Masiniai protestai prieš imigraciją Europoje: piliečiai reikalauja kontroliuoti nacionalinę tapatybę ir sienas
Šį savaitgalį visoje Europoje kilo didelio masto protestai prieš masinę migraciją. Dešimtys tūkstančių žmonių susirinko Airijoje, Anglijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje, reikšdami nepasitenkinimą dabartine migracijos politika, kurią, jų manymu, diktuoja Briuselis ir globalistų vadovaujamos vyriausybės[1].
Protestus skatino didėjantis susirūpinimas nacionaliniu saugumu, viešųjų paslaugų perkrova bei kultūrinės tapatybės ir pasitikėjimu grįstų visuomenių žlugimas. Ypač stipriai nepasitenkinimą išreiškė dirbančiųjų klasės ir kaimo vietovių bendruomenės.
Dubline į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių: kai kurie šaltiniai mini apie 10 000, kiti net iki 100 000 dalyvių. Protestas buvo siejamas su 1916 metų Velykų sukilimo metinėmis. Žmonės žygiavo su Airijos trispalvėmis ir šūkiais „Irish Lives Matter“, „Ireland for the Irish“, „Ireland is Full“, protestuodami prieš nuolatinį migracijos srautą.
Airijos UFC čempionas Conoras McGregoras, aktyviai pasisakantis prieš vyriausybės migracijos politiką, paragino dalyvius išlaikyti pagarbą: „Mes čia ne tam, kad kurstytume neapykantą, bet tam, kad parodytume, kaip Airijos vyriausybė mus nuvylė.“
Nepaisant susidūrimų su kairiųjų ekstremistų ir liberalų grupėmis, pagrindinis protestas Dubline išliko taikus. Protestuotojai pabrėžė, kad masinė migracija kelia grėsmę šalies socialinei sanglaudai, infrastruktūrai ir kultūriniam identitetui.
Airijoje protestai persipynė su istorinėmis nuotaikomis ir reikalavimais keisti politiką
Dubline vykęs protestas oficialiai buvo pristatytas kaip Velykų sukilimo pagerbimas, prasidėjęs 14 valandą Prisiminties sode Parnell aikštėje. Tuo pat metu GPO aikštėje kairiosios organizacijos, įskaitant Sinn Féin, Leiboristus ir Žaliuosius, surengė priešpriešinį mitingą „United Against Racism“, pasisakydami už atvirą migraciją.
Abu renginiai praėjo be didesnių incidentų, nors įtampa tarp protestuojančių grupių buvo akivaizdi. Protesto dalyviai nešė Airijos vėliavas, dėvėjo atributiką su „Make Ireland Great Again“ šūkiais ir skandavo „Get them out“ bei „Sinn Féin are traitors“. Prie protestuotojų prisijungė keli Dublino miesto tarybos nariai: Malachy Steenson, Gavin Pepper ir Philip Sutcliffe, bei Fingal tarybos narys Patrick Quinlan.
Cllr Steenson pabrėžė: „Šie laikai yra išties įkvepiantys. Mes naudojame iškovotas tarybos vietas, kad paskleistume žinią: ši šalis turi būti valdoma jos žmonių, jų pačių labui.“ Gavin Pepper savo kalboje ragino pasiruošti masinėms deportacijoms ir pabrėžė: „Pirmiausia turi rūpėti Airijos žmonės mūsų pačių šalyje.“
Philip Sutcliffe pasisakė prieš vyriausybę, sakydamas: „Ji neatstovauja Airijos žmonėms.“ Protestuotojai taip pat ragino registruoti savo vaikus balsuoti ateinančiuose rinkimuose. C. McGregoras, prieš protestą pasidalinęs vaizdo įrašu pabrėžė, kad tai svarbi diena Airijai, skirta atminti „drąsius mūsų tautos didvyrius“ ir parodyti nepritarimą dabartinei vyriausybei.
Protestai ir socialinė įtampa auga visoje Europoje
Panašios nuotaikos tvyrojo ir kitose šalyse. Dovre, Anglijoje, šimtai motociklininkų susirinko po šūkiu „Stop the Boats“, protestuodami prieš nelegalią migraciją per Lamanšo sąsiaurį. Vokietijos Dortmunde bei Lenkijos Varšuvoje taip pat vyko masiniai mitingai, kur žmonės reiškė nepritarimą Europos Sąjungos imigracijos politikai.
Dalyviai kritikavo Europos Sąjungos „viršuje priimamus“ sprendimus, kurie, jų nuomone, ignoruoja eilinių piliečių problemas. Vietos infrastruktūra, būstas ir viešosios paslaugos vis labiau neatlaiko spaudimo, ypač mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse, kur anksčiau vyravo kultūrinis ir kalbinis vientisumas.
Kaip pabrėžė C. McGregoras, „kartu mes kylame, kartu laimime“. Jo žodžiai, išsakyti Dubline, atspindėjo visoje Europoje augantį siekį išsaugoti nacionalinį suverenumą ir kultūrinę tapatybę[2].
