Jungtinės Tautos mažina taikos pajėgas: Trumpo politika verčia globalią sistemą persitvarkyti
Jungtinės Tautos paskelbė apie plataus masto taikos palaikymo misijų mažinimą. Per artimiausius mėnesius ketvirtadalis organizacijos pajėgų bus atšauktos iš įvairių pasaulio regionų. Iš daugiau nei 50 tūkstančių dislokuotų karių ir policijos pareigūnų apie 13–14 tūkstančių bus grąžinti į savo šalis.
Mažinimas palies devynias aktyvias misijas – nuo Kongo Demokratinės Respublikos iki Libano ir Kosovo. Biudžetas taikos palaikymui taip pat bus sumažintas dar 15 procentų, o kai kurie biurai, tokie kaip paramos centras Somalyje, gali būti visai uždaryti[1].
JT pareigūnai atvirai pripažįsta, kad šie sprendimai neišvengiami – Jungtinės Valstijos, kurios finansuoja didžiausią dalį organizacijos biudžeto, keičia požiūrį į tarptautinį aparatą, kuris, Vašingtono vertinimu, tapo per brangus ir per mažai efektyvus.
Vašingtonas reikalauja skaidrumo iš Jungtinių Tautų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tęsia savo „America First“ politiką, pagal kurią Amerika remia tik tai, kas duoda apčiuopiamą rezultatą. JAV įnašas į JT taikos palaikymo programas šiemet sumažintas nuo 1 milijardo iki 680 milijonų dolerių. Šis sprendimas reiškia, kad finansavimas bus nukreiptas tik į tas misijas, kurios tiesiogiai prisideda prie JAV saugumo ir strateginių interesų.
JAV ambasadorius prie JT Mike’as Waltzas pabrėžė, kad Jungtinės Tautos turi grįžti prie savo pagrindinės paskirties – taikos palaikymo ir karo prevencijos. Pasak jo, per daugelį metų JT išsiplėtė į per daug sričių, kurios mažai susijusios su realia taikos politika. D. Trumpo administracija siekia, kad kiekvienas doleris būtų skiriamas tikslingai, o ne biurokratijai išlaikyti.
Baltieji rūmai jau anksčiau nutraukė finansavimą UNESCO, Pasaulio sveikatos organizacijai ir JT žmogaus teisių tarybai, argumentuodami, kad šios institucijos nepakankamai skaidrios ir dažnai veikia ne JAV interesų kryptimi. Tai dalis platesnio Trumpo plano peržiūrėti visas daugiašales struktūras, kurioms Vašingtonas ilgus metus buvo pagrindinis rėmėjas.
Organizacijos pertvarkymas: biudžeto pakeitimai, etatų mažinimas
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pripažino, kad laukia sunkūs laikai. Daugiau nei šešiasdešimt agentūrų ir padalinių susidurs su etatų mažinimais, o bendras biudžetas bus persvarstytas. Nors A. Guterresas tvirtina, kad JT taikos misijos išlieka viena iš pigiausių ir veiksmingiausių priemonių pasaulinei taikai palaikyti, net tarp narių daugėja balsų, abejojančių organizacijos veiksmingumu.
Pastaraisiais metais JT vis dažniau kaltinama biurokratija, politiniu šališkumu ir ribotu poveikiu realiems konfliktams. D. Trumpo pozicija šiuo klausimu aiški – Jungtinės Valstijos rems bendras iniciatyvas, tačiau tik tada, kai jos įrodys savo naudą ir efektyvumą.
Šie pokyčiai žymi platesnį tarptautinės politikos poslinkį – nuo neriboto finansavimo prie konkrečių rezultatų. Jungtinės Tautos dabar turi parodyti, kad gali veikti ne tik kaip simbolinė institucija, bet ir kaip atsakinga, šiuolaikinė organizacija, atskaitinga tiems, kurie ją išlaiko.
