Tuštėja Suomijos pasienio gyvenvietės ir tai kelia nerimą

Ilgametė Suomijos draugystė su Rusija ir nuolatinė pagalba pasieniečiams

Prie rytinės Suomijos sienos gyvenantys žmonės labai padėjo pasieniečiams vykdant pasienio kontrolę. Jau kelis dešimtmečius vietos gyventojai pirmieji pastebėdavo įtartiną veiklą pasienio ruože ir apie tai nedelsiant informuodavo pareigūnus.^[1]

Deja, šiandien susiklostė tokia situacija, kai prie rytinės sienos esantys kaimai tuštėja, kas gali neigiamai paveikti ir pačią valstybės sienų apsaugą.

Janis Kiesis (Jani Kiesi) su žmona Aule Rantanen (Auli Rantanen) gyvena už poros šimtų metrų nuo Rusijos ir Suomijos sienos netoli Vainikala Lapenrantoje, Hivaniemi kaime. J. Kiesio tėvai taip pat gyvena Pihapiri.

Pats vyras dirba už 20 kilometrų, Lapenrantos centre. Jis taip pat gali dirbti iš savo namų, nors kartais kildavo problemų su interneto ryšiu. Tačiau tokių asmenų nėra daug, o pasienio regiono gyventojų rytiniuose regionuose mažėja tiek dėl stringančio paslaugų tiekimo, tiek dėl gyventojų senėjimo.

„Dingo paslaugos, dingo ir gyventojai. Čia dabar labai tylu“, - „Yle“ žurnalistams atviravo J. Kiesis.

Visgi, pasak jo, nors kaimynystėje stovintys namai nebegyvenami, jis pats čia jaučiasi saugiai. Šeimos ramybe saugoja aptvare budintis vilkšunis, kiemas stebimas vaizdo kameromis.

„Pasieniečių automobiliai kasdien pravažiuoja pro šalį po kelis kartus, o danguje kas savaitę skrenda sraigtasparnis“, – pasakojo J. Kiesis.

Prie Suomijos pasienio tuštėjimo prisideda ir valdžia

Metų pradžioje keturi prieglobsčio prašytojai nelegaliai kirto rytinę sieną Parikaloje. Apie juos pasieniečiams pranešė vietos gyventojas. Labai dažnai prie sienos gyvenantys žmonės praneša, jei prie sienos atsitinka kažkas neįprasto.

„Kartais atrodo, kad technine priežiūra pasitikima kiek per daug. Būtų gerai, jei pasienio regionas būtų apgyvendintas“, - neslepė J. Kiesis.

Lapenrantos Nuijama taip pat yra prie pat rytinės sienos. Suiko kaime gyvenantis Petris Kuoka (Peteri Kuokka) nerimauja dėl jau tik porą šimtų gyventojų turinčios Nuijamos ateities. Lapenrantos miesto valdžia jau pareiškė, kad nori uždaryti ir Nuijamos mokyklą ir biblioteką.

„Jeigu šis kaimas bus apleistas, tai bus žinia už sienos laukiantiems asmenims, kad čia tylu ir čia lengva atvykti“, - perspėjo P. Kuoka.

Technologijos ir pasienio tvora padidina saugumą, bet žmogiškasis veiksnys išlieka

Gynybos komiteto pirmininkas, parlamentaras Juka Kopra (Jukka Kopra) mano, kad svarbu išlaikyti Rytų Suomijos gyvybingumą. Anot J. Kopros, žmonių skaičiaus mažėjimas pasienyje nekelia tiesioginio pavojaus saugumui, tačiau pasienio regiono gyventojai ženkliai prisidėdavo prie pasienio kontrolės.

„Jokiu būdu nereikėtų nuvertinti naujų technologijų svarbos. Taip pat svarbu, kad pasienyje pastatytume pakankamai naujų tvorų. Kartu su tuo atsiranda nauja kontrolės technologija, kuri padeda kontroliuoti sienas“, - teigė J. Kopra.

Pietryčių Suomijos sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Heikis Atiainenas (Heikki Ahtiainen) gyventojų skaičiaus mažėjimo taip pat nelaiko pavojumis saugumui, tačiau pabrėžia gyventojų svarbą.

„Pasienio regione gyvenantys žmonės labai jautriai mato ir reaguoja, jei pasienio zonoje juda svetimi ar nepažįstami žmonės ir apie juos praneša -, patikslino H. Atiainenas. – Turime tvorą per visą rytinę sieną, bet jokia tvora ar technologija negali pakeisti žmogaus. Taip, mums vis dar reikia žmonių.“