<h2>Turkija tapo išsigelbėjimu rusams</h2>
<p>Vykstant karui Ukrainoje, Turkija išlieka viena iš nedaugelio neutralių valstybių. Tai reiškia, kad milijonus rusų svečių kasmet sutraukianti Turkija pastaraisiais mėnesiais susiduria su didesniu nei įprasta Rusijos piliečių antplūdžiu.</p>
<p>Jei Vakaruose Rusijos piliečiai ar jų verslai greitai tapo nepageidaujami, Turkijoje situacija yra visiškai priešinga. Šios šalies valdžia ne tik nevengia bendradarbiavimo su Rusija, bet net ir siūlo supaprastintą Turkijos pilietybės gavimo schemą nuo sankcijų iš savo tėvynės bėgantiems oligarchams ir pasiturintiems rusams[1].</p>
<blockquote>
<p>Pastaruoju metu būtent šios šalies piliečiai yra pagrindiniai nekilnojamojo turto pirkėjai Turkijoje, o investavę bent 400 000 dolerių, už tai mainais gauna pilietybę.</p>
</blockquote>
<p>Turkijos valdžia stiprina ir finansinius saitus su Rusija: Sočyje neseniai viešėjęs Turkijos prezidentas pranešė apie susitarimą pradėti naudoti rublį dvišalėje prekyboje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/meric-dagli-urnkbwncely-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rusai suskubo pirkti nekilnojamąjį turtą Turkijoje</h2>
<p>Rusijos piliečiai šiuo metu yra pagrindiniai nekilnojamojo turto pirkėjai Turkijoje. Turkijos statistikos agentūros duomenimis, 2022 m. vasario-birželio mėnesiais, skirtingų nekilnojamojo turto vienetų įsigijo beveik 5 000 rusų[2].</p>
<p>Tokia statistika stebėtis neverta. Turkija išliko neutrali Rusijos invazijos į Ukrainą klausimu. Nuo Rusijos politikos pasmerkimo susilaikoma ne tik socialiniu aspektu: rusai Turkijoje išvengia ir bet kokių finansinių sankcijų, todėl gali išsaugoti Vakarų sankcionuojamą turtą ir į Turkiją perkelti savo verslo veiklas.</p>
<blockquote>
<p>Be to, kaip jau minėta, bet kuriam užsieniečiui, kuris investuoja arba perka nekilnojamąjį turtą, kurio vertė viršija 400 000 dolerių, Turkijos valdžia mainais suteikia Turkijos pilietybę.</p>
</blockquote>
<p>Turkijos pasas per tris-keturis mėnesius suteikiamas ir kiekvienam, investavusiam ne mažiau kaip 250 000 dolerių į nekilnojamąjį turtą, vyriausybės obligacijas, bendroves, investicinius fondus ar vietos banko sąskaitą. </p>
<p>Manoma, kad būtent pilietybės suteikimo per investicijas schema paskatino tikrą rusų atvykėlių į Turkiją bangą. Nuo 2018 m., kai Turkija ėmė taikyti pilietybės užsienio piliečiams suteikimo schemą, ji labiausiai domino Artimųjų Rytų piliečius.</p>
<blockquote>
<p>Pavyzdžiui, 2018–2021 m. Turkijos pilietybę įgijo apie 20 000 užsienio piliečių, tarp kurių daugiausia buvo iraniečių, irakiečių ir afganų.</p>
</blockquote>
<p>Šią tendenciją staiga pakeitė karas Ukrainoje. Jei anksčiau rusai Turkiją matė tik kaip patrauklią atostogų kryptį, dabar ši šalis tampa tikru prieglobsčiu rusų verslams ir galimybe nevaržomam gyvenimui tęsti.</p>
<p>Remiantis Turkijos statistikos instituto duomenimis, 2022 m. vasario mėnesį, palyginti su praėjusiais metais, būsto pardavimai ne turkų kilmės pirkėjams padidėjo 55 %. Pardavimai Rusijos pirkėjams išaugo 96 %[3].</p>
<p>Kaip teigia tarptautinės NT kompanijos „Tranio" komercijos direktorė Jelena Milišenkova, Turkijos pilietybės suteikimo schema rusams turi net keletą privalumų, pavyzdžiui, pagal ją pareiškėjai gali įsigyti nekilnojamojo turto labiausiai išvystytuose Stambulo ar Antalijos rajonuose. Būtent čia galima tikėtis greičiausios ir didžiausios investicijų versle ar NT grąžos. </p>
