- Trumpas duoda Europai ultimatumą: trys savaitės Ukrainos „kapituliacijai“ arba JAV karių išvedimas?
- Kinija remia D. Trumpo siekį sudaryti taikos susitarimą su Rusija dėl Ukrainos
- Europa pradėjo ruoštis karui?
- D. Trumpas rėžė, kad karo Ukrainoje apskritai neturėjo būti
Trumpas duoda Europai ultimatumą: trys savaitės Ukrainos „kapituliacijai“ arba JAV karių išvedimas?
Suomijos europarlamentaras Mika Aaltola drąsiai pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas davė Europai vos tris savaites susitarti dėl galimo Ukrainos „pasidavimo“ Rusijai sąlygų, antraip pačios Europos likimas pakibs ant plauko.
M. Aaltola savo pareiškime užsiminė, kad JAV gali atšaukti savo paramą Europai, jei šios sąlygos nebus priimtos, nors jokių įrodymų nepateikė. Galimas susitarimas darytų spaudimą Ukrainai atsisakyti NATO ambicijų ir atiduoti okupuotas teritorijas Rusijai, galimai nusileidžiant Maskvos reikalavimams[1].
Pasak JAV pareigūnų, gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas privačiame susitikime informavo Ukrainos vadovus, kad JAV gali smarkiai sumažinti savo karinius dalinius Europoje ir galbūt išvesti iki 20 000 karių.
D. Trumpas nuolat ragino NATO nares didinti išlaidas gynybai, o kai kurie mano, kad jo strategija gali apimti JAV karių skaičiaus mažinimą, kartu reikalaujant didesnio finansinio įnašo iš sąjungininkių. D. Trumpas, siekiantis greitai užbaigti karą Ukrainoje, taip pat pažymėjo, kad būsimose taikos derybose pranašumą gali turėti Rusija, įgijusi teritorinių privilegijų.
Kinija remia D. Trumpo siekį sudaryti taikos susitarimą su Rusija dėl Ukrainos
G20 aukščiausiojo lygio susitikime Kinija parėmė JAV prezidento D. Trumpo siekį sudaryti taikos susitarimą su Rusija, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje.
D. Trumpo politikos pokytis įvyko po diskusijų su Rusijos vadovu V. Putinu, o tai reiškia, kad atsisakoma izoliuoti Maskvą. Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pabrėžė Kinijos pasirengimą padėti tarpininkauti sprendžiant krizę, nors ir nepakartojo savo ankstesnio raginimo į derybas įtraukti visas šalis[2].
Tuo tarpu JAV sąjungininkai ir toliau tvirtai remia Ukrainos prezidentą V. Zelenskį ir apie ketinimus nusileisti nė nekalba.
D. Trumpo administracija taip pat planuoja tolesnes derybas su Rusija po ilgo susitikimo Saudo Arabijoje, kai Rusija pareikalavo, kad NATO atmestų Ukrainos narystę.
Europa pradėjo ruoštis karui?
JAV ir Rusijai diskutuojant, kaip užbaigti karą Ukrainoje, Europa deda daugiau pastangų, kad užtikrintų, jog Maskva nepradėtų dar vienos atakos. Politiniai ir kariniai lyderiai iš Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos, kurios yra pagrindinės šios idėjos šalininkės, pateikė planą, pagal kurį Ukrainoje turėtų būti dislokuotos Europos pajėgos, nors ir su mažiau nei 30 000 karių[3].
Šios „užtikrinimo pajėgos“ padėtų saugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą, pavyzdžiui, branduolines elektrines, o Vakarų pajėgos, įskaitant potencialias Amerikos oro pajėgas, teiktų paramą iš oro ir jūros. Tačiau ir šis planas priklauso nuo JAV paramos, nes būtent valstijos iki šiol išlieka pagrindiniu Europos saugumo garantu, galinčiu atgrasyti nuo tolesnės Rusijos agresijos.
Nepaisant Europos vadovų paramos, pasiūlymas sulaukė nevienareikšmiškos reakcijos. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Lenkija, atsisakė siųsti karius, o Vokietijos kancleris Scholzas mano, kad idėja yra per ankstyva. Tuo tarpu Rusija griežtai atmetė bet kokius užsienio karius Ukrainoje, nepriklausomai nuo to, ar jie priklauso NATO.
Plano sėkmė labai priklausys nuo taikos derybų, kurios tebėra neaiškios, rezultatų ir Europos karinio įsipareigojimo lygio, atsižvelgiant į susirūpinimą dėl ilgalaikio tvarumo. Kai kurie ekspertai teigia, kad Europa turi gerokai sustiprinti savo gynybinius pajėgumus, kad užtikrintų reikšmingas saugumo garantijas ateityje.
D. Trumpas rėžė, kad karo Ukrainoje apskritai neturėjo būti
Tuo tarpu D. Trumpas sukėlė tarptautinę reakciją, kritikuodamas Ukrainos prezidentą V. Zelenskį ir buvusį prezidentą J. Bideną dėl JAV įsitraukimo į Ukrainos karą. Trumpas pabrėžė, kad Ukraina neturėtų pasikliauti Amerikos pagalba, nes, jo teigimu, karas buvo klaidingas nuo pat pradžių, o Zelenskis prisipažino, kad dalis JAV lėšų „dingo“. Valstijų lyderis taip pat kritikavo Zelenskį dėl atsisakymo rengti rinkimus ir pavadino jį „diktatoriumi be rinkimų“.
D. Trumpo pasisakymai sukėlė pasipiktinimą ir neigiamą Europos lyderių reakciją. Didžiosios Britanijos politikai, įskaitant Borisą Johnsoną ir Keirą Starmerį, pasmerkė JAV prezidento teiginius, teigdami, kad jie kenksmingi Europos saugumui.
