Juodasis laikotarpis paskolų turintiems nesibaigia – laukia dar vienas palūkanų normų didinimas
Pastarojo laikotarpio finansinės naujienos į paširdžius ypač kerta tiems, kurie turi paskolų. Liepos pabaigoje Europos Centrinis Bankas (ECB) vėl, jau devintą kartą iš eilės, padidino bazines palūkanas euro zonoje – šį kartą jau 25 baziniais punktais[1].
Refinansavimo palūkanų norma padidinta iki 4,25 proc. ir išliko didžiausia nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų, o indėlių palūkanų norma pakelta iki 3,75 proc., o tai reiškia, kad ji yra aukščiausiame per pastaruosius 22 metus lygyje.
ECB bazines palūkanas per šį ciklą, pradėtą pernai liepą, didino iki šiol neregėtai sparčiai – iš viso 4,25 procentinio punkto. Taip buvo siekiama pažaboti infliaciją, prasidėjusią dėl energijos ir maisto produktų brangimo, paskatinto Rusijos invazijos į Ukrainą.
Tačiau ir tai, regis, nėra pabaiga. ECB šiuo metu tyli dėl to, ar rengiasi ir toliau didinti palūkanų normas, tačiau su vidinėmis diskusijomis susipažinę ekspertai teigia, kad būtent taip ir bus pasielgta.
Be to, situacija įtempta lieka ir už Atlanto. Neseniai JAV Federalinės rezervų sistemos pirmininkas pareiškė, kad centrinis bankas ir toliau didins palūkanų normas, nes infliacija išlieka „per didelė“.
ECB palūkanų normas gali pakelti ir dešimtą kartą iš eilės
Dalis ekspertų pastebi, kad ECB vadovės Christine Lagarde vengimas duoti aiškų ženklą dėl pagrindinės Europos Sąjungos (ES) finansų institucijos politikos kelią dideles įtampas Bendrijoje.
Rugpjūčio 25 d. vykusiame posėdyje ECB pirmininkė vėl akcentavo, kad infliacija išlieka „nenugalima“, tačiau ji tiesiai neaptarė ateinančio ECB posėdžio, kuris vyks rugsėjo 14 d., sprendimo[2].
ECB vadovė Ch. Lagarde ne kartą yra sakiusi, kad palūkanų normos bus didinamos tol, kol sumažės spaudimas vartotojų kainoms, tačiau ekonomikos ekspertai mano, kad neigiama pirkimo vadybininkų indekso (PMI) perspektyva ir kiti ekonomikos augimo lėtėjimo požymiai gali paveikti šiuos sprendimus[4]. Juk praėjusią savaitę paskelbtame PMI nustatyta, kad bloko verslo aktyvumas yra žemiausias nuo 2020 m. Nustatyta, kad smarkiai susitraukė paslaugų sektorius ir toliau mažėjo gamybos sektorius, o labiausiai nukentėjo didžiausia ES ekonomika Vokietija[4].
Būtent siekiant stabilizuoti padėtį, ECB didina skolinimosi palūkanų normą. Liepos mėnesį devintą kartą iš eilės padidinęs palūkanų normą 25 baziniais punktais, jis padidino indėlių palūkanų normą iki 3,75 proc., o tai yra bendras ilgametis rekordas.
Tačiau nors euro zonos infliacija rodo mažėjimo požymius ir liepos mėnesį sumažėjo iki 5,3 proc., ji tebėra gerokai didesnė už ECB vidutinio laikotarpio tikslą – 2 proc. Pagrindinė infliacija (be energijos ir maisto kainų, kurios laikomos labiau kintančiomis) taip pat tebėra didelė – 5,5 proc. Dėl to, vis daugiau ECB pareigūnų privačiai ir viešai klausia, ar papildomas pinigų politikos griežtinimas yra būtinas.
Finansų ekspertai Davidas Powellas ir Maeva Cousin iš „Bloomberg Economics“ prognozuoja, kad galiausiai ECB, atsižvelgdamas į bazinę infliaciją, vis dėlto padidins palūkanų normą. Ekonominės politikos tyrimų centro (CEPR) mokslo darbuotojas ir EFG banko vyriausiasis ekonomistas Stefanas Gerlachas taip pat teigia, kad ECB pareigūnai vis dėlto norės išlikti atsargūs toliau didindami palūkanų normas, nors nuomonės vis dažniau išsiskiria.
„Rizikos balansas tikrai pradeda keistis. Kai kurie ECB valdytojai nerimaus, kad tolesnis pinigų politikos griežtinimas gali pastūmėti euro zoną į recesiją kitais metais“, – pridūria S. Gerlachas.
Tuo tarpu ekonomistas Holgeris Schmiedingas prognozuoja, jog daugiau šansų, kad ECB palūkanų normos nekels. Tačiau bene visi ekspertai nesutaria dėl to, ar palūkanų normų didinimo pauzė būtų laikina, ar iš tikrųjų šios politikos pabaiga.