<p>Tuo tarpu tarptautinės nekilnojamojo turto skatinimo asociacijos GIGDER pirmininko pavaduotojas Bayram Tekce teigia, kad Turkijos pilietybė rusams tapo „planu B":</p>
<blockquote>
<p>„Šiais metais į Turkiją atvyksta kitokie rusai nei ankstesniais metais. Tokie, kokius įprastai matome Nicoje ar Žydrajame Krante, kurie turi geresnes pajamas, geresnį išsilavinimą ir ieško būdų, kaip pakeisti savo gyvenimą."</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gautier-salles-7r9sodnd81k-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Turkijos neutralumas palankus pačiai valstybei</h2>
<p>Turkija netaiko Rusijai sankcijų, toliau perka rusiškus energijos produktus, turkų oro linijos vykdo daugybę skrydžių į Rusiją, o keli oligarchai jau kuris laikas yra nutūpę Turkijos kurortuose. Įdomu, kad būtent Turkijos pakrantėse galima pastebėti ne vieno JAV ar kitų Vakarų šalių sankcionuotų rusų oligarcho jachtas ir kitus prabangius pirkinius[4].</p>
<blockquote>
<p>Turkijos uostuose buvo pastebėtos ir Romanui Abramovičiui priklausančias 438 mln. dolerių vertės „Eclipse" ir 474 mln. dolerių vertės „Solaris" jachtos. </p>
</blockquote>
<p>Turkija aktyviai skatina sankcionuotų rusų turtuolių ir verslų investicijas, taip siekdama sustiprinti savo ekonomiką. Dar kovo pabaigoje Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu teigė, kad į šalį priimtų Rusijos oligarchus, kuriems taikomos sankcijos tiek kaip turistus, tiek kaip investuotojus, jei tik jų verslo sandoriai atitiktų tarptautinę teisę[5].</p>
<blockquote>
<p>Kiek anksčiau prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad „tam tikros kapitalo grupės" galėtų Turkijoje vystyti savo veiklas. </p>
</blockquote>
<p>Be to, R. T. Erdoganas rugpjūčio 5 d. Sočyje vykusiame susitikime su Vladimiru Putinu paskelbė, jog prezidentai sutarė pradėti naudoti rublį dvišalėje prekyboje.</p>
<blockquote>
<p>„Per susitikimą Sočyje su V. Putinu susitarėme dėl rublio kaip piniginio vieneto prekyboje. Kadangi ketiname prekiauti rubliais, tai neabejotinai bus didelis pajamų šaltinis ir Turkijai, ir Rusijai. Ir dar yra Mir kortelė. Šiuo metu ją priima penki mūsų bankai. Šiuo klausimu daromi reikšmingi žingsniai, kurie galiausiai pagerins Rusijos turistų viešnagės sąlygas. Jie galės pirkti ir mokėti už viešbučius. Dėl to šio vizito metu vyko mūsų šalių centrinių bankų vadovų pokalbiai", – teigė R. T. Erdoganas[6].</p>
</blockquote>
<h2>Rusijos ir Turkijos dvišalė prekyba bus padidinta iki 100 mlrd. dolerių</h2>
<p>Šiuo metu Rusijos ir Turkijos dvišalė prekyba siekia apie 23,5 mlrd. dolerių ribą, o abi šalys įsipareigojo iki 2030 m. ją padidinti iki 100 mlrd. dolerių.</p>
<p>Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas po Rusijos ir Turkijos prezidentų derybų žurnalistams sakė, kad jie kalbėjo ir apie dujų eksportą į Turkiją bei sutarė už jas iš dalies taip pat atsiskaityti rubliais.</p>
<p>Rusija yra viena iš pagrindinių energijos tiekėjų Turkijai. 2021 m. Rusija Turkijai tiekė ketvirtadalį jos importuojamos naftos ir maždaug pusę perkamų dujų.</p>
<p>Vis dėlto Turkija, siekdama naudos sau, gali prisižaisti su ugnimi. Itin artimus partnerystės ryšius su Rusija palaikančiai šaliai gali grėsti antrinės sankcijos[7]. Taip Turkijos bankininkams aiškino JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas Wally Adeyemo, kuris birželio mėnesį lankėsi Ankaroje[8]. </p>
