Legendinio Darvazo kraterio gali nebelikti
Valstybinio koncerno „Turkmengaz“ specialistai parengė Karakumų dykumoje esančio dujų kraterio Darvazo, užsidegusio daugiau negu prieš 50 metų, gesinimo projektą.
Sprendimas jį užgesinti priimtas nepaisant to, jog krateris tapo vienu iš turistų traukos centru. Liaudyje gavęs „Pragaro vartų“ pavadinimą, jis nuo 2018 m. oficialiai vadinasi „Karakumų švytėjimu“.
„Parengėme projektą, kurio esmė – sumažinti į šį avarinį gręžinį patenkančių dujų kiekį“, – patikslino koncerno Mokslinių tyrimų instituto gamtinių dujų laboratorijos vadovė Irina Lurjeva. Tiesa, pasiūlymui dar turi pritarti atitinkamos instancijos.
Darbus apsunkina sudėtinga geologinė sandara
Pasak jos, radimvietė, kurioje įvyko gaisrą sukėlusi avarija, yra labai sudėtingos geologinės sandaros, kurią apibūdina nelabai giliai nuo paviršiaus – iki 1 tūkst. metrų, esantys gausūs labai plonų uolienų sluoksniai.
„Avarija taip pat įvyko netoli paviršiaus, kai įgriuvo gręžinio kamienas“, – patikslino I. Lurjeva. Gaisras tęsiasi, nes radimvietę nuolat pasiekia nereguliuojamas, tarp žemės sluoksnių prasiveržiantis, dujų srautas.
Instituto mokslininkai nagrinėjo įvairius degančio kraterio gesinimo variantus ir priėjo išvados, kad vienintelis realus – išgręžti gręžinį netoliese ir į jį nukreipti dujų srautą. „Tokiu būdų galima sustabdyti nereguliuojamą dujų patekimą, tai yra, pasiimti daugiau, negu duoda pati gamta“, – paaiškino laboratorijos vadovė.
Prezidentas Gurbangulis Berdimuhamedovas – išteklius reikia ne deginti, o parduoti
Dujinis krateris Karakumų dykumoje, per 266 km nuo Ašchabando, atsirado 1971 m., kai įgriuvo dujų žvalgybai skirta šachta. Netrukus 60 metrų skersmens ir 20 metrų gylio duobę žmonės pakrikštijo „Pragaro vartais“. Iš kraterio kylantys ugnies stulpai, kurie susiformuoja degant gamtinėms dujoms, gali būti iki 15 metrų aukščio.
2022 m. pradžioje tuometinis šalies prezidentas Gurbangulis Berdimuhamedovas pareikalavo, kad vyriausybė rastų problemos sprendimo būdą ir gaisrą likviduotų. Pasak jo, dirbtinai sukurta deganti ertmė kenkia ne tik aplinkai, bet ir netoliese gyvenantiems žmonėms. Taip pat jam užkliuvo, kad ištekliai, kurie galėtų būti pelningai parduoti, o pinigai panaudoti šalies labui, dabar tiesiog sudega.
Žavingoji Karakumų dykuma ir jos paslaptys
Karakumai, Turkmėnijos Karakumai, Garagum, smėlingoji dykuma Turkmėnijoje, Turano žemumoje, tarp Amudarjos slėnio ir Kopetdago kalnų. Plotas apie 350 000 km2. Paviršius – kalvota lyguma, žemėjanti vakarų link, susidariusi iš aliuvinių smėlingų ir molingų nuosėdų. Pagal reljefą Karakumai skirstomi į Užunguzės Karakumus (Karakumų šiaurinė dalis; didžiausias aukštis 203 m), Centrinius, arba Žemutinius, Karakumus (į pietus nuo Unguzo duburio; aukštis iki 170 m) ir Pietryčių Karakumus (200–500 metrų).
Smėlio kalvagūbrių santykinis aukštis nuo 3–30 m (Pietryčių ir Centriniuose Karakumuose) iki 40–60 m (Užunguzės Karakumuose). Yra barchanų. Daubose druskožemiai, takyrai. Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –2 °C šiaurėje iki 3 °C pietuose (absoliutusis minimumas atitinkamai –28 ir –16 °C), liepos – 30–32 °C (absoliutusis maksimumas 49 °C). Dideli (iki 50 °C) paros temperatūros svyravimai. Kritulių 60–150 mm per metus, pietuose iki 250 mm; daugiausia lyja kovą–balandį. Būna smėlio audrų. Karakumų pietryčiuose teka (ir baigiasi smėlynuose) Harirudas ir Murgabas. Pietinę dalį kerta Karakumų kanalas. Dideli gruntinio vandens ištekliai. Auga efemerai, baltųjų ir juodųjų saksaūlų, akacijų sąžalynai; upių slėniuose yra tuopų miškų, nendrynų, pelkių. Auginama avys, kupranugariai. Gaunama gamtinės dujos (Šatlyko, Ačako telkiniai). Oazės prie upių ir kanalo.
