Dokumentinis filmas „NAZA“ apie civilių žudymą Gazoje: kritikai vadina jį neįmanomu ignoruoti
- „NAZA“ sudaro 24 interviu su anonimiškais Izraelio kariuomenės atstovais.
- Filmas rodomas daugiau nei 50 šalių, nuo lapkričio – nemokamai internete.
- Venecijoje filmas pelnė specialųjį žiuri prizą ir 25 minučių ovacijas.
- „The New York Times“ jį vadina sunkiai žiūrimu, bet neįmanomu ignoruoti.
- Izraelio valdžia grasino kūrėjams atimti pilietybę.

Dokumentinis filmas „NAZA“, kuriame 24 anonimiški Izraelio kariuomenės ir žvalgybos atstovai pasakoja apie civilių žudymą Gazoje, šią savaitę pasirodė Didžiosios Britanijos kino teatruose ir bus rodomas daugiau nei 50 šalių. Pasaulio kino kritikai filmą vadina „sunkiai žiūrimu, bet neįmanomu ignoruoti“. Venecijos kino festivalyje jis pelnė specialųjį žiuri prizą ir rekordines 25 minučių ovacijas, o Izraelyje sukėlė audringą reakciją – filmo kūrėjams grasinta atimti pilietybę.
„NAZA“ – 24 Izraelio kariuomenės atstovų liudijimai ant Tel Avivo stogų
Filmą sukūrė Oskarą pelnę Izraelio kūrėjai – žurnalistas Yuvalis Abrahamas ir režisierė Rachel Szor, o prodiusavo britų dienraštis „The Guardian“. Jį sudaro 24 interviu su Izraelio kariuomenės vidaus žmonėmis, kurie anonimiškai kalba naktį ant Tel Avivo stogų. Pasak „The Guardian“, jie pasakoja, kaip per karą Gazoje buvo įjungtas dirbtinio intelekto pagalba veikiantis masinio sekimo aparatas ir kaip veikė sistemos, kuriomis taikytasi į „Hamas“ narius žinant, kad žus ir daug palestiniečių civilių.
Filmo pavadinimas kilęs iš Izraelio kariuomenės akronimo, kuriuo eufemistiškai vadinami civiliai, kurie, kaip tikimasi, žus per karinę ataką. Filmas trunka 80 minučių ir nufilmuotas hebrajų kalba. Laidos „Democracy Now!“ duomenimis, jis slapta filmuotas trejus metus. Be kino teatrų, „NAZA“ nuo lapkričio pabaigos bus nemokamai prieinamas „The Guardian“ svetainėje.

Kritikai: „sunkiai žiūrimas, bet neįmanomas ignoruoti“
„The New York Times“ filmą įtraukė į kritikų rekomenduojamų sąrašą ir pavadino „persekiojančiu“ dokumentiniu filmu, kurį „sunku žiūrėti ir neįmanoma ignoruoti“. „Financial Times“ penkių žvaigždučių recenzijoje rašo, kad jame „žurnalistika ir kino kūryba puikiai susipina“. „The Times“ filmą vadina „labai provokuojančiu ir trikdančiu“, „The Irish Times“ – „esminiu sukurto košmaro įrašu“. „The Guardian“ kritikas Peteris Bradshaw skyrė keturias žvaigždutes.
„Los Angeles Times“ vadina filmą „šiurpiai bauginančiu“, kuris „degina sąžinę“, žurnalas „New York“ – „vienu svarbiausių mūsų laikų filmų“, o „The Hollywood Reporter“ – „blaiviu ir kruopščiai dokumentuotu demaskavimu“. Ispanų „El Mundo“ jį vadina „mūsų laikų filmu“, prancūzų „Le Monde“ rašo, kad jis veikia „kaip smūgis į žandikaulį, paliekantis žiūrovą apsvaigusį“. Italijoje, kur filmas pasirodė praėjusį mėnesį, jis tapo žiūrimiausiu. „Corriere della Sera“ pažymi, kad „mokslinis“ šaltumas, kuriuo pašnekovai atkuria Gazos naikinimą, yra „nepamirštamas“.
Britų „Vogue“ filmą vadina „puikiu ir sukrečiančiu“ ir prognozuoja, kad jis taps „ilgalaikiu istoriniu dokumentu, kurį turėtų pamatyti ateities kartos“. Žurnalas „Time Out“ rašo, kad kaip kino kūrinys jis „pavyzdinis“, kaip žurnalistikos – „neginčijamas“, o kaip dokumentas – „kaltinamasis aktas“. Kanados „Toronto Star“ jį vadina „širdį draskančiu, bet būtinu pamatyti“, danų kultūros žurnalas „Soundvenue“ – „sielą gniuždančiu liudijimu“, o JAE valstybinis dienraštis „The National“ – „bjauriai sunkiai žiūrimu“.
| Faktas | Duomenys |
|---|---|
| Režisieriai | Yuval Abraham, Rachel Szor |
| Prodiuseris | „The Guardian“ |
| Trukmė | 80 minučių |
| Interviu | 24 anonimiški Izraelio kariuomenės atstovai |
| Apdovanojimas | Venecijos kino festivalio specialusis žiuri prizas |
| Ovacijos Venecijoje | 25 minutės – festivalio rekordas |
| Platinimas | daugiau nei 50 šalių, nuo lapkričio pabaigos – nemokamai internete |
Šaltiniai: „The Guardian“, „Democracy Now!“.