„Didelė rizika, kad bet kokia pauzė reikštų palūkanų normų didinimo ciklo pabaigą. Štai kodėl dabartinės ECB finansų politikos šalininkai tikriausiai vis dar sieks, kad palūkanų normos būtų didinamos rugsėjo mėnesį ir tai būtų paskutinis palūkanų normų didinimas. Šiuo metu tikimybė iš tikrųjų yra 50 ant 50“, – aiškina Carsten Brzeski, pasaulinis makroekonominių tyrimų vadovas ir vyriausiasis ING euro zonos ekonomistas.
JAV Federalinė rezervų sistema net neslepia – palūkanų normos augs
JAV Federalinės rezervų sistemos pirmininkas Jerome’as Powellas kasmetiniame centrinių bankų vadovų susitikime neseniai atvirai pareiškė, kad centrinis bankas ir toliau didins palūkanų normas, nes infliacija išlieka pernelyg didelė, o nors kainų augimo tempas sumažėjo nuo aukščiausio lygio, jis tebėra didesnis nei FED nustatytas 2 proc. tikslas[5]
JAV infliacija per metus pasiekė 3,2 proc., o pagrindinė palūkanų normų riba dabar yra 5,25 proc. – aukščiausia per 22 metus ir jau buvo didinama 11 kartų iš eilės.
„Tai, kad palūkanų normos bus didinamos, yra labai svarbus veiksnys: nors infliacija sumažėjo nuo aukščiausio lygio, o tai yra sveikintinas reiškinys, ji tebėra per didelė. Esame pasirengę prireikus toliau didinti palūkanų normas ir ketiname laikytis ribojamosios politikos, kol įsitikinsime, kad infliacija tvariai mažėja ir artėja prie mūsų tikslo“, – sakė J. Powellas.
Pasak J. Powello, sunku tiksliai nustatyti, kiek aukštesnė už neutralią palūkanų normą yra dabartinė bazinė palūkanų norma, todėl sunku įvertinti, kiek FED riboja augimą ir infliaciją.
„Pastaruoju metu sumažėjusios bazinės infliacijos, atmetus maisto ir energijos kainas, rodikliai buvo sveikintini, tačiau du mėnesiai gerų duomenų yra tik pradžia to, ko prireiks, kad atsirastų pasitikėjimas, jog infliacija tvariai mažėja“, – situaciją apibendrina J. Powellas[6].
Lietuvai reiškia ruoštis: galime sulaukti itin sunkaus laikotarpio
Kaip teigia ekonomistas Tadas Pikčiūnas, nuo 2020 metų JAV centrinis bankas į apyvartą paleido 80 proc. naujų dolerių, o tai reiškia, kad pinigų kiekio prieaugis JAV per 3 metus siekia 375 proc. Eksperto teigimu, būtent dėl tokių valdžios veiksmų didėja ir infliacijos augimo tempai, auga nedarbas. Atkreipiamas dėmesys, kad rugpjūčio mėnesį nedarbo lygis JAV siekė 3,5 proc., o ilgalaikis nedarbo lygio vidurkis JAV jau siekia 5,72 proc[7].
Ekonomisto T. Pikčiūno teigimu, dėl pasaulinės pinigų politikos, Lietuvoje taip pat galima susidurti su problemomis, o Lietuvos centrinis bankas realiai, nesiima jokių veiksmų.
„Mes, Lietuviai, galime tik abejingai stebėti tai ką daro JAV centrinis bankas ir laukti kur kas blogesnių padarinių. Jeigu JAV vidutinis 30 metų būsto paskolos vidurkis šiuo metu yra 2823 JAV dolerių/per mėnesį, o 2021 metais mediana siekė 1672 JAV dolerių/per mėnesį, tai toliau keliant palūkanų normas netrukus matysime ne didesnes įmokas, o bankrotus. Tikėtinos labai rimtos problemos nekilnojamojo turto rinkoje“, – perspėja T. Pikčiūnas.
Tuo tarpu „Citadele“ ekonomistė Simona Striževska taip pat antrina ir sako, kad augančios kainos ir palūkanos neramina daugelį[8]. Ekonomistė sako, kad vienareikšmiškai įvertinti situaciją sudėtinga, nes padidintos palūkanų normos kol kas neatsispindi ekonominiuose rodikliuose bei gyventojų, verslo ir vyriausybių skolinimosi išlaidose, o tai gali per artimiausią ketvirtį toliau lėtinti ekonominius procesus.
Ekonomistės S. Striževskos teigimu, dėl to, artimiausiu metu bus svarbu, kiek stiprus išliks ekonomikos duomenų srautas, nes tai turės labai didelės įtakos centrinių bankų veiksmams. Jei vartojimas reikšmingai nesumažės, centrinių bankų susirūpinimas dėl infliacijos grįžimo galėtų reikšti, kad aukštesnės palūkanų normos išliks ilgesnį laiką.
Ekonomistė taip pat teigia, kad žvelgiant į tikėtinas būsimų sandorių kainas finansų rinkose, per ateinančius 2–3 metus centrinių bankų palūkanų normos JAV negalėtų nukristi žemiau 4 proc., o euro zonoje – žemiau 2,75–3,00 proc. Tai reiškia, kad ir euro zonos paskolų gavėjams aktuali Euribor norma per ateinančius kelerius metus gali stabilizuotis būtent šiame intervale.
