<h2>Pirmuoju nuleidžiamu tualetu pasinaudojo karalienė Elžbieta I</h2>
<p>Nuleidžiamas klozetas ir tualetinis popierius yra neatsiejami civilizuotai gyvenančio žmogaus kasdienybės atributai. Tačiau ar kada susimąstėte, kaip lauko tualetas tapo šiuolaikiniu klozetu, kuris visą „juodą darbą“ padaro už mus? Tiesa, atokesniuose Lietuvos kaimuose dar ir šiandien vis dar galime pamatyti lauko „būdelių“, tačiau šis faktas verčia itin stebėtis, juolab kai sužinai, kad nuleidžiamas klozetas buvo aprašytas dar XVI a. pabaigoje.</p>
<p>Ar kada girdėjote apie tai, kad primityvus tualetas, kuriame buvo naudojama nuolatinė vandens srovė, atsirado dar prieš 5 000 metų, o štai ankstyvosios tualetų sistemos buvo naudojamos keliose senovės civilizacijose įskaitant ir romėnus, ir Indo slėnio Mohendžodarą bei Harapą[1].</p>
<p>Tačiau kaip bebūtų keista, pirmasis šiuolaikinis tualetas žmogaus galvoje atsirado kur kas seniau, nors dar visai palyginus neseniai mūsų seneliai ir proseneliai naudojosi primityviais lauko tualetais. Štai pirmąjį tokį tualetą dar 1596 m. aprašė Anglijos dvariškis ir karalienės Elžbietos I krikštatėvis, seras Džonas Haringtonas. </p>
<p>Nors Haringtono sukurtas klozetas atitiko to meto galimybes, tai buvo didelis šuolis į priekį dabartinėms technologijoms. Pirminis klozeto modelis buvo pagamintas iš 2 pėdų gylio ovalaus dubens, kuris buvo padengtas derva ir vašku, o viršuje jo buvo įrengta cisterna, iš kurios tekėjo vanduo. Teigiama, kad iš tokio puodo nuleisti „gėrybes“, prireikė 7,5 galono vandens, o tuo metu dar nebuvo vandentiekio.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/wc-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Tualetą gerokai patobulino santechnikas, įkūręs įmonę „Thomas Crapper & Co“</h2>
<p>Šį šedevrą Dž. Haringtonas aprašė savo satyriniame pamflete pavadinimu „Nauja paskaita nuvalkiota tema, vadinama Ajakso metamorfoze“. Žodis „ajaksas“ buvo kildinamas iš tuo metu populiaraus žargoninio žodžio „a jakes“, apibūdinančio tualetą. </p>
<p>Visgi, karalienė Elžbieta pirmoji galėjo naudotis rūmų patogumais ir įrengtu pirmuoju nuleidžiamu tualetu, kurį įrengė pats Dž. Haringtonas. Kita vertus, kad toks tualetas būtų pradėtas plačiai naudoti, prireikė dar kelių šimtmečių bei pramonės revoliucijos patobulinimų gamybos ir atliekų šalinimo srityje. </p>
<blockquote>
<p>Jau 1775 m. škotų išradėjui Aleksandrui Cummingui buvo išduotas pirmasis tualeto su nuleidžiamu vandeniu patentas. Tiesa, gerokai patobulintas, mat po klozetu buvo naudojamas S formos vamzdis. Dėl tokios jo formos dujos iš kanalizacijos negalėjo patekti į klozetą.</p>
</blockquote>
<p>Kiek vėliau klozetas buvo vis tobulinamas. Buvo panaudojami nauji elementai ir jis vis labiau panašėjo į dabartinėmis technologijomis pagamintą tualetą.</p>
<p>Štai viena iš pirmųjų nuleidžiamo tualeto linijų buvo pagaminta XIX a. Londono santechnikos impresarijaus Thomo Crapperio. Klozetas buvo patobulintas nauju bakelio pripildymo mechanizmu, kuris yra naudojamas iki šiol. Crapperis taipogi įkūrė ir šiandien veikiančią santechnikos įrangos įmonę „Thomas Crapper & Co“[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/wx.jpg" alt="" /></p>
<h2>Tualeto šepetys nuskambėjo vieno gladiatoriaus savižudybės istorijoje</h2>
<p>Ne ką mažiau svarbesnis yra ir tualetinis popierius bei istorija, kaip jo naudojimas tapo kasdieniniu mūsų įpročiu.</p>