Venecijoje – rekordinės 25 minučių ovacijos ir specialusis žiuri prizas
Filmo premjera įvyko Venecijos kino festivalyje. „The Guardian“ aprašo, kad po peržiūros pagrindinėje festivalio salėje „Sala Grande“ pirmiausia stojo tyla, o paskui žiūrovai atsistojo ir 25 minutes plojo kūrėjams – tai festivalio rekordas. Vėliau filmas pelnė specialųjį žiuri prizą. Y. Abrahamas ir R. Szor anksčiau kartu su palestiniečiais Baseliu Adra ir Hamdanu Ballalu pelnė „Oskarą“ už dokumentinį filmą „No Other Land“.
Įvairios organizacijos, tarp jų JT, „Amnesty International“, „B'Tselem“ ir „Gydytojai už žmogaus teises“, teigia, kad Izraelis Gazoje vykdo palestiniečių genocidą.
Izraelyje filmo kūrėjams grasinta atimti pilietybę
Izraelyje, įsibėgėjant rinkimų kampanijai, filmas sukėlė visai kitokią reakciją. Dešiniųjų politikai apkaltino jo kūrėjus „išdavyste“. Premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė siūlysiantis įstatymus, leidžiančius atimti pilietybę tiems, kurie „šmeižia“ Izraelio karius. „Democracy Now!“ duomenimis, kultūros ministras Miki Zoharas grasino atimti Y. Abrahamo ir R. Szor pilietybę. Kraštutinių dešiniųjų grupės, „The Guardian“ duomenimis, ragino smurtauti prieš režisierius, o prie R. Szor tėvų namų protestuotojai reikalavo „mirties bausmės išdavikams“.
Buvęs kariškis, tapęs dešiniųjų politiku, Oferis Winteris rinkiminiame mitinge sakė, kad Izraelio pilietis sulaukia ovacijų „šmeiždamas ir juodindamas savo tautą“. „Mes atimsime pilietybę kiekvienam, kuris visame pasaulyje šmeižia Izraelio gynybos pajėgų karius“, – pareiškė B. Netanyahu. Nepriklausomo žurnalo „+972 Magazine“, kuriame pirmą kartą pasirodė Y. Abrahamo tyrimas, redakcijoje, jos vadovo teigimu, įsilaužė dešiniųjų aktyvistai.
Ne visi Izraelyje pritaria tokiai reakcijai. Dienraščio „Yedioth Ahronoth“ apžvalgininkas Nahumas Barnea raginimus atimti pilietybę pavadino „kliedesiais“, o buvęs „The Jerusalem Post“ vyriausiasis redaktorius Yaakovas Katzas rašė, kad toks žingsnis sukuria įspūdį, jog Izraelis „turi ką slėpti ir bijo kritikos“. Dienraščio „Haaretz“ redakcijos skiltyje rašoma, kad filmas bando priversti izraeliečius „susidurti su tuo, ką jie jau žino“.
„Haaretz“ žurnalistas Etanas Nechinas, matęs filmą peržiūroje Niujorke, rašė: „Sveikoje demokratijoje „NAZA“ būtų rodomas vakaro žiniose, jo kaltinimai sukeltų visuomenės pasipiktinimą, o valstybė pažadėtų nuodugnų tyrimą. Vietoj to po premjeros Venecijoje Abrahamas ir Szor faktiškai buvo išstumti į tremtį.“
Y. Abrahamas, priimdamas apdovanojimą Venecijoje, sakė, kad Izraelyje filmą puola politikai ir žurnalistai, „jo net nematę“. Dabar, filmui pasiekus kino teatrus visame pasaulyje, žiūrovai galės patys susidaryti nuomonę.
Dažniausi klausimai
Apie ką yra filmas „NAZA“?
Tai dokumentinis filmas, kuriame 24 anonimiški Izraelio kariuomenės ir žvalgybos atstovai pasakoja apie dirbtinio intelekto pagalba veikusias taikinių atrankos sistemas ir civilių žūtis Gazoje.
Ką reiškia pavadinimas „NAZA“?
Tai Izraelio kariuomenės akronimas, kuriuo eufemistiškai vadinami civiliai, kurie, kaip tikimasi, žus per karinę ataką.
Kas sukūrė filmą?
Režisieriai Yuval Abraham ir Rachel Szor, anksčiau pelnę „Oskarą“ už „No Other Land“. Filmą prodiusavo „The Guardian“.
Kur galima pamatyti „NAZA“?
Filmas rodomas JK kino teatruose ir daugiau nei 50 šalių, o nuo lapkričio pabaigos bus nemokamai prieinamas „The Guardian“ svetainėje.
Kaip į filmą reagavo Izraelis?
Dešiniųjų politikai kaltino kūrėjus išdavyste, premjeras B. Netanyahu žadėjo įstatymus atimti pilietybę „šmeižiantiems“ karius, o kai kurie Izraelio žurnalistai tokią reakciją kritikavo.
Šaltiniai
- The Guardian: 'Tough to watch, impossible to ignore': what the reviewers say about NAZA documentary, 2026-10-16
- The Guardian: From ovations in Venice to death threats in Israel: the extreme responses to NAZA documentary, 2026-09-19
- Democracy Now!: NAZA Film on Gaza Genocide Wins Venice Special Jury Prize, 2026-09-14
- Wikimedia Commons: Tel Aviv Skyline at night (Okruz, CC BY-SA 4.0)
- Wikimedia Commons: Yuval Abraham and Rachel Szor with the Special Jury Prize for 'Naza' (Ondine Goat, CC BY-SA 4.0)
Prisijunk, kad komentuotum
Dar niekas nekomentavo. Būk pirmas.