<h2>Praėjus Kalėdoms neskubėkime supakuoti šventinės nuotaikos</h2>
<p>Didžiosios metų šventės praėjo: šventinės dekoracijos surenkamos ir paslepiamos, nutilo kalėdinės dainos, išparduoti naujametiniai fejerverkai, o į aikštes užsuka paskutinieji, norintys tarti sudie miesto eglėms. Atrodo, kad prasideda vienas niūriausių metų laikotarpių, kai belieka tik laukti savaitgalių ir tikėtis, kad šiais metais pavasaris pasirodys anksti ir bent kiek praskaidrins nuotaikas. </p>
<p>Vis tik, nereikėtų taip skubėti. Pažvelkime į kalendorių – juk praėjus vos kelioms pirmosioms naujųjų metų dienoms minime sausio 6-ąją – Trijų karalių dieną. Ši diena ypatinga ne tik tuo, kad ja oficialiai užbaigiamas šventinis periodas, katalikams svarbus religinis laikotarpis arba saulės sugrįžimo minėjimai; ši data svarbi ir viso pasaulio tikintiesiems, mat manoma, kad būtent sausio 6-ąją per šv. Kalėdas gimusį Jėzų aplankė trys išminčiai-karaliai, atkeliavę iš turtingųjų Rytų kraštų.</p>
<p>Trys karaliai – Kasparas, Merkelis ir Baltazaras atkeliavo į Betliejų vedami Betliejaus žvaigždės ir atnešė kūdikiui gausybę dovanų – aukso, smilkalų bei miros[1]. Senaisiais laikais ir šiandien, skirtingose pasaulio kraštuose ši diena minima įvairiai: kai kur, iš dalies galbūt ir Lietuvoje, ši data yra vis labiau pamirštama, tačiau, pavyzdžiui, Ispanijoje, ši diena yra svarbesnė net už šv. Kalėdas. Ten tikima, kad ne Kalėdų senelis, bet būtent Trys karaliai ispanų vaikams atneša dovanas, miestuose ir miesteliuose vyksta smagūs persirengėlių paradai, vaišinamasi šventiniais gardumynais. </p>
<p>Šių laikų Lietuvoje šią dat1 kiek labiau pamini nebent vyresnioji karta, o jaunimas – kartais net nežino tikrosios šios šventės svarbos, ištakų ir mūsų senelių bei prosenelių praktikuotų papročių. Kadangi savąją kultūrą ir tradicijas turėtume tikslingai įvertinti ir saugoti, pažvelkime į tai, kaip senaisiais laikais žmonės paminėdavo Trijų karalių dieną, galbūt idėjų ir naujų šeimos tradicijų prisigaudysime ir patys.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/crib_stall_nativity_scene_0.jpg" alt="Trys karaliai" /></p>
<h2>Trijų karalių diena buvo siejama su „kalėdojimu"</h2>
<p>Vienas geriausiai išlikusių Trijų karalių dienos papročių tikriausiai žinomas yra daugeliui: ant savo namų durų arba staktos, bažnyčioje šventinta kreida parašyti pirmąsias trijų karalių vardų raides: +K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras). Kadangi pagal istoriją, kiekvienam karaliui buvo skirtas kryželis, kuris reiškia išminčiaus šventumą, buvo tikėta, kad užrašius šias raides, namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių ir blogos akies[2].</p>
<p>Vis tik, prakalbus apie dvasias būtina paminėti, kad mūsų protėviai vengdavo tik blogą linkinčių dvasių, tačiau buvo tikima, kad artimųjų vėlės būtent šiuo tarpušvenčio periodu patenka į gyvųjų pasaulį. Šis laikotarpis reiškė, kad dienos tuoj ims ilgėti bei šviesėti, o mirusiųjų vėlės paliks šį pasaulį. Todėl, su vėlėmis, kurios buvo vadinamos Kūčelėmis, buvo atsisveikinama, linkima, kad jos atrastų savo amžiną ramybę.</p>
