<h2>Naudinga siauroms interesų grupėms?</h2>
<p>STT atlikus Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad net ir čia kvepia korupcija ir toliau įstatymai veikiausiai priiminėjami tik siauroms interesų grupėms. Tačiau išanalizavus teisės aktus, susijusius su želdynų reguliavimu, paaiškėja, kad naujajame įstatyme želdynų plotas, tenkantis vienam gyventojui, yra net mažesnis nei prieš tai galiojusiame įstatyme. Tuo tarpu Vilniaus miesto gyventojai jau skundžiasi, kad žaluma rajonuose baigiasi tada, kai pradeda lysti verslo nagai.</p>
<p>Nauja tvarka numatoma sudaryti sąlygas vystyti naujus gyvenamuosius kvartalus ir pramoninės paskirties teritorijas išvengiant prievolės įrengti visuomenės poreikiams naujus viešuosius atskiruosius želdynus. O viešųjų atskirųjų želdynų minimalių plotų normos gali būti užtikrinamos jau esamų želdynų ir miškų (taip pat esančių už miestų, miestelių ir kurortų teritorijų ribų) sąskaita.</p>
<p>Kaip teigia STT, naujasis teisinis reglamentavimas esą sudarytų galimybę sumažinti vienam gyventojui tenkančių viešųjų želdynų plotą, o miestuose, kurie ribojasi su miškais, sumažinti ir esamų želdynų plotą[2].</p>
<blockquote>
<p>Todėl STT dalį šių nuostatų vertina kaip naudingas siauroms interesų grupėms, o pavyzdžiui, pramoninės paskirties steigėjai ir naujų kvartalų vystytojai gali būti atleidžiami nuo prievolės dėl naujų želdynų sukūrimo.</p>
</blockquote>
<p>Atkreipiamas dėmesys, kad minimu Aplinkos ministro įstatymu taip pat yra galimai neužtikrinamas Želdynų įstatymu nustatytas želdynų ir želdynų apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo tęstinumo principas bei Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo pakeitimu išreikšta Seimo valia dėl esamų želdynų išsaugojimo ir nemažinimo[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/zeldynai.png" alt="" /></p>
<h2>Tvirtina, kad žalumos nemažės</h2>
<p>Tuo tarpu Aplinkos apsaugos ministerija, panašu, džiaugiasi 2021 m. kovo mėn. priimtu naujos redakcijos Želdynų įstatymu. Ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad dabar parkų ir skverų plotų norma miestuose esą bus skaičiuojama artimesniu atstumu nuo gyvenamųjų namų, todėl automatiškai norma vienam gyventojui padidėja iki 12 kv. m., kai anksčiau buvo 8–10 kv. m.[3]</p>
<p>Skelbiama, kad jei trūks želdynų plotų kiemuose, ant pastatų bus galima auginti vertikaliuosius želdynus, jei šie sudarys iki 5 proc. reikiamo užželdinimo.</p>
<blockquote>
<p>Pavyzdžiui, dabar nuspręsta įvesti 10 proc. žaliojo ploto normą didelių miestų pagrindinio centro zonoje. O štai žaliojo ploto bus galima nepaskirti tik pramonės ir sandėliavimo vietose, jei netoliau kaip 50 m. teritorijoje yra rekreacinės paskirties miškas ar parkas.</p>
</blockquote>
<p>Aplinkos ministerija teigia, kad naujas įstatymas įneš ir daugiau skaidrumo, esą savivaldybės savo internetinėse svetainėse turės skelbti, kiek parkų ar skverų yra jų teritorijose, o į šį skaičių esą neįeis pakelių želdiniai ar kiemų medžiai, todėl gyventojai galėsią pasitikrinti, ar tikrai jų savivaldybėse yra pakankamas kiekis parkų ir kitų želdinių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bernardinai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ar tikrai žalumos daugės?</h2>
<p>Tačiau abejoti tuo, kad savivaldybėse žalumos išties nedaugės, verčia ir teisės aktų palyginimas. Naujuoju įstatymu suvienodinamas minimalus viešųjų atskirųjų želdynų plotas, tenkantis vienam gyventojui – tiek dideliame, tiek vidutiniame ir mažame mieste jis siekia 12 kv. m. normą vienam gyventojui. Tik miesteliuose ir kurortuose ši norma padidės atitinkamai 17 ir 25 kv. m.[4]</p>
<p>Įdomiau tai, kad prieš tai galiojusiame 2007 m. gruodžio 21 d. įstatyme šios normos buvo gerokai didesnės. Štai dideliame mieste bendras rekreacinės paskirties želdynų plotas, tenkantis vienam gyventojui, sudarė 25 kv. m., vidutiniame ir mažame mieste – 20 kv. m., miestelyje – 15 kv. m. ir kurorte – 45 kv. m.[5]</p>
<blockquote>
<p>Esminis skirtumas ir tas, jog želdyno plotas, tenkantis vienam gyventojui, buvo skirstomas dar į tris dalis: kiek iš to ploto, tenkančio vienam gyventojui, skiriama vietinių, rajoninių ir centrinių želdynų.</p>
</blockquote>
<h2>Viena ranka tiesia, o kita – atima</h2>
<p>Kol Aplinkos ministerija gyventojams buria apie žalesnius rajonus, Pašilaičių gyventojai dar liepos mėnesį prabilo apie ketinamą statyti naują daugiabučių kvartalą. Tiesa, už naujai statomą kvartalą esą teks susimokėti ir savo kainą – iškirsti paskutiniąją likusią žaliąją oazę, pašalinant 59 medžius[7].</p>
<p>Nors ir projekto statytojas „Linkmenų būstas“ pažadėjo medžius atsodinti, gyventojai dabar esą netektų net trečdalio tenai esančių medžių. Gyventojai piktinasi dar ir dėl to, kad pastačius naują daugiabučių kvartalą, automobilių statymo problema taps tik dar opesnė. Vietinių skaičiavimu, vien tai, kad reikės maždaug 150 automobilių stovėjimo vietų, o numatytos tik 95, kelia nerimą.</p>
<p>Tiesa, parkavimo vietos neapskaičiuotos naujų daugiabučių gyventojams. Kur jie statys savo automobilius? Ir, nors statytojas pažadėjo gyventojams atsodinti iškirstus medžius, ar jis atlygins už atimamą erdvę? Štai tokios nuotaikos šiuo metu sklando Pašilaičiuose.</p>
<p>Panašu, kad net ir esant šiokiems tokiems žaliesiems plotams šiame rajone, tai suteiks ne itin daug pridėtinės vertės, mat dauguma paliekamų medžių 0,8 ha sklype augs uždarame namų kieme, tad bus prieinami tik tų daugiabučių gyventojams[7].</p>
