<h2>Miestų tankinimas aiškinamas gyventojų gerove</h2>
<p>Aplinkos ministerija užsimojo ne tik suskaičiuoti šalyje esančius lauko tualetus, bet ir „sukišti“ į vieną vietą kuo daugiau miesto gyventojų. Siūloma miesto centre viename kvadratiniame kilometre sutalpinti 60 tūkst. gyventojų, o miestą pritaikyti šiuolaikinių miestiečių poreikiams. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tokius siūlymus argumentuoja siekiu pakelti gyvenimo kokybę miestuose juos padarant kompaktiškesniais – juk nei vieni jauni tėvai netrokšta būti vaikų „taksistais“. Tačiau architektai ragina to nedaryti siekiant išlaikyti gyvenamųjų kvartalų poilsio zonas. O Seimo opozicinių frakcijų atstovai svarsto, kad už šių ministerijos sprendimų gali slypėti ir statybų bendrovių ausys.</p>
<p>Išgirdę tokius Aplinkos ministerijos siūlymus Vilniaus miesto gyvenamųjų kvartalų gyventojai pradėjo gūžčioti pečiais – juk ir taip dabar atrodo, kad namas stovi prie namo, privatumo – jokio, tai kas bus vėliau? O štai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Tomas Tomilinas antrina nepatenkintiems gyventojams ir teigia, kad Vilnius neturi žvalgytis į užsienyje esančių didmiesčių tankumą[5].</p>
<p>Vilniaus savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis teigia, kad miestų tankėjimas yra normalus procesas, tačiau vertinant dabartinę situaciją, net ir labiausiai apgyvendintose vietose yra 2–3 kartus mažiau žmonių nei numatė ministerija.</p>
<p>Tačiau architektas Algirdas Kaušpėdas tokį tankėjimą palaiko ir teigia, kad ministerijos užmojai interpretuojami klaidingai. Pasak jo, visa esmė yra sukurti kompaktiškus ir gyvenimui patrauklius rajonus, patogiai juose įrengti paslaugas, kurios būtų pasiekiamos per 15 minučių.</p>
<blockquote>
<p>Pati Aplinkos ministerija teigia, tokį skaičių įrašiusi kaip maksimalų ir turėjo omenyje jau apgyvendintas teritorijas, o savivaldybių valion bus atiduotas sprendimas dėl miestų tankinimo[5].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/piliesgatve0101-venteviteikaite-1-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vilniaus nederėtų prilyginti Šanchajui</h2>
<p>M. Pakalnio teigimu, tokį ministerijos užmojį viename kvadratiniame kilometre sutalpinti 60 tūkst. gyventojų būtų galima lyginti su Šanchajumi, kur būtent taip ir gyvenama. Ar Vilnių norima prilyginti Šanchajui? M. Pakalnis mano, kad Lietuvos miestams nederėtų eiti tokiu keliu.</p>
<p>Architektas tikina, kad šiose normose įrašyto skaičiaus esą negalima vertinti kaip pasiūlymo visoje miesto teritorijoje pasiekti tokį gyventojų tankį, o apie neteisingai interpretuojamą plačiai urbanistikoje naudojamo statistinio rodiklio skaičiavimo metodiką jau informuota ir pati ministerija[4].</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Pasaulinėje praktikoje jis [gyventojų tankis] skaičiuojamas visam miestui ar jo kompaktiškai užstatytos teritorijos daliai, taip pat miesto rajonui, kartais vieningos tipologijos kvartalų grupei. Jis nustatomas vertinant ne tik gyvenamųjų namų sklypus, bet ir nagrinėjamoje teritorijoje esančią susisiekimo, socialinę infrastruktūrą, želdynus, paslaugų centrus, biurus, kitas darbo vietas. Analogas galėtų būti aprašytas Šanchajaus (Shanghai) pavyzdys, kuriame ieškoma koreliacijos tarp miesto tankumo ir urbanistinės struktūros gyvybingumo. Pagal šį tyrimą, 60 000 gyventojų kvadratiniame kilometre tankis Šanchajuje pasiekiamas tik jo urbanistinės struktūros branduoliuose“, – teigė M. Pakalnis[4].</p>
