bankų paskolos – 10,4 mlrd. svarų mažesnės nei išlaikant 3 proc. tarifą. „Biudžete reikėtų vengti bet kokio bankams specifinių mokesčių didinimo, nes tai rizikuotų apriboti sektoriaus gebėjimą skolinti ir investuoti“, – rašė D. Postingsas.

Kai kurie bankai grasina atitraukti investicijas ir darbo vietas iš JK, primindami mažesnius mokesčius Frankfurte, Dubline ir Amsterdame. Didžiausio JAV banko „JP Morgan“ vadovas Jamie Dimonas gegužę sakė galįs atsisakyti 3 mlrd. svarų vertės naujos būstinės Londone, jei vyriausybė taptų priešiška bankams. Penktadienį „Lloyds“ ir „NatWest“ akcijos nukrito daugiau nei 2 proc.

Profsąjungos ir ekspertai: bankai uždirba rekordinius pelnus

Profsąjungų kongreso (TUC) skaičiavimais, nuo 2023 m. įsigaliojus papildomo mokesčio sumažinimui, iždas per trejus metus neteko 6 mlrd. svarų. „The Guardian“ duomenimis, keturi didžiausi JK bankai – HSBC, „NatWest“, „Barclays“ ir „Lloyds“ – per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 29,2 mlrd. svarų pelno, o beveik pusę, 13,7 mlrd., pažadėjo investuotojams dividendais ir akcijų supirkimu. Per penkerius metus šie bankai uždirbo 200 mlrd. svarų pelno prieš mokesčius.

Rašytojas ir buvęs bankininkas Philipas Augaras sakė, kad bankai išgyvena „bumo sąlygas“ ir yra vietos „saikingam mokesčių padidinimui“, kuris kasmet duotų 2–3 mlrd. svarų. „Bankai negali būti per dideli, kad žlugtų, ir per dideli, kad būtų apmokestinti“, – pabrėžė jis. Pasak P. Augaro, bankai visada grasina išsikelti, tačiau retai tai daro.

Pats J. Healey bankus vadina labai svarbiais ekonomikos augimui. „Žmonės per dažnai mato juos kaip dideles, tolimas finansų institucijas, nors jie yra įausti į šios šalies ekonomikos audinį ir mūsų ateities perspektyvas“, – sakė jis Bankoke. TVF taip pat pagyrė JK pažangą balansuojant biudžetą ir paragino „laikytis pasirinkto kurso“.