<p>Nors po Trijų karalių žmonės jau imdavo galvoti apie ūkio darbus ir po truputį ruoštis pavasariniams darbams, per pačią šventę žmonės būdavo linkę išsidūkti. Nuo seno buvo įprasta, kad per Tris karalius po kaimus vaikšto persirengėliai: žmonės rengdavosi ir gyvūnais, pavyzdžiui, gandrais, arkliais ar meškomis, tačiau nevengdavo ir kitų personažų. Įvairiose Lietuvos vietose dažnai per Tris karalius būdavo galima sutikti vietinių, persirengusių ir žydais, ir vaidilomis ar kriviais.</p>
<p>Tokios smagiai nusiteikusios grupelės eidavo iš sodybų į sodybas „kalėdojant", dainuodavo, juokaudavo, linkėdavo visiems sveikatos kupinų metų ir gero derliaus, o galiausiai, prašydavo dovanų. Dažnu atveju, sodybos šeimininkai svečius pakviesdavo vidun prie vaišių stalo, o išeinant, prikraudavo jiems į pintinę obuolių ar uogienės. Vis tik, tokių dovanų, kurias Jėzui atnešė tikrieji Trys karaliai, dažnas lietuvių valstietis neturėjo.</p>
<p>Manoma, kad Kasparas nešė smilkalus, kurie simbolizuoja šventumą ir išmintį, Baltazaras mirą, kuri simbolizuoja gyvenimą ir žemiškąją egzistenciją, o Merkelis auksą, simbolizuojantį garbę, turtus ir galią. Vis tik, ir Trijų karalių dovanos, ir persirengėlių eitynės vėlesniais laikais nunyko, o prie to prisidėjo sovietinis režimas.</p>
<p>Buvo laikoma, kad ši diena yra religinė, todėl oficialiai, šventė buvo ignoruojama, ją prisimindavo vis mažiau žmonių[3]. Kai Lietuva vėl tapo nepriklausoma, Trijų karalių diena vėl atsiminta, tačiau per pastaruosius dešimtmečius šventė vis dar nesusigrąžino savo buvusio populiarumo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/aaron-burden-5p_hbvdcevo-unsplash.jpg" alt="Trys karaliai" /></p>
<h2>Trijų karalių dienos burtai gali atnešti turtus</h2>
<p>Šiais laikais per Tris karalius vos vienas kitas senolis ant buto ar namo durų pasižymi išminčių vardų raides. Kiti, yra įpratę būtent šią dieną nupuošti kalėdinę eglutę, kai kuriose bendruomenėse ar vaikų ugdymo įstaigose rengiamos atsisveikinimo su Kalėdomis ar eglutės palydos į mišką ceremonijos, tačiau tai veikiau retenybė, nei plačiai paplitusi tradicija.</p>
<p>Į praeitį grimzta ir smagūs Trijų karalių dienos burtai. Štai, pavyzdžiui, norintiems praturtėti, būdavo rekomenduojama paimti pašventintos kreidos, susirasti tokią vietą, kur nė vienas žmogus dar nėra nė kojos įkėlęs ir apsibrėžti apie save tokį ratą, kokį tik gali pasiekti ranka. Tada reikia pašaukti kipšą ir paprašyti jo duoti konkrečią sumą pinigų.</p>
<p>Kai šis ją duos, iš jo rankų pinigų imti negalima: reikia prašyti, kad jis juos įmestų į ratą. Kai pinigai jau bus rate, reikia paklausti: „Ar aš tau neskolingas"? Jei atsakys „ne“, galima pasiimti pinigus ir kuo skubiau bėgti namo. Šia smagia pramoga ypač žavėdavosi vaikai ir jaunimas[4].</p>
<p>Tie, kurie naktimis miegoti negali, vidurnaktį skubėdavo laukan ir žiūrėdavo į mėnulį. Ištisą valandą žiūrėjus į mėnulį, reikėdavo nusiprausti ir eiti miegoti. Buvo tikima, kad užmigus, pasirodys dvasia, kurios bus galima paklausti apie savo ateitį. Nors šiandien tiek švenčiančių Tris karalius, tiek ir tikinčių burtais vis mažiau, kartais tokios senosios tradicijos ne tik primena apie mūsų senąją kultūrą, tačiau gali ir jaukiai praskaidrinti tamsius žiemos vakarus.</p>