</blockquote>
<p>Pasak jo, šiuos reikalavimus Lietuvoje pasiekti būtų nerealu dar ir dėl apibrėžtų ir reglamentuotų užstatymo galimybių, o gyventojų tankis urbanistikos praktikoje esą yra vertinamas ne sklype, bet galinčioje savarankiškai funkcionuoti miesto dalyje ar visame mieste.</p>
<p>Tuo tarpu aplinkos viceministrė dr. Daiva Veličkaitė-Matusevičė ginasi, kad Aplinkos ministerijos sprendimas neva neteisingai interpretuojamas, mat šie normatyvai yra tik orientacinio pobūdžio, o galutinė sprendimų teisė vis tiek esą bus savivaldybių rankose.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vilnius-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kur tiesiasi ministerijos nagai?</h2>
<p>Tokie Aplinkos ministerijos sprendimai įskaitant ir sprendimą mažinti želdynų plotus, gali būti paaiškinti tik tuo, kad galimai tarnaujama ne gyventojų, bet verslo interesams. Juk dar visai neseniai <a title="Kvepia korupcija dėl želdynų: įstatymai priimami tik siauroms interesų grupėms?" href="/kvepia-korupcija-del-zeldynu-istatymai-priimami-tik-siauroms-interesu-grupems">Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pateikė savo vertinimą</a> dėl želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos kaip naudingą tik siauroms interesų grupėms.</p>
<p>Apie tai, kad derėtų liautis pataikauti statytojų interesams prabilo ir T. Tomilinas.</p>
<p>„Matome, kad bandoma pataikauti nekilnojamojo turto vystytojų interesams ir mažinti želdynų plotus“, – teigė jis[5].</p>
<blockquote>
<p>Įdomu ir tai, kad aplinkos ministras S. Gentvilas dėl savo priimamų sprendimų iš STT kas porą savaičių sulaukia neigiamų korupcijos rizikos vertinimų jo priimtiems įsakymams.</p>
</blockquote>
<p>Tai, pasak T. Tomilino ir jo bendrapartiečio Luko Savicko, „tapo puikia landa tiek neskaidrioms įtakoms, tiek galimam šešėliui, kuriame, atrodo, nuolat ir veikia ministras“[6].</p>
<p>Parlamentarai teigia nesuprantantys, kodėl S. Gentvilas vis dar eina aplinkos ministro pareigas, mat jo darbu nepatenkinti ne tik gyventojai, bet nusiskundimų sulaukiama jau ir iš kolegų.</p>
<blockquote>
<p>T. Tomilinas teigė, kad viską sudėjus akivaizdu, kad ministras S. Gentvilas turėtų vadovauti NT vystytojų lobizmo ministerijai.</p>
</blockquote>
<p>Pastebima, kad net patys ekspertai ir politikai abejoja, kad S. Gentvilo nešami pokyčiai teigiamai paveiks miesto gyventojų gerovę, o į tokių pokyčių planavimą esą yra praktiškai neįtraukti specialistai.</p>
<h2>Miestą sieks padaryti kompaktišku</h2>
<p>Apie sprendimą didinti didmiesčių gyventojų tankį Aplinkos ministerija pranešė dar liepos viduryje ir pokyčius argumentavo geresne infrastruktūra miestų gyventojams. Štai S. Gentvilas pabrėžė, kad kvartalų skirstymas į rajonus, kuriuose miegama, ilsimasi ir apsiperkama yra jau pasenęs reikalas, todėl neva derėtų dėmesį sutelkti į tai, kad gyventojai visas paslaugas galėtų gauti pusės kilometro atstumu ir tam nebūtų reikalinga įsigyti automobilio.</p>
<blockquote>
<p>„Tad iš esmės peržiūrime teritorinio planavimo taisykles, miestų kompaktiškumo taisykles. Šiuo metu labai griežtai nustatoma, kaip kokioje teritorijoje, kokia dominuoja funkcija. Reikia daugiau funkcijų toje pačioje teritorijoje. Jeigu norime gyventojams pasiūlyti vakarų Europos standartą, turime pergalvoti plėtros intensyvumą, kad plėtra vyktų truputį aukštesnė ir kompaktiškesnė“, – komentavo S. Gentvilas[7].</p>
</blockquote>
