<h2>Nukentėjusiam turizmo verslui – kompensacijos ir iki 3 eurų subsidijos už žmogų</h2>
<p>Užsitęsusi COVID-19 pandemija, o dabar ir karas Ukrainoje nemenkai nuskausmino Lietuvos atvykstamąjį turizmą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ėmėsi gelbėti skęstančio turizmo verslo ir patvirtino dvi šiam sektoriui reikalingas pagalbos priemones, kurių bendra suma siekia 4 mln. eurų. Tačiau turizmo verslo atstovai tai vadina menka pagalba ir kone pasityčiojimu, kai už kiekvieną turistą pažadėta mokėti 3 eurų subsidiją. Tuo tarpu net ir Egiptas sugebėjo per pandemiją merdėjusiam turizmui skirti kur kas daugiau.</p>
<p>Pagalbos priemonėms pritarusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija atkreipia dėmesį, kad jomis galės pasinaudoti tik nuo COVID-19 nukentėjęs turizmo verslas. Štai pirmoji pagalbos priemonė „Dalinis pastoviųjų išlaidų kompensavimas klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjams“ yra skirstoma į du modelius: pirmuoju būtų galima kreiptis dėl kompensacijos, kuri padengtų iki 50 proc. sąskaitų už gamtines dujas, šilumos tiekimą, elektros energiją, tačiau tik tiems paslaugų tiekėjams, kurių pajamos lyginant 2020 m. su 2019 m., sumažėjo 40 proc. ar daugiau[1].</p>
<p>Antrasis modelis numato, kad vėliau nei 2019 m. įsisteigę apgyvendinimo paslaugų tiekėjai, kurie 2021 m. patyrė bent 1 euro nuostolį, galės kreiptis dėl vienkartinės išmokos, siekiančios iki 100 eurų už vieną kambarį. Priemonė startuos gegužės 2-ąją, o paraiškas bus galima teikti iki gegužės 16 d.</p>
<p>Antrąja priemone „Subsidijos atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams“ numatoma skirti iki 3 eurų subsidiją už vieną turistą iš užsienio, jei kelionių organizatoriaus apyvarta 2021 m. sumažėjo 30 proc. ar daugiau. Priemonė pradės veikti jau balandžio 25 d., o paraiškas bus galima teikti iki gegužės 9 d.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/parama-2-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Žmonės galvoja, kad Lietuvoje krenta bombos</h2>
<p>Tuo tarpu turistų kiekis Lietuvoje sparčiai menksta ir dėl užsienio žiniasklaidoje piešiamo liūdno Lietuvos paveikslo. Esą kelionės į mūsų šalį masiškai atšaukiamos, nes asmenys susidaro tokią nuomonę, lyg Lietuva būtų pačioje fronto linijoje ir į ją vykti būtų nesaugu. Todėl Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigia, kad ypatingai svarbi šiuo atveju yra tinkama komunikacija, mat reikia žmones raminti, kad Lietuva – saugi valstybė[3].</p>
<blockquote>
<p>Anot gidės Skaidros Kulakauskienės, Vakarų europiečiai blogai mokėsi geografiją ir galvoja, kad „Lietuvoje beveik krenta bombos“.</p>
</blockquote>
<p>S. Kulakauskienė teigė kalbėjusi ir su kitais pažįstamais gidais, dirbančiais ir su amerikiečiais, ir su turų operatoriais, organizuojančiais keliones, ir paaiškėjo nerimą keliantys ženklai.</p>
<blockquote>
<p>„Anuliacijos siekia ir 99,9 proc.“, – teigė S. Kulakauskienė[3].</p>
</blockquote>
<p>Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė teigia pasigendanti komunikacijos, kad Lietuva yra saugi šalis keliauti. Tačiau Seimo narys, konservatorius Andrius Kupčinskas laikosi nuomonės, kad savo turimomis lėšomis Lietuva nepakonkuruos, tačiau būtų galima kalbėti apie kooperavimąsi su kitomis Baltijos šalimis ir vykdyti bendrą informacinę kampaniją.</p>
<p>Prakalbus apie paramą nukentėjusiam turizmo verslui, A. Kupčinskas atkreipė dėmesį, kad maksimali galima suma turizmo agentūrai galėtų būti skiriama apie 30 tūkst. eurų, o nukentėjusioms dėl neatvykusių turistų – ir 50 tūkst. eurų.</p>
<p>Tiesa, politikai pabrėžia, kad paramai skiriamas biudžetas ne „guminis“, tad skiriama 4 mln. eurų suma – jau galutinė. Tačiau Ž. Gavelienė tokią valdžios pagalbą pavadino „neadekvačiai maža“, kuri ne tik kad įmonėms neleis ieškoti naujų darbuotojų, galinčių „išsukti“ merdėjantį turizmo verslą, bet ir nepadės ieškoti naujų rinkų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/keliones-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Atvykstančiųjų – ženkliai sumažėjo</h2>
<p>Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis pristatė pranešimą, iš kurio matyti itin liūdna dabartinė Lietuvos situacija.</p>
<blockquote>
<p>Į Lietuvą 2019 m. atvykusių turistų skaičius buvo 2 874,9 tūkst., o jau 2020-aisiais smuko iki 936,5 tūkst. Ženkliai sumažėjo ir turistų, pasinaudojusių kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių paslaugomis, mat 2019 m. jis siekė 132,2 tūkst., 2020-aisiais – 6,2 tūkst. ir 2021 m. išankstiniais duomenimis, sudarė 8,3 tūkst.[5]</p>
</blockquote>
<p>Pastaraisiais metais beveik perpus sumenko ir apgyvendintų turistų skaičius, kuris 2019 m. sudarė 938 tūkst., o štai jau 2020 m. nukrito iki 511,6 tūkst., o 2021 m. nesustojo ir pasiekė 505,4 tūkst.</p>
<p>Tačiau net ir esant tokiems skaičiams, V. Jurgutis vilties nepraranda ir tiki, kad šie metai bus „lūžio metai“, kai kelis metus iš eilės žemyn judėjusi turizmo kreivė ims pagaliau kilti į viršų. Anot jo, balandžio mėnesį jau startavo rinkodaros kampanijos Prancūzijos ir Izraelio rinkoms, o artimiausiu metu pasirodys ir Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Lenkijoje ir kitur[5].</p>
<p>Visgi, kritikos valdančiųjų sprendimams turėjo Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas Udrius Armalis, mat Lietuvoje reikia gelbėti ne stambųjį, o smulkųjį turizmo verslą, kuris sumokėjo net 95 proc. visų mokesčių, o štai „Novaturas“, kuriam buvo skirta 19 mln. eurų parama, sumokėjo vos 5 proc. mokesčių.</p>
<p>Anot U. Armalio, 4 mln. eurų parama nukentėjusiam turizmo sektoriui yra maža, o štai net ir tokia šalis kaip Egiptas už atvežtą turistą per pandemiją moka 10 eurų subsidiją, o iki pandemijos Turkija esą mokėjusi 100 eurų kompensaciją už turistų atvežimą.</p>