<p>Nuvykus į parduotuvę stebina tualetinio popieriaus pasirinkimo gausa: galima rinktis ne tik jį sudarančių sluoksnių kiekį, bet ir minkštumą, ir net kvapą ar paveiksliukus! Įsivaizduokite, jei ėjimas atlikti gamtinių reikalų kaskart primintų levandų kvapą ir rožinius traukinukus…</p>
<p>Tačiau pirmykščiai tualetinio popieriaus vartotojai toli gražu negalėjo pasigirti tokia prabanga ir įvairove.</p>
<p>Seniau žmonės savo sėdimąsias po gamtinių reikalų valydavosi akmenimis, o skalaudavo sniegu ar lietaus, telkinių vandeniu. Kiek vėliau buvo pradėtos naudoti ir kitos natūralios medžiagos. Pavyzdžiui, kai kurios kultūros savo minkštųjų valymui rinkdavo kriaukles ir net gyvūnų kailius[4].</p>
<p>Galima sakyti, kad greta gudraus tualetinio popieriaus panaudojimo būdo kartu buvo išrastas ir tualeto šepetys. Anot Londono universiteto klasikinės archeologijos dėstytojos ir aplinkos archeologės Ericos Rowan, apie išradinguosius tualetinio popieriaus panaudojimo būdus liudija ir Senekos pasakojimas. O pasakota buvo apie gladiatorių, kuris sugalvojo gana neįprastą savižudybės būdą – nuėjęs į tualetą jis į gerklę susikišo lazdą, prie kurios buvo pritvirtinta kempinė[4].</p>
<p>Tokios kempinės, archeologės teigimu, buvo vadinamos tersorijomis ir galėjo būti panaudojamos tik vieną kartą. Arba norint panaudoti pakartotinai, turėjo būti išvalytos kibire su actu ir sūriu vandeniu.</p>
<p>Dar išradingesnį būdą naudojo graikų-romėnų gyventojai. Pavyzdžiui, jie šiam tikslui atsinešdavo sudaužytus keramikos gabalėlius, ant kurių dažnai buvo užrašyti ir priešų vardai. Teigiama, kad tokiu būdu buvo siekiama jiems atkeršyti. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/popierius.jpg" alt="" /></p>
<h2>XIV a. buvo pagamintas specialaus leidimo kvepiantis tualetinis popierius</h2>
<p>Atraižos, primenančios dabartinio tualetinio popieriaus fragmentus, buvo rastos Italijoje, Herkulanumo kanale, viename iš miestų, kuriuos 79 m. pr. Kr. palaidojo išsiveržęs Vezuvijaus ugnikalnis. Tiesa, ar šios atraižos tikrai galėjo būti naudojamos sėdimajai švarinti, archeologė Rowan abejoja, mat audiniai tada buvo gaminami rankomis, tad tai būtų buvęs ganėtinai daug laiko ir išteklių reikalaujantis užsiėmimas.</p>
<p>Vis dėlto pirmasis popieriaus panaudojimas valymui buvo aptiktas VI a. viduramžių Kinijoje, mokslininko Yen Chih-Thui tekstuose. Iš pradžių „tikrasis“ tualetinis popierius buvo labiau prabangos prekė nei higienos reikmė. Štai XIV a. pradžioje kinai pagamindavo maždaug po 10 mln. pakuočių po 1 000–10 000 lapų tualetinio popieriaus. 1393 m. net gali būti pažymėti kaip kvepiančio tualetinio popieriaus eros pradžia, mat skelbiama, kad tūkstančiai kvepiančio tualetinio popieriaus lakštų tada buvo specialiai pagaminti imperatoriaus Hongwu šeimai.</p>
<p>Šiuolaikinis, plačiai naudojamas Vakarų šalyse tualetinis popierius atsirado tik 1857 m., kai Josephas Gayetty Niujorke išleido tualetinį popierių, parduodamą 500 lapų pakuotėse už 50 ct. </p>
<blockquote>
<p>Pirmieji tualetinio popieriaus ritinėliai pasirodė 1890 m., o 1930 m. tualetinis popierius buvo patobulintas ir pradėtas gaminti be atplaišų.</p>
</blockquote>
<p>Vis dėlto, amerikiečių tualetinio popieriaus gamyboje taip niekas ir nepralenkė – iki šiol jis yra minkštesnis, stipresnis ir geriau sugeriantis.</p>
<p>Anksčiau egzistavo viešieji tualetai – Senovės Romoje jie buvo pastatyti iš akmeninės arba marmurinės plokštės su keliomis skylėmis. Tiesa, tada į juos įžengę gyventojai apie privatumą galėjo pamiršti (o gal net apie tai ir nesusimąstė), kadangi tokių tualetų neskyrė jokie atitvarai ir buvo dalinamasi viena bendra minkštosios valymo kempine.</p>